Kelionė į Žemės gelmes

Daugelį metų mokslininkai vis bando pasiekti Žemės gelmes, panašiai, kaip tai padarė Žiulio Verno herojai. Tiesa, tyrinėtojai tikisi ten rasti ne požeminę jūrą ar priešistorinius dinozaurus, o nori suprasti, kokia yra tikroji mūsų planetos sandara. Vieną tokį tyrimą suplanavo Sauthemptono okeanografijos centro mokslininkai. Jie nori atlikti 20-ies km gylio gręžinį ir pasiekti mantiją (Žemės dalis, esanti tarp plutos ir branduolio).

Šiandien pats giliausias moksliniais tikslais atliktas gręžinys – Kolos giluminis. Jo gylis yra 12262 m. Britų mokslininkai 20-ies km gylį nusprendė pasiekti gręždami ne sausumoje, kur Žemės plutos storis vietomis siekia net 60 km, o Ramiojo vandenyno dugne. Mokslininkų skaičiavimais, toje vietoje pluta yra žymiai plonesnė. Gręžinio pagalba mokslininkai nori pasiekti mantiją. Iki šiol visi ugnikalnių į paviršių išmesti mantijos pavyzdžiai, kurie pateko mokslininkams, buvo su įvairiomis priemaišomis. Gręžinio pagalba bus galima gauti grynos mantijos ir ištirti tikrąją jos sudėtį. Eksperimento metu mokslininkai taip pat planuoja ištirti mūsų planetoje vykstančius seisminius procesus ir suprasti priežastis, dėl kurių kyla žemės drebėjimai.

Gręžimo darbus planuojama pradėti 2018-ais metais. Pasiekti mantiją padės japonų mokslininkų sukonstruota gręžimo stotis. Tačiau pasiekti tikslą tikrai nebus lengva. Pirma, kuo gilesnis gręžinys, tuo tankesnė ir tvirtesnė uoliena, todėl nežinoma ar šiuolaikiniai grąžtai ją sugebės įveikti. Antra, 20-ies km gylyje slėgimas bus labai didelis – net 1500 barų. Tokio slėgimo įranga gali neatlaikyti. Trečia, temperatūra tuose sluoksniuose, kuriuos nori pasiekti mokslininkai, yra apie 1000-1200°C. Tyrinėtojai planuoja naudoti įvairios konfigūracijos grąžtus ir juos vėsinti okeano vandeniu. Šios operacijos sudėtingumą specialistai prilygina Mėnulio grunto pavyzdžių paėmimui ir atgabenimui į Žemę.

Yra ir kita medalio pusė. 1989-ais : metais amerikiečių televizijos kompanija Trinity Broadcasting Network paskleidė gandą apie tai, kad didesniame nei 12 km gylyje Kolos giluminiame gręžinyje buvo užfiksuoti riksmai ir aimanos. Buvo paskelbta, kad Sovietų Sąjunga išgręžė šulinį į pragarą! Internete netgi galima rasti tariamų riksmų įrašų.

Šiuolaikinės žinios apie Žemės sandarą yra daugiausiai tik teorinės. Pavyzdžiui, atliekant gręžimą Kolos pusiasalyje, mokslininkai turėjo tikslą išstudijuoti planetos litosferą, tačiau buvo gauta visai netikėtų rezultatų. Dauguma mokslininkų prognozių nepasitvirtino – jiems taip ir nepavyko sužinoti kaip iš tiesų sudaryta mūsų planeta. Jei taip yra, tai tokių eksperimentų pasekmės gali būti visiškai nenumatytos. Įsivaizduokite žmogų, kuris žiūri į muilo burbulą ir samprotauja, kas gali būti viduje – gal dujos, o gal kieta permatoma medžiaga.

Norėdamas patikrinti, žmogus paima adatą ir susprogdina muilo burbulą. Tas pats ir su Žemės gelmių tyrimu. Skirtumas tik toks, kad mokslininkai nori „pradurti burbulą“, kuriame patys gyvena. Mes turime tik vieną planetą. Nėra jokių garantijų, kad viena neatsargiai įsmeigta „adata“ nepavers mūsų pasaulio pragaru.

Šaltinis: Mįslės ir faktai