Kuriuos vaistinius augalus rinkti balandžio mėnesį

Gamta mums dovanoja neįkainuojamus turtus. Mes kartais net ir neįsivaizduojame, kiek vertingų vaistinių augalų auga soduose, miškuose, pievose. Daugelis mano, kad tai tik piktžolės, o iš tiesų tai vertinga gamtos vaistinėlė.

Rūgtis gyvatžolė Polygonum bistorta

Balandžio - gegužės mėnesį patariama kasti rūgties gyvatžolės šaknis, nes tuo metu jose yra daugiausiai rauginių medžiagų, vitamino C ir provitamino A.

Rūgties gyvatžolės šaknų preparatai efektyviai stabdo diarėją ir kraujavimą, padeda gydyti uždegimines ligas, inkstų ir tulžies pūslės akmenligę.

Didysis debesylas Inula helenium

Didžiojo debesylo šaknis patariama kasti pavasarį (balandžio - gegužės mėnesiais) ir rudenį. Didžiojo debesylo šaknų nuoviru patariama gydyti bronchitą, emfizemą, plaučių tuberkuliozę. Didžiojo debesylo šaknų preparatai padeda atsikosėti ir malšina kosulį. Didžiojo debesylo šaknų preparatais patariama gydyti kepenų ir odos ligas. Šiais vaistiniais augalais efektyvu gydyti dermatitą, kuris yra tampriai susijęs su bronchine astma.

Miškinė sidabražolė Potentilla erecta

Įvairių ligų gydymui vartojamos miškinių sidabražolių šaknys, kurias patariama kasti anksti pavasarį. Miškinių sidabražolių šaknyse gausu rauginių medžiagų, dervų, eterinių aliejų, organinių rūgščių, vitaminų. Miškinių sidabražolių šaknų nuoviras padeda normalizuoti sutrikusį skrandžio darbą. Miškinių sidabražolių šaknų nuoviru patariama tepti lūpų ir odos įtrūkimus, kurie atsirado šias vietas perpūtus vėjui.

Bruknių lapai Vaccinum utis - idaea L

Bruknių lapus geriausiai rinkti nuo balandžio mėnesio iki šių augalų žydėjimo pradžios. Bruknių lapuose yra vertingo gamtinio antiseptiko asbutino, antioksidantų, rauginių medžiagų, flavonoidų, vitamino C. Bruknių lapų nuovirais patariama gydyti bakterines infekcijas, burnos ertmės ligas. Bruknių lapų nuovirai sergantiems inkstų ir šlapimo pūslės ligomis skatina šlapimo išsiskyrimą bei mažina cukraus lygį kraujyje.

Raktažolė Primula

Gydymui vartojami raktažolių lapai, kuriuose gausu askorbino rūgšties ir organinių junginių. Raktažolių lapų nuoviras padeda atsikosėti, su jais galima ruošti daug vitaminų turinčius gėrimus. Raktažolių lapų antpilu patariama gydyti inkstų ir šlapimo pūslės ligas.

Meškauogių lapai Arctostaphylos uva-ursi

Pagrindinė medžiaga, nulemianti meškauogių lapų gydomąsias savybes - arbutinas, kuris veiksmingai skatina šlapimo išsiskyrimą. Meškauogių lapuose esančios rauginės medžiagos stabdo diarėją ir normalizuoja sutrikusį skrandžio ir žarnyno darbą.

Plačialapis gyslotis Plantago major

Plačialapiai gysločiai - dažnai pas mus paplitę augalai, pasižymintys antiseptinėmis savybėmis, padedantys gydyti žaizdas ir atsikosėti. Plačialapių gysločių lapų preparatais patariama gydyti dizenteriją.

Paprastoji kiaulpienė Taraxacum officinale

Kiaulpienių šaknų nuovirai skatina gausesnį prakaitavimą ir mažina aukštą kūno temperatūrą. Kiaulpienių šaknų antpilas naudingas, kai odą gausiai išberia spuogai ir dažnai kyla votys.

• Kiaulpienių stiebų sultys padeda minkštinti nuospaudas.

• Kiaulpienių šaknų ir žolės mišinio antpilu patariama gydyti kai kurias kepenų ir tulžies pūslės ligas.

• Kiaulpienių žiedų sirupas tonizuoja ir stiprina imuninę sistemą.

Trispalvė našlaitė Viola tricolor

Trispalvių našlaičių žolėje yra askorbino ir salicilo rūgšties bei flavonoidų. Trispalvių našlaičių žolės nuoviras padeda atsikosėti, skatina šlapimo išsiskyrimą ir gausesnį prakaitavimą.

Ankstyvasis šalpusnis Tussilago farfara

Ankstyvieji šalpusniai pražysta vos tik nutirpsta sniegas, o šių augalų lapai pasirodo vėliau. Gydymui galima panaudoti ankstyvojo šalpusnio lapus ir žiedus, nes juose gausu organinių rūgščių, askorbino rūgšties, inulino, eterinių aliejų. Ankstyvojo šalpusnio lapų antpilu patariama gydyti peršalimo ligas, malšinti spazmus ir pilvo skausmus. Ankstyvojo šalpusnio lapų preparatais taip pat patariama gydyti pielonefritą (inkstų geldelių uždegimą) ir cistitą.

Paprastoji pakalnutė Convallaria majalis

Paprastųjų pakalnučių preparatais patariama gydyti širdies ir kraujotakos sistemos ligas, pavyzdžiui, ūmų ir lėtinį širdies nepakankamumą. Paprastųjų pakalnučių preparatai mažina padidėjusį kraujospūdį ir malšina įvairių kūno vietų patinimus. Visgi būtina atminti, kad pakalnučių žiedai ir uogos yra nuodingi, todėl jais reikia gydytis ypač atsargiai ir tik pasitarus su gydytoju.

Beržų pumpurus

Beržų pumpurus patariama pradėti skinti dar kovo mėnesį. Tiesa. kovo mėnesį dėl galimo storo sniego sluoksnio ne visada lengva prieiti prie medžių, todėl juos patariama skinti ir balandžio mėnesį. Svarbiausia pumpurų prisiskinti. kol nepradėjo augti beržų lapai. Jei pumpurų prisiskinsite jau prasiskleidus lapams, juose bus žymiai mažiau naudingųjų ir sveikatai reikalingųjų medžiagų, nes nemažai jų bus lapuose.

Pušų pumpurus

Pušų pumpurus patariama pradėti skinti kovo mėnesį, tačiau juos. kaip ir beržų pumpurus, dar galima skinti ir balandį. Pušų pumpurus galima skinti iki tol. kol jų žvyneliai susiglaudę. Kai tik žvyneliai prasiskleis. beveik tuoj pat pušų pumpurai neteks savo vertintųjų gydomųjų savybių.

Ąžuolų, drebulių ir gluosnių žievę

Ąžuolų, drebulių ir gluosnių žievę reikia lupti tik nuo jaunų šakelių senuose medžiuose, nes senuose yra daugiausiai naudingųjų medžiagų. Tuo pat metu patariama lupti putinų ir šaltekšnių žievę. Žievę reikia lupti tik lygią, neapaugusią kerpenomis ir samanomis.

Didžiosios varnalėšos šaknis

Didžiosios varnalėšos šaknis naudingiausia kasti balandžio mėnesį. nes tuo metu jos iš po žiemos prabundančio dirvožemio sugeba pasisavinti pačias naudingiausias medžiagas.

Gegužės mėnesį iškastos didžiosios varnalėšos šaknys bus mažiau naudingos.