Labiausiai paplitusios sąmokslo teorijos

Terminas "Sąmokslo teorija" reiškia žmonių grupės slaptus ir neteisėtus veiksmus, nukreiptus tam, kad būtų pakeista istorinių įvykių eiga. Bandymas tai paaiškinti ir yra sąmokslo teorija. Savaime suprantama, sąmokslo teorijos apsauga įvairiausiais gandais ir legendomis, dažniausiai neturinčiomis jokio pagrindo ir absurdiškomis. Tačiau, kaip liudija istorija, kai kurios sąmokslo teorijos vėliau yra patvirtinamos konkrečiais istoriniais faktais.

Viena iš plačiai paplitusių sąmokslo teorijų skelbia, kad šalies vadovybė kontroliuoja piliečių sąmonę. Šiuo konkrečiu atveju sąmonės kontrole suprantamas kiekvieno žmogaus prievartinis proto valdymas, mąstymo ir elgsenos pakeitimas, emocijų ir sprendimų priėmimo proceso valdymas be žmogaus sutikimo. Dar 1956 metais E. Hanteris aprašė „smegenų praplovimo“ metodiką, kurią Kinijos valdžia naudojo prieš savo šalies piliečius. Jis rašė, kad toks poveikis daro nepataisomą žalą žmogaus protui, taip pat jo fizinei ir psichologinei sveikatai. (paranormal.lt)

Tarp gyventojų yra paplitusi sąmokslo teorija, kad žmonių sąmonę bandoma kontroliuoti, veikiant smegenis specialiais spinduliais ir taip didžiajai gyventojų daliai perduodant reikiamą informaciją ir elgsenos modelius. Psichologai teigia, kad labai dažnai psichiškai nesveiki žmonės, aiškindami apie savo poelgius, pasakoja, kad jie vykdė kažkokio „balso“, skambančio galvoje, įsakymus. Būtent apie tokius balsus pasakojo Džono Lenono ir Roberto Kenedžio žudikai.

Tačiau teorija apie tai, kad žmonėms į galvą yra transliuojami balsai, nėra tokia jau beprotiška. Pavyzdžiui, yra žinomas faktas, kad 2006 metais Donaldas Fridmanas, kuriam gydytojai buvo paskelbę paranoidinės šizofrenijos diagnozę, JAV valdžios institucijoms pateikė oficialią užklausą apie klausos aparato bandymų mikrobangomis, bandymų, panaudojant hipnozę, rezultatus ir sąmonės kontrolės metodus. Nors šis poelgis atitiko žmogaus turimą diagnozę, veiksmus, tačiau gautas atsakymas patvirtino „bepročio svaičiojimus“. Kaip teigiama pateiktame atsakyme, JAV vyriausybė daug metų finansavo projektus, skirtus sukurti žmonių sąmonės valdymo metodus. Vienas iš tokių sumanymų buvo sukurti telepatinį ginklą, skleidžiantį specialius spindulius ir gebantį ne tik sumažinti žmonių agresiją, bet ir dezorientuoti juos erdvėje. Projektas rėmėsi telepatiniu žmogaus balso perdavimu aukšto dažnio spinduliavimu. Tad teorija apie tai, kad vyriausybė nori kontroliuoti savo piliečius, nėra jau tokia nepagrįsta, juo labiau, kad yra žinoma apie tam tikrus teigiamus rezultatus šia kryptimi.

Ne mažiau svarbus klausimas yra apie asmeninių duomenų, kuriuos žmonės pateikia vyriausybinėms institucijoms, saugumą. Pavyzdžiu, atliekant gyventojų surašymą kiekvienas pilietis turi atsakyti į daugybę klausimų apie save, tačiau nėra jokių garantijų, kad šie duomenys kada nors nenutekės ir netaps žinomi tiems, kam jų nederėtų žinoti. Todėl dalis JAV gyventojų, netikinčių surašymo duomenų saugumu, daro prielaidą, kad šie duomenys gali būti panaudoti kariniais tikslais. Daugybės pajuokų susilaukė amerikietė Mišelė Bachman, atsisakiusi užpildyti lapus su klausimais, nors ji, būdama JAV pilietė ir remdamasi Konstitucija, neprivalo pateikti duomenų apie save. Moters poelgis buvo prilygintas paranojai. Tačiau yra žinomas faktas, kad JAV vyriausybė yra pasinaudojusi gyventojų surašymo duomenimis tam, kad įkalintų kai kuriuos gyventojus stovyklose. Tai įvyko Antrojo pasaulinio karo metais, kai buvo suiminėjami japoniškų šaknų turintys gyventojai, nors tarp suimtųjų apie 62 procentai turėjo JAV pilietybę. Toks persekiojimas tapo įmanomas po to, kai valstybinės institucijos, atsakingos už gyventojų surašymo duomenų saugojimą, juos perdavė slaptosioms tarnyboms. Šie antijaponiška isterija prasidėjo 1942 metais, po to, kai japonų armija užpuolė Perl Harborą. Nepasitikėjimą kėlė kiekvienas amerikietis, kurio akys buvo nepakankamai plačios. JAV vyriausybė netgi priėmė įstatymą, kuriuo remiantis buvo galima išslaptinti konfidencialius gyventojų surašymo duomenis (šis įstatymas buvo atšauktas po Antrojo pasaulinio karo).

Istorija su gyventojų surašymo duomenų paviešinimu pasikartojo 2004 metais, kai JAV Nacionalinio saugumo ministerijai buvo perduoti duomenys apie išeivių iš arabų šalių ir persikėlėlių iš Artimųjų Rytų palikuonių gyvenamąją vietą. Pasinaudojus šiais duomenimis iš šalies buvo išprašyta daugiau kaip tūkstantis žmonių.

Vargu, ar dabartiniu metu yra žmonių, nesutinkančių su tuo, kad visos žiniasklaidos priemonės yra kontroliuojamos vyriausybės. Valstybinės struktūros, pasinaudodamos šiomis priemonėmis, valdo visą piliečius pasiekiančią informaciją. Taip pasiekiama paskirstant subsidijas, didinant ar mažinant mokesčius, į konkrečių žiniasklaidos priemonių bendrovių valdybas prastumiant savus žmones ir pan. 1948 metais JAV Valstybės departamentas įgyvendino operaciją „Strazdas“, kurios tikslas buvo savo įtakai pajungti didžiausias ir įtakingiausias žiniasklaidos priemones. Šiai operacijai atlikti buvo įkurta Politikos koordinavimo valdyba, tiesiogiai pavaldi Valstybės departamentui. Valdybos vadovas Frenkas Visneris šios programos vykdymo metu naudojo vyriausybės kontroliuojamus žurnalistus ir redaktorius. XX amžiaus 6-o dešimtmečio viduryje JAV slaptosioms tarnyboms dirbo daugiau kaip 400 žurnalistų. Ir tai buvo pačio aukščiausio rango žurnalistikos profesionalai, dirbantys svarbiausiuose leidiniuose. Kiekvienas jų turėjo galimybę ne tik patalpinti vyriausybei palankią medžiagą atitinkamose žiniasklaidos priemonėse, tačiau ir blokuoti nepakankamai lojalią medžiagą. Ir tik 8-ame dešimtmetyje visuomenė sužinojo apie operaciją „Strazdas“, po to programa buvo uždaryta. Tačiau JAV vyriausybė nenustojo kontroliuoti žiniasklaidos priemonių ir informacinį karą naudoti iškeltiems tikslams pasiekti.

Reikia pažymėti tai, kad žmonės, tikintys sąmokslo teorijomis, visada save laiko specialiųjų tarnybų sekimo objektu. Tačiau ir vyriausybiniai agentai yra tokie patys savo valstybės piliečiai, kuriems už nelengvą darbą mokamas atlyginimas, jie gauna socialines išmokas, jiems suteikiamas tarnybinis transportas ir darbo aparatūra. Ir visa tai daroma dėl to, kad būtų žinoma apie tai, kas dedasi didelių ir mažų gyventojų susivienijimų viduje - pradedant partijomis ir baigiant mėsainių mėgėjų draugija. FTB direktoriaus Edgaro Huverio iniciatyva 1956 metais buvo pradėtas vykdyti „Cointelpro“ (Counter Intelligence Program) projektas - savotiška kontržvalgybinė programa. Vykdant projektą buvo sekamos visos politinės partijos ir visuomeninės organizacijos - pradedant partija „Juodoji pantera“ ir baigiant aludarių gildija. Kiekvienas JAV pilietis, nepritariantis JAV vyriausybės pozicijai, galėjo būti sekamas. Daugumai žmonių XX amžiaus 6-as dešimtmetis asocijuojasi su išpūstais sijonais, linksmų paauglių grupėmis ir rokenrolo atsiradimu, tačiau niekas nemini to, kad specialiųjų tarnybų kišimasis į amerikiečių asmeninį gyvenimą apkartino ne vieno paprasto piliečio gyvenimą. FTB darbuotojai, vykdydami „Cointelpro“ programą, tarpusavyje kiršino nacionalistų grupes ir jų lyderius, į judėjimo vadovų aplinką infiltruodavo savo agentus, kurie vadovybę informavo apie kiekvieną jų žingsnį. „Cointelpro“ agentams dezinformacijos ir provokacijų srityje neprilygo niekas. Specialistai vertina, kad savo funkciją „Cointelpro“ įvykdė gana sėkmingai, o projektas buvo uždarytas tik 8-ame dešimtmetyje. Tačiau „Cointelpro“ taikyti darbo metodai nepamiršti. Pavyzdžiui, buvusio JAV prezidento Barako Obamos patarėjas pasiūlė, kad valstybės agentai sektų interneto resursus tam, kad demaskuotų antivyriausybinius sąmokslus ir užkirstų kelią visos antivyriausybinės medžiagos paskelbimui.

Maistas ir vanduo taip pat gali būti priemonėmis daryti spaudimą masėms. Naciai Antrojo pasaulinio karo metais atliko eksperimentus, dėdami į vandenį, skirtą įkalintiesiems, natrio fluoridą ir taip tikėdamiesi sukurti paklusnius vergus. Specialistai tvirtina, kad natrio fluoridas yra nuodinga medžiaga, didelės dozės žmogui yra mirtinos. Dabartiniu metu mažos fluoro dozės yra dedamos į geriamąjį vandenį. Žmonės, susipažinę su šios medžiagos savybėmis, tvirtina, kad vyriausybės tikslas yra toks pats, kokį turėjo ir naciai. Labai didelę abejonę kelia plačiai spaudoje, televizijoje ir internete reklamuojami cukraus pakaitalai ir vakcinos. Taip pat buvo klaida amerikiečių valdininkų sprendimas, priimtas „sausojo įstatymo“ galiojimo metu - į alkoholį dėti toksinių medžiagų ir taip atpratinti gyventojus nuo alkoholio vartojimo. Šis sprendimas pražudė daugiau kaip 10 tūkstančių gyventojų.

Panaši tragedija įvyko praėjusio amžiaus 8-ame dešimtmetyje, kai JAV vyriausybė organizavo herbicidų barstymą ant laukų, kuriuose auginama marihuana. Kvaišalų gamintojų tai nesustabdė - nuimtas derlius buvo išsiųstas vartotojams į JAV. Nė vieno valdininko nesujaudino tas faktas, kad apnuodyta marihuana sukelia sunkias ligas, pavyzdžiui, plaučių fibrozę arba gerklės kraujavimą.

Žmogus mūsų planetoje yra unikalus sutvėrimas, tačiau ir jis nėra apgintas nuo įvairių cheminių medžiagų, bakterijų, virusų ir t. t. poveikio. Kol kas niekas nepaneigė informacijos, kad būtent slaptosios tarnybos iniciavo ŽIV viruso sukūrimą, siekiant sumažinti juodaodžių gyventojų skaičių. Niekam nėra paslaptis, kad daugelis valstybių leidžia didžiules lėšas tam, kad būtų sukurtas naujas biologinis ginklas. Ir kai kurie projektai yra išbandomi su savo valstybės gyventojais. Yra informacijos, kad amerikiečiai per 20-ies metų laikotarpį (nuo 1949 iki 1969 metų) atliko 239 biologinių medžiagų bandymus. Bakterijos buvo paskleistos Niujorko metro, o Vašingtono aerouoste buvo paskleistos bakterijos, galinčios pernešti juodligę. Niekas nesijaudino dėl to, kad netgi nekenksmingų bakterijų platinimas gali padaryti nepataisomą žalą žmonių, turinčių nusilpusią imuninę sistemą, sveikatai.

Kaip rodo patirtis, slepiami įvykiai, kuriuose dalyvauja daug žmonių, anksčiau ar vėliau tampa žinomi visuomenei. Šis teiginys visiškai tinka sąmokslo teorijoms.