Magiškas skaičiaus septyni

Kiek daug mes žinome posakių, patarlių, pasakų, kur figūruoja skaičius 7! Dauguma tautų šį skaičių laiko mistišku. Kur glūdi jo populiarumo paslaptis?

Nuo senų laikų skaičius 7 buvo pripažįstamas kaip šventas. Senovės Egipte septyni buvo amžinojo gyvenimo simbolis, į Mirusiųjų karalystę reikėjo praeiti pro septynis vartus, o beveik visų šalių šventyklose prie altoriaus veda septyni laipteliai.

Galbūt septynetui buvo skiriama tokia ypatinga reikšmė, kad antikos laikų žmonės sugebėjo įžvelgti danguje septynis ryškius šviesulius: Saulę, Mėnulį, Merkurijų, Venerą, Marsą, Saturną ir Jupiterį, kurie jiems simbolizavo dievybes.

Bėgant amžiams skaičius septyni įgavo mistinę reikšmę ir kasdienybėje.  Mokslininkai išaiškino, kad žemėje egzistuoja septyni pagrindiniai metalai: auksas, sidabras, geležis, gyvsidabris, alavas, varis, švinas. Senovėje egzistavo septyni didžiausi pasaulio lobynai ir septyni turtingiausi miestai. Senovės gydytojai buvo įsitikinę, kad žmogaus kūnas atsinaujina kas septyneri metai. Iki šių dienų ne tik Rytų netradicinės medicinos atstovai, bet ir rimti Vakarų mokslininkai tvirtina, kad visos žmogaus kūno ląstelės pasikeičia per 7 metus.

Daugiausia susidomėjimo nakties danguje visais laikais sukeldavo Žemės palydovas Mėnulis. Mūsų protėviai pastebėjo, kad Mėnulio ciklą sudaro keturios fazės, kurių kiekviena trunka po septynias dienas.

Senovės Babilone kiekviena paskutinė mėnulio ciklo diena buvo laikoma pavojingas, todėl ji būdavo skiriama tik poilsiui. Matyt mes paveldėjome iš savo tolimųjų protėvių pagarbų požiūrį į skaičių 7.