Mokslininkai teigia aptikę penktąją gamtos jėgą

Mokslininkai teigia aptikę penktąją gamtos jėgą – jėgą, kuri žmoniją priartina žingsniu arčiau supratimo, kaip veikia Visata.

Vengrijos mokslų akademijos mokslininkai sako, kad rado naują dalelę, kurią jie vadina X17. Dalelė atrasta tyrinėjant, kaip sužadintas ir irdamas helio atomas skleidžia šviesą. Tai yra jau antras kartas, kai tyrimui vadovaujantis Attila Krasznahorkay ir jo komanda užfiksuoja šią dalelę.

„X17 gali būti dalelė, jungianti mūsų matomą pasaulį su tamsiąja medžiaga“, – CNN sakė tyrimo vadovas. Dalelė taip pavadinta dėl to, kad jos masė siekia 17 megaelektronvoltų.

Šis atradimas gali paveikti žmonijos supratimą apie Visatos veikimą. Fizika remiasi teorija, kad egzistuoja keturios pagrindinės gamtos jėgos: gravitacija (veikia tarp objektų, turinčių masę), elektromagnetizmas (veikia tarp objektų, turinčių elektrinį krūvį), silpnoji jėga (valdo dalelių irimą) ir stiprioji jėga (jungia kvarkus).

Kalifornijos universiteto fizikos ir astronomijos profesorius Jonathanas Fengas CNN komentavo, kad darant prielaidą, jog rezultatas nebuvo universiteto mokslininkų klaida, tikimybė, kad tai kažkas kito, o ne dalelė X17 ir penktoji jėga – viena iš trilijono.

Mokslininkas taip pat pridūrė, kad jei tyrėjams pavyks pakartoti rezultatus, tai „tai būtų neabejotina Nobelio premija“.

Attila Krasznahorkay ir jo kolegos iš Vengrijos mokslų akademijos branduolinių tyrimo instituto „Atomki“ pirmą kartą apie keletą stulbinamų rezultatų pranešė dar 2015 m. – ištyrę šviesą, kurią radioaktyviojo skilimo metu skleidžia nestabilaus izotopas berilis-8.

Berilis-8 pirmąkart buvo atrastas praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje, Kembridže pastačius pirmąjį pasaulio dalelių greitintuvą. Nuo to laiko šio nestabilaus atomo egzistavimas ir unikalus jo skilimo būdas buvo daugelio tyrimų, susijusių su žvaigždžių branduolio sinteze, dėmesio centre – buvo tiriama, kaip branduolinė sintezė, vykstanti žvaigždžių branduoliuose, sukuria naujus elementus.

2015 m. mokslininkai išsiaiškino, kad protonais apšaudant litį-7 (ir taip kuriant berilį-8), vėlesnis dalelių skilimas neišskiria tiek šviesos, kiek buvo tikimasi – vietoje tikėtino šviesos išsiskyrimo vyko specifinis mažyčiai „susidūrimai“, kurie reiškė, kad dėl nepaaiškinamos priežasties atomo skilimo metu atsiskyrę elektronai ir pozitronai dažnai tolsta vienas nuo kito tiksliai 140 laipsnių kampu. Įvairūs pakartotiniai bandymai toje pačioje laboratorijoje patvirtino rezultatus – o po metų, pakartojus tą patį eksperimentą JAV, irgi buvo gauti tokie patys rezultatai.

Manoma, kad atomo suirimo metu perteklinė energija trumpam sukuria naują nežinomą dalelę, kuri beveik iš karto suyra į jau atpažįstamą pozitronų ir elektronų porą. Mokslininkai ramina – nereikia bijoti, kad tokios dalelės sukūrimas sukurs Žemėje juodąją skylę ar permes mus į kitą dimensiją.

Manoma, kad naujoji dalelė, dar apibūdinama kaip „protofobinis X bozonas“, veikia tik mikroskopiniais atstumais, ne daug didesniais už atomo branduolį (bozonas yra dalelė, galinti pernešti jėgas).

Jei šių dalelių egzistavimas bus patvirtintas, tai reiškia, kad fizikai turės iš naujo įvertinti esamą keturių pagrindinių dalelių fizikos jėgų sąveiką – ir padaryti vietos penktajai jėgai.

„Tikimės, kad ateinančiais metais bus gauta daugiau nepriklausomų eksperimentinių dalelės X17 rezultatų, – savo darbo išvadose rašo tyrėjų grupė.

Parengta pagal „Metro“ ir „The Independent“. Publikuoja lrytas.lt