Natūralus vaistas - imbieras

Imbieras – gana specifinio skonio daugiametis žolinis augalas. Spėjama, kad lotyniškasis jo pavadinimas „Zingiber“ iš sanskrito kalbos reikštų „raguota šaknis“.

Manoma, kad imbiero tėvynė – Vakarų Indija ir Pietryčių Azija. Gamtoje savaime neauga. Augalas kultivuojamas subtropiniuose Japonijos ir Kinijos regionuose, Vakarų Afrikoje, taip pat Vietname, Argentinoje, Jamaikoje, Brazilijoje, Indijoje. Gali būti auginamas ir kaip sodo augalas, arba tiesiog kambario sąlygomis – paprastame vazone arba dėžutėje.

Stiebas tiesus, užapvalintas, siekia iki 1–1,5 m aukščio. Žiedynai sudaryti iš žvynelių. Lapas su smailia viršūnėle. Žiedai dažniausiai oranžinio-gelsvo atspalvio arba rusvi, vaisius – dėžutė. Šakniastiebiai mėsingi, apvalūs, pirštuoti, sudaro pluoštinę šaknų sistemą.

Imbierams tinka šiltas ir drėgnas klimatas. Paprastai jie auga iki 1500 m virš jūros lygio ir gali tarpti pačiomis įvairiausiomis agroklimato sąlygomis. Geriausia dirva auginti imbierus – minkštas priemolis, kuriame daug humuso.

Imbierai dauginasi šakniastiebiais – šaknis dalinama į kelis gabaliukus su „akutėmis“ (dydis – maždaug 2,5–5 cm). Sodinama nuo kovo iki balandžio mėnesio. Iškasama priklausomai nuo klimato sąlygų – maždaug po 6–10 mėnesių, kai lapai pradeda gelsti ir kristi.

Skiriamos dvi imbierų rūšys: baltieji imbierai ir juodieji. Juodieji tiesiog nuplikomi verdančiu vandeniu, tačiau nuo šaknų nenulupama žievelė. Kad imbiero šaknis būtų balta, ji nuvaloma šepečiu ir per 6 valandas nuo žievelės pašalinimo patrinama, pavyzdžiui, 2 % sieros rūgšties tirpalu. Po valymo šaknis gali būti trinama kreida. Juodieji imbierai pasižymi stipresniu kvapu ir deginančiu skoniu, nes apdirbimo metu dalis kvapiųjų medžiagų prarandama. Abi rūšys džiovinamos saulėje.

Nepriklausomai nuo rūšies, perlaužti imbierai yra šviesiai geltonos spalvos. Jauni šakniavaisiai beveik balti, tačiau bėgant laikui, kuo šaknis senesnė, tuo lūžio vietoje spalva geltonesnė. Skonis – salsvas ir aštrus. Džiovinto imbiero šaknies ilgis gali siekti 12 cm, o storis – 2 cm. Paruoštas sausas produktas sudaro 15–25 % šviežios žaliavos masės.

Cheminė imbierų sudėtis

Imbieruose yra daugybė naudingų medžiagų. Pagrindinės iš jų – asparaginas, chromas, cholinas, aliuminis, kalcis, riebalai, skaidulos, geležis, germanis, linolo rūgštis, nikotino rūgštis, fosforas, silicis, kalis, natris, vitaminas C, manganas, magnis, oleino rūgštis.

100 g smulkintos imbiero šaknies yra:
 

Naudojamos dalys

Kulinarijoje imbiero šaknis naudojama kaip prieskonis, liaudies medicinoje – kaip gydomoji priemonė.

Prekyboje galima įsigyti įvairiu pavidalu – maltų arba šakniastiebių gabaliukais, aplietais šokoladu arba apibarstytais cukrumi. Būna ekstraktų imbieriniam alui gaminti. Imbierai gerai dera su kitais prieskoniais, jų dedama į karį ir į lengvą alų. Dažniausiai jo galima rasti malto. Šaknies milteliai yra pilkšvai geltonos spalvos, laikyti juos reikia hermetiškoje pakuotėje.

Medicinoje naudojama išdžiovina ir nuvalyta šaknis, sumalta į miltelius (250–500 mg), nuovirai ir antpilai, homeopatijoje – džiovintos šaknies tinktūra.

Naudingosios imbierų savybės

Imbieras pasižymi unikaliu skoniu ir gydomosiomis savybėmis – tokiu deriniu daugiau nepasižymi jokie kiti prieskoniai. Neretai savo gydomuoju poveikiu jam nusileidžia netgi mūsų pamėgti vaistiniai augalai.

Kuo naudingas imbieras?

• Puiki priemonė nuo daugelio alerginių odos ligų ir bronchinės astmos.
• Labai stiprus antioksidacinis ir raminamasis poveikis. Stiprina imuninę sistemą, gerai apsaugo nuo parazitų, lėtina bakterijų augimą. Naudojamas, jeigu atsirado glistų.
• Maistas su imbieru yra lengvesnis, geriau įsisavinamas. Prieskonis suteikia kiek aštroką skonį.
• Maitina visą organizmą, teigiamai veikia virškinimo sistemą. Reguliarus nedidelio imbiero kiekio su maistu vartojimas pakelia kūno vidaus temperatūrą, pagerina apetitą, stimuliuoja virškinimą ir skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina skrandžio sekreciją, efektyvus gydant skrandžio opas.
• Padeda nuo peršalimo ligų: peršalimo, gripo, kosulio, sinusito, galvos skausmo. Lengvina atsikosėjimą, smulkintas ir užpiltas verdančiu vandeniu imbieras gerai šildo kūną.
• Gerina smegenų kraujotaką, gebėjimą mokytis, įsiminti, stiprina kraujagysles, mažina arterinį kraujospūdį, gydo aterosklerozę.
• Efektyviai gydo pilvo, žarnyno, inkstų skausmus.
• Naudojamas, jei pučia pilvą, taip pat norint sustabdyti viduriavimą ir neutralizuoti gyvūnų nuodų poveikį, apsinuodijus grybais.
• Mažina cholesterolio kiekį kraujyje.
• Mažina sąnarių skausmus, naudojamas gydant reumatizmą, artrozę ir artritą, patempimus, raumenų skausmus.
• Imbiero žievelė pasižymi šlapimą varančiu poveikiu, stimuliuoja seilių gamybą.
• Mažina mėšlungį ir skausmus menstruacijų metu.
• Puiki priemonė pavargus tiek fiziškai, tiek protiškai. Padeda įveikti stresines situacijas ir greičiau atgauti jėgas.
• Naudojama paralyžiaus ir geltos atveju.
• Stimuliuoja skydliaukės veiklą.
• Pasižymi nuskausminamuoju, uždegimą ir spazmus slopinančiu, prakaitavimą skatinančiu, tonizuojamuoju, baktericidiniu, tulžį varančiu ir antibakteriniu poveikiu. Gydo žaizdas, veikia kaip afrodiziakas.
• Efektyvus kovojant su organizmo senėjimu, gerina potenciją, gydo nevaisingumą, didina gimdos tonusą ir lytinį potraukį.
• Geriausia priemonė nuo šlakų ir toksinų.
• Mėgstama lieknėjimo priemonė, nes skatina medžiagų apykaitą.
• Efektyviai padeda sergantiems jūros liga (sumažina pykinimą, galvos svaigimą ir silpnumą), naudojamas palengvinti toksikozės simptomus nėštumo metu.
• Efektyvi vėžio profilaktikos priemonė.
• Jeigu po valgio sukramtysite nedidelį gabaliuką imbiero šaknies, jis ilgam atgaivins jūsų kvėpavimą ir padės atsikratyti burnos ertmės problemų.
• Naudojamas gydomųjų augalų mišiniuose, padeda pasireikšti naudingosioms jų savybėms.
• Imbierų aliejus naudojamas kosmetologijoje ir aromaterapijoje.

 Gydymas imbierais

Kaip minėta, imbieras plačiai naudojamas ir liaudies medicinoje. Siūlome jums keletą receptų įvairių ligų ir negalavimų gydymui.

• Imbierų nuoviras su šeivamedžių žiedais, pipirmėtėm ir kraujažolėmis naudojamas sumažinti stiprius pilvo skausmus.
• Kompresas, dedamas ant nugaros, gerai ir greitai sumažina skausmą. Paimkite 2 arbatinius šaukštelius imbierų miltelių, 0,5 arbatinio šaukštelio čili pipirų, arbatinį šaukštelį ciberžolių ir sumaišykite viską su šiltu vandeniu. Pašildykite, sudrėkinkite medvilninį audinį, uždėkite jį ant skaudamos vietos ir pritvirtinkite. Šį mišinį galima naudoti ir sąnarių skausmams mažinti, tačiau vietoj vandens reikia naudoti gerai pašildytą aliejų (geriausia – sezamų arba garstyčių).
• Nuo jūros ligos ir supimo važiuojant transportu labai gerai padeda 1–1,5 g imbiero (pusė arbatinio šaukštelio) su arbata arba mineraliniu vandeniu, likus pusvalandžiui iki kelionės arba jos metu. Nėščiosioms silpna imbierų arbata gerai padeda nuo pykinimo.
• Jeigu prieš valgį suvalgysite arbatinį šaukštelį tarkuotos imbiero šaknies su citrinos sultimis ir trupučiu druskos, organizmas lengvai suvirškins patiekalą, be to, tai padės pašalinti toksinus.
• Jeigu skauda dantį, sumažinti skausmą padės ant skaudamo danties uždėtas apkramtytas imbiero gabaliukas. Jis sunaikins žalingas bakterijas, be to, burna kvepės gaiviau.
• Imbierų milteliai, sumaišyti su vandeniu (taip, kad išeitų pasta), arba tarkuotas imbieras, dedamas kaip kompresas ant skaudamos vietos. Jis padeda įveikti praktiškai bet kokį skausmą – nesvarbu, ar skaudėtų galvą, nugarą, ar sergate reumatizmu.
• Nedidelis imbiero šaknies gabaliukas padeda apsaugoti burnos ertmę ir gerklę. Reikia nulupti žievelę, atpjauti nedidelę riekelę, įsidėti į burną ir pačiulpti, kol deginimo jausmas pradės silpti. Kai pajusite, kad eterinių aliejų poveikis ir gydomosios savybės nuslopsta, riekelę galima truputį apkramtyti.
• Jei skauda raumenis, išmėginkite vonią su imbierais. Į litrą vandens įberkite 2–3 valgomuosius šaukštus imbierų miltelių, užvirkite, pavirinkite 10 minučių ir supilkite į vonią. Imbierų vonia atpalaiduoja ir malšina raumenų skausmus.
• Kad ištrauktumėte į paviršių susidariusį furunkulą, sumaišykite su vandeniu po pusę šaukštelio imbiero ir ciberžolės, kad išeitų pasta, o tada gautą masę tepkite ant viršaus.
• Jeigu sutriko skrandžio veikla, reikia sumaišyti pusę stiklinės natūralaus jogurto su puse stiklinės vandens, įdėti į šį mišinį ketvirtį šaukštelio muskato riešutų ir imbierų miltelių.
• Hemorojus gydomas naudojant alavijus ir imbierą. Reikia vartoti po arbatinį šaukštelį alavijų sulčių su žiupsneliu imbierų miltelių po du kartus per dieną, kol išnyks visi simptomai.

Kontraindikacijos

Nors imbierai mėgstami tiek kulinarijoje, tiek medicinoje, vartoti juos reikia atsargiai, atsižvelgiant į kontraindikacijas – kad ir kaip bebūtų gaila, šis augalas, deja, tinka ne visiems. Kad nekiltų komplikacijų, imbiero vis dėlto geriau atsisakyti arba labai atsargiai vartoti šiais atvejais:

• Jei yra skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opa;
• Divertikuliozės, divertikulito, gastroezofaginių refliuksų, kolito atveju;
• Jei sergama skrandžio ir žarnyno ligomis;
• Nėštumo metu;
• Maitinant krūtimi.

Šalutinis poveikis

Vartojant imbierus gali pasireikšti nepageidaujamas šalutinis poveikis, pavyzdžiui: viduriavimas, pykinimas, vėmimas, alerginės reakcijos. Jeigu pastebite ką nors panašaus, tuoj pat nutraukite vartojimą.

Sąveika su vaistais

• Didina aritmijos tikimybę, sąveikauja su raumenų relaksantais.
• Gali sumažinti vaistų nuo hipotenzijos poveikį.
• Slopina vaistų, blokuojančių beta-adrenerginius receptorius, poveikį.
• Stiprina vaistų, vartojamų diabetui gydyti, poveikį.
• Stiprina antikoaguliantų poveikį (vaistų, skirtų skystinti kraują ir mažinti jo krešumą).
• Tikėtina, kad sustiprės vaistų, skirtų gydyti širdies ligas, poveikis.
• Kliudo arba sąveikauja su vaistais nuo aritmijos, didina hipokalemijos riziką.