Pasaulio naujienos kitaip... gamta, sveikata, medicina:

Žagsėjimas gali erzinti, tačiau dažniausiai jis būna trumpalaikis. Vis dėlto kai kuriems žmonėms gali pasikartoti nuolatinio žagsėjimo epizodai. Nuolatinis žagsėjimas, dar žinomas kaip lėtinis žagsėjimas, pasireiškia žagsėjimu be paliovos ilgiau nei 48 valandas.

Kai žmogus turi priimti svarbų sprendimą, jis dažnai klausia aplinkinių patarimo. Mūsų imuninės ląstelės elgiasi panašiai: jos pasitaria prieš priimdamos kolektyvinį sprendimą dėl tinkamo reagavimo į grėsmę. Žinios apie šį gyvybiškai svarbų ir sudėtingą procesą galėtų padėti apsaugoti ir gydyti žmones, kai imuninė sistema gali padaryti žalos, skelbia „Live Science“.

Prieš pradėdami kalbėdami apie laktofermentuotų svogūnų savybes, reikėtų pažymėti, kad mes kalbame apie procesą, kuris padeda išsaugoti daržovių savybes.

Iki šiol vyravo nuomonė, kad osteoartritą sukelia trauma arba mechaninis sąnarių nusidėvėjimas - tarsi sąnarys būtų kokios nors įrangos dalis. JAV Stanfordo universiteto tyrėjai padarė kitokią išvadą: kad ligą ir mechaninį nusidėvėjimą, ko gero, sukelia uždegimas. Vyravo nuomonė, kad osteoartritą sukelia trauma arba mechaninis sąnarių nusidėvėjimas. JAV Stanfordo universiteto tyrėjai padarė kitokią išvadą: kad ligą ir mechaninį nusidėvėjimą, ko gero, sukelia uždegimas.

Pakaitinė hormonų terapija buvo sukurta tam, kad moterims nereikėtų kentėti dėl įvairių varginančių, hormonų svyravimų keliamų kūno reakcijų, patiriamų perimenopauzės laikotarpiu, tačiau paaiškėjo, kad sintetiniai hormonai turi negerų šalutinių reiškinių. Ar bioidentiniai hormonai saugesni?

Naujame tyrime skelbiama, kad vienas trečdalis planetos augalų ir gyvūnų rūšių iki 2070 metų gali susidurti su išnykimu, kurį lems klimato kaita.

Nors mikrobiologai tiria naują koronavirusą bandydami sukurti vakciną, tačiau daugelis nematėme, kaip atrodo naujasis virusas. Nacionalinis alergijos ir infekcinių ligų institutas (NIAID) paviešino koronaviruso vaizdus, kuriuos užfiksavo elektronų mikroskopu, skelbia „Science Alert“.

JAV kariškiai netrukus galės jus identifikuoti didžiulėje minioje. Jie tai darys ne pagal veidą ar eiseną, bet pagal unikalų širdies ritmą. Pentagonas sukūrė ir išbandė lazerį, galintį nuskaityti ir atskirti jūsų širdies plakimą iš 200 m atstumo, skelbia „Live Science“.

Avinžirnių nauda sveikatai yra labai didelė. Daug turi baltymų ir mažai riebalų, o dar daugiau – nesočių riebalų rūgščių – avinžirniai prisideda prie cholesterolio reguliavimo. Palaiko gerą žarnyno veiklą, palengvindamas tranzitą, pratakumą. Svarbu užkirsti kelią storosios žarnos ir tiesiosios žarnos vėžiui. Taip pat užkertą kelią vidurių užkietėjimui ir jį pašaliną. Avinžirniai padeda sumažinti cholesterolio kiekį.

Kartusis kietis (pelynas, metėlė) – Artemisia absinthium. Sinonimai: absentas, kartkietis, skrandžiažolė, gydančioji kantrybė, kirminžolė. Graižažiedžių šeimos, tvirtas karčiojo kirčio krūmas, geltonais žiedais, mėgsta saulėtas, sausas vietas, ten jis veši ant mūrų, ganyklose ir vynuogynuose. Vaistinei žaliavai jis auginamas, renkami viršutiniai ūgliai.

Pelynas, arba kartusis kietis (Artemisia absinthium), - labai vertingas vaistinis augalas, naudojamas gydymui nuo seniausių laikų. Pasaulyje yra apie 400 pelyno rūšių, iš jų Lietuvoje auga 11 rūšių. Randamas panamėse, sausuose šlaituose, šiukšlynuose, dykvietėse. Liaudiškai pelynas vadinamas: blusinės, čemerės, kartėlės, metėlė, metylis, pelūnas, pelynas. Lotyniškas pelyno pavadinimas Artemisia absinthium - deivės Artemidės, globojusios vaistines žoles, garbei.

Šios sėklos naudojamos gastronomijoje, ruošiant įvarius patiekalus, tokius, kaip ryžius, pyragus ir sausainius. Jis išskiria savo eteriniu aliejumi, krakmolu ir skaidulos kiekiu. Dėl šios priežasties jis yra maistingas, energizuojantis maistas, taip pat puikus būdas palaikyti žarnyno tvarkingumą.

Apie naująjį virusą dar daug nežinome, tačiau dėl nė kiek ne ramiau. Jei naujojo koronavirusas nepavyks sustabdyti, jis gali užkrėsti 60 procentų pasaulio populiacijos ir pražudyti 1 iš 100 užsikrėtusiųjų – apie 50 milijonų žmonių.

Greitieji radijo pliūpsniai (angl. fast radio bursts, FRB) mokslininkus domina jau seniai. Tai trumpi, bet galingi signalai iš kosmoso, kurie, bent jau kaip buvo manoma iki šiol, yra nenuspėjami. Kosmose jie pasklinda, atrodo, visiškai atsitiktinai – be jokios priežasties ir jokio periodiškumo. Būtent dėl to mokslininkams šiuos signalus ir yra sunku tyrinėti.

Ši procedūra turėtų būti atliekama vieną kartą per dieną, geriausia ryte, ant tuščio skrandžio arba vakare prieš miegą. Norėdami pagreitinti sveikatos pagerėjimą, galite atlikti procedūrą kelis kartus per dieną.