Tikrosios artrito priežastys. Tai ne senatvė, o uždegimas!

Iki šiol vyravo nuomonė, kad osteoartritą sukelia trauma arba mechaninis sąnarių nusidėvėjimas - tarsi sąnarys būtų kokios nors įrangos dalis. JAV Stanfordo universiteto tyrėjai padarė kitokią išvadą: kad ligą ir mechaninį nusidėvėjimą, ko gero, sukelia uždegimas.

2011 metais Stanfordo universiteto (Stanford University) asocijuotasis profesorius Williamas Robinsonas su kolegomis atliko tyrimus, kurie įrodė, kad osteoartrito pažeistų sąnarių audiniuose esama daug migruojančių uždegimo ląstelių, kurios jau pačioje ligos pradžioje skatina tam tikrų medžiagų išsiskyrimą. Šių medžiagų buvimas ląstelių lygmeniu sukelia įvairių reakcijų grandinę, kuri su laiku virsta ataka: kūno apsauginė sistema, užuot puolusi tik nepageidaujamus išorinius mikroorganizmus, nukreipiama prieš savo sąnarius.

Gydytojai jau įsitikino, kad artritu sergantys pacientai turi šių uždegimui būdingų ląstelių (nors ne tiek daug, kiek reumatoidinio artrito ligoniai), tačiau Stanfordo komanda išsiaiškino, kad itin gausu minėtų ląstelių būna pirmaisiais, ankstyvaisiais ligos etapais (kai dar nėra išryškėję simptomai). Vadinasi, uždegimas galėtų būti pagrindinė ligos priežastis.

Tikrindami artritu sergančių gyvūnų sąnarius mokslininkai aptiko ryšį tarp ląstelių sistemos atakos aktyvumo ir funkcinių sutrikimų intensyvumo - juo aktyvesnė atakuojanti sistema, tuo daugiau pastebima gyvūno eisenos nukrypimų.1

W. Robinsono nuomone, šis atradimas keičia ligšiolinį supratimą apie artritą. Medicinoje laikoma, kad osteoartritas - nepagydomas. Medikai paprastai pataria mažinti kūno svorį, mankštintis siekiant didinti raumenų jėgą ir gerti vaistų nuo skausmo. Iš esmės dabar artrito gydymas reiškia balansavimą tarp skausmo malšinimo ir šalutinio poveikio širdžiai bei kepenims.

Pradiniai uždegiminiai procesai vadinami ūminiais, juos dažnai lydi aštrus skausmas, ir jie paprastai ilgai netrunka. Savo ruožtu lėtinės būklės, pvz., sąnarių skausmai, būna uždegimo įspėjamasis ženklas, kad sistemoje kas nors sutriko.

Užuot laikęs osteoartritą neišvengiama senėjimo dalimi, Stanfordo universiteto tyrimas ragina analizuoti kiekvieno individo gyvenimo būdą, nustatyti, kas sukelia lėtinį uždegimą ir kokių natūralių medžiagų būtų galima panaudoti šiam ciklui slopinti. Iš tikrųjų tokią metodiką savo praktikoje naudoja daugelis funkcinės medicinos specialistų, o šis tyrimas suteikė jai laboratorinėmis sąlygomis gautą patvirtinimą.

A. a. britų gydytojas dr. Johnas Mansfieldas, knygos „Artritas: ryšys su alergijomis“ (Arthritis: The Allergy Connection) autorius, kuris savo klinikoje Sarejos grafystėje, Didžiojoje Britanijoje, sėkmingai išgydė kelis tūkstančius artritu sergančių pacientų, buvo įsitikinęs, kad daugumos artrito rūšių priežastis - aplinkos poveikis (maisto netoleravimas ar cheminės medžiagos, su kuriomis žmogus susiduria savo aplinkoje). J. Mansfieldas pabrėžė, kad apie 90 proc. žmonių sveikatos būklė gali pagerėti ar jie gali net visiškai pasveikti, pakeitę savo gyvenimo būdą.

Uždegimas - kas tai?

Kiekvienas ,,-itas“, apie kurį girdėjote, - artritas, bronchitas, gastritas, tonzilitas (tonzilių uždegimas) ar neuritas (nervų uždegimas), -tai uždegimo sukelta būklė, kylanti tada, kai kūnas natūraliai bando gydytis pats. Tai padidina kraujo ir limfos srautą į pažeistas kūno vietas, papildomai tiekiant vertingų medžiagų, taip pat šalinant kenksmingus patogenus, dirgiklius ir paliestas ląsteles.

Būklė, kuriai būdingi patinimas, karščio pojūtis, paraudimas ir skausmas, iš esmės yra gydanti imuninės sistemos atsakomoji reakcija į traumą, nuodingas medžiagas, alergiją ir infekciją. Pradiniai uždegiminiai procesai vadinami ūminiais, juos dažnai lydi aštrus skausmas, ir jie paprastai ilgai netrunka.

Savo ruožtu lėtinės būklės, pvz., sąnarių skausmai, būna uždegimo įspėjamasis ženklas, kad sistemoje kas nors sutriko, o kūnas kovoja, siekdamas išsaugoti sveikatą.

Susidūrus su gausių toksinių medžiagų ataka, streso veiksniais ir uždegimą skatinančiais maisto produktais, kurie ne tik nespartina sveikimo, bet ir prisideda prie skausmo ir ligos užburto rato, sveikata prastėja, o galų gale būklė pasidaro tikrai sunki - patiriama širdies liga ar insultas.

Uždegiminė reakcija prasideda tada, kai audinių pažeidimas arba patogenai (virusai, bakterijos, parazitai, grybelinė infekcija, alergenai) skatina citokinų sintezę. Šie smulkūs baltymai, dalyvaujantys ląstelių signalinėje sistemoje, stimuliuoja citotoksinų - ląsteles naikinančių cheminių medžiagų - sintetinimą. Šie turėtų veikti kaip dalis „kariuomenės“: rasti ir sunaikinti priešą, t. y. vykdyti dalį imuninės sistemos misijos, o tai svarbiausias sveikimo pagrindas. Kai šis procesas išsiderina, kūne prasideda nerimstanti uždegiminė reakcija, o kaip tik tai ir vyksta susirgus artritu.

Artritas ir maisto alergijos

Ryšys tarp maisto netoleravimo arba alergijos atskiriems maisto produktams ir artrito pirmą kartą buvo paminėtas prieš daugiau nei 60 metų. Vienas XX amžiaus devintąjį dešimtmetį atliktas plataus masto tyrimas parodė, kad artritu sergančių asmenų simptomai pasidarė ne tokie ryškūs, kai jie įsitraukė į badavimo eksperimentą, bet būklė pablogėjo jiems valgant konkrečių produktų. Mokslininkų išvados buvo pagrįstos ir objektyviais įrodymais, gautais iš kraujo tyrimų.3

Vis daugiau klinikinių ekologų (gydytojų, kurie įsitikinę, kad žmogaus sveikatos būklė susijusi su maisto pasirinkimu ir gyvenimo būdu) yra priėję prie išvadų, kad artritą sukelia maisto alergija arba tam tikrų cheminių medžiagų netoleravimas (pvz., reakcija į tabako dūmus, pesticidus, kvepalus ar net plaukų lakus).

Per vieną norvegų tyrimą, kuris praeito amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje publikuotas leidinyje The Lancet, konstatuota, kad reumatoidiniu artritu sergančių asmenų būklė pagerėjo pabadavus, tada - pusketvirto mėnesio laikantis veganiškos dietos be glitimo, o po to išbraukus iš maisto raciono laktozę ir laikantis vegetariškos dietos. Tarp pacientų, kurie dalyvavo tyrime, buvo konstatuotas pagerėjimas pagal visus parametrus (įskaitant sąnarių patinimą ir jautrumą, skausmą, sąstingį, paspaudimo tvirtumą ir net leukocitų skaičių). Pasiektas pagerėjimas išliko dar metus po tyrimo pabaigos.4

Nors pagrindinis „piktadarys“ yra maistas, J. Mansfieldas ir kiti tyrėjai priėjo prie išvadų, kad artrito simptomų gali sukelti taip pat namų dulkių erkutės, pelėsis, rūkymas ir per gausus grybelio Candida albicans veisimasis žarnyne.

Pasinaudodami odos testais ir atsisakydami kai kurių maisto produktų, gydytojai bandė atskirti maisto ar cheminių medžiagų alergenus. Tiesa, J. Mansfieldas nurodė, kad odos testai tinkamesni alergenams, kurių įkvepiama, o ne gaunama su maistu.

Išbraukiant iš valgiaraščio potencialius alergenus būklę galima pagerinti.

Ar esate jautrūs maisto produktams?

Kadangi daugiau nei 70 proc. imuninės sistemos ląstelių yra virškinimo trakte, aptiktas ryšys tarp imuninės sistemos veiklos ir žarnyno. Vadinasi, skrandžio ir žarnyno būklė, taip pat maistas, kurio valgome arba - kaip tik atvirkščiai - nevalgome, stipriai veikia imuninę sistemą. Vieni maisto produktai skatina uždegimą, o kiti jį sumažina.

15 dažniausių alergenų

Jei sergate artritu, verta įtarti kurį nors iš šio sąrašo produktų:

• Pieno produktai (įskaitant pieną, kefyrą, jogurtą, sūrį ir sviestą)
• Sojos
• Kviečiai
• Clitimas (baltymas, kurio esama kviečiuose ir rugiuose, kartais avižose ir miežiuose)
• Bulvės ir kiti bulvinių šeimos augalai (pomidorai, paprikos, baklažanai, tabakas)
• Jautiena
• Rafinuotas cukrus
• Šokoladas
• Kava
• Kukurūzai
• Kiaušiniai
• Apelsinai
• Kiauliena
• Arbata
• Mielės

Valgant daug genetiškai modifikuotų produktų, kviečių, kukurūzų, cukraus ir maisto su konservantais, staigiai išaugo autoimuninių ligų, tarp jų ir artrito atvejų, skaičius. Daugelis mitybos specialistų ir natūropatų mano, kad dauguma artritu sergančių pacientų yra jautrūs bulvinių šeimos (lot. Solanaceae) augalams: bulvėms, baklažanams, įvairioms paprikoms ir pipirams, pomidorams ir tabakui. Visuose šios šeimos augaluose gausu natūralios kilmės toksinų, būdingiausių labai nuodingam augalui - vaistinei šunvyšnei (Atropa belladonna).5 Per vieną tyrimą, kuriame dalyvavo 763 artritu sergantys asmenys ir kuriam vadovavo JAV mokslininkai iš Ratgerso universiteto (Rutgers University) ir Floridos universiteto (The University of Florida), 73 proc. dalyvių būklė pagerėjo jiems atsisakius valgyti bulvinių šeimos augalų. 28 proc. asmenų iš esmės pagerėjo ligos pažeistų sąnarių mobilumas, ir jie galėjo nebenaudoti pagalbinių priemonių - lazdų, vaikštynių ir neįgaliųjų vežimėlių. Kai tyrimas buvo kartojamas, iš 434 tyrimo dalyvių 68 teigė, kad sumažėjo įvairių artrito simptomų (52 proc. šių žmonių laikėsi dietos), o 94 proc. tvirtino, kad prasidėjo „esminis arba visiškas palengvėjimas“.6

Po to JAV San Fransisko gydytojas dr. Collinas H. Dongas (1903-1997), kurį patį kankino artritas, siekdamas pasveikti sukūrė vadinamąją akmens amžiaus dietą. Jau po poros mėnesių sunki jo būklė pagerėjo tiek, kad jis vėl galėjo žaisti golfą.

Pagal C. H. Dongo dietą reikėjo vengti daugelio potencialių alergenų, tarp jų mėsos, vaisių, pomidorų, pieno produktų, acto ir kitų rūgščių, visų rūšių pipirų ir paprikų, aštrių prieskonių, šokolado, skrudintų riešutų, alkoholinių gėrimų (ypač vyno), gazuotų saldintų gėrimų, visų dirbtinių maisto priedų, konservantų ir kt. cheminių medžiagų, ypač mononatrio glutamato. Kadangi jis nebevalgė taip pat mėsos, jo valgiaraštyje buvo daug žuvies. Mūsų laikais sergantiesiems artritu irgi patariama vartoti žuvų taukų.

Turite pagrindo įtarti, kad esate alergiški, jei turite problemų dėl kūno svorio (šis yra per mažas ar per didelis), tinsta rankos, akių vokai, čiurnos ar pilvas, labai stipriai prakaituojate (net kai nieko nedarote), jaučiatės pavargę netgi pakankamai išsimiegoję ir turite pagreitėjusį pulsą (ypač pavalgius).

Ar turite kūno antsvorio?

Kai kūnas turi perteklinių kilogramų, padidėja krūvis sąnariams, o tai vienas svarbiausių artritą skatinančių veiksnių.

Tačiau kalbama ne tik apie krūvį. Asmenims, kurie turi kūno antsvorio, artritas žaloja taip pat pirštus, o tai rodo, kad ryšys tarp nutukimo ir osteoartrito neapsiriboja tik biomechaniniu krūviu.

JAV Vašingtono universiteto Sent Luiso medicinos fakulteto Ortopedinės chirurgijos skyriaus (The Departament of Orthopae-dic Surgery at Washington University School of Medicine in St. Louis) tyrėjai įsitikinę, kad riebalai yra pagrindinis uždegimą skatinančių medžiagų šaltinis, o šios „diriguoja“ visam osteoartrito procesui.7

Daugelis mitybos specialistų ir natūropatų mano, kad dauguma artritu sergančių pacientų yra jautrūs bulvinių šeimos augalams: bulvėms, baklažanams, įvairioms paprikoms ir pipirams, pomidorams ir tabakui.

Nutukimas gali būti susijęs su žmogaus mityba ir gyvenimo būdu, taip pat su nejautrumu insulinui ir metabolizmo sutrikimu - vadinamuoju metaboliniu sindromu. Ligą labiausiai skatina tai, kad vartojama per daug cukraus, perdirbto maisto ir keptų produktų, nes jie visi organizme atpalaiduoja laisvuosius radikalus, galinčius žaloti sąnarių audinius. Per skurdus maistas gali sukelti disfunkciją mitochondrijose - organizmo ląstelių jėgainėse, aprūpinančiose jas reikiama energija.

Ar turite riebalų rūgščių disbalansą?

Mūsų organizmas reikalauja tiek sočiųjų (jų galima gauti su sviestu ir kokosų aliejumi), tiek nesočiųjų riebalų rūgščių (jų esama alyvuogių aliejuje ir kituose augaliniuose bei žuvų taukuose). Omega-6 riebalų rūgščių, kurių turi saulėgrąžų ir sojų aliejai, šiuolaikiniame vakarietiškame valgiaraštyje ypač daug, nes jų gausu perdirbtame maiste. Tik dabar pradedame suvokti, kad kaip tik omega-3 nesočiosios riebalų rūgštys malšina uždegimą, kuris būna sergant artritu, savo ruožtu didelė omega-6 riebalų rūgščių koncentracija gali sukelti oksidacinį poveikį ląstelių membranose. Pageidautina proporcija yra 4:1, 3:1 ar net 1:1. Tokia proporcija būna naudinga stengiantis mažinti riziką susirgti daugeliu lėtinių ligų - padidėjusiu kraujospūdžiu, širdies ligomis, cukriniu diabetu, artritu ir vėžiu.9

Ar esate jautrūs chemikalams?

Gyvename pasaulyje, kuriame mus nuolat veikia pavojingos cheminės medžiagos ir aplinkos tarša. JAV aplinkosaugos agentūra (The US Environmental Protection Agency) yra pareikalavusi patikrinti tik mažą dalį iš 85 000 pramoninių chemikalų, su kuriais kontaktuojame per šampūnus, plaukų lakus, losjonus, apsaugines priemones nuo saulės, skalbimo miltelius, valiklius ir kitas chemines priemones, kurių esama kiekvienuose namuose.

Iki šiol iš tokių chemikalų buvo uždrausti tik penki - šešiavalentis chromas, dioksinas, polichlorbifenilis, asbestas ir chlorfluorangliavandeniliai, be to, šis draudimas taikomas tik tam tikrais atvejais ir konkrečiuose junginiuose.

Pagalvokite apie radiaciją, anglies viendeginį iš automobilių, medžiagas, kurių išskiria dyzeliniu kuru važiuojančios transporto priemonės, lakiąsias organines daleles iš sintetinių medžiagų, kurios panaudotos gaminant baldus, dažus ir kilimus, ir imsite suprasti, kodėl žmogaus kūnas yra pasidaręs užterštu mūšio lauku!

Amerikiečių alergologas Theronas Randolphas (1906-1995) iš Čikagos, JAV Ilinojaus valstijoje, kuris pirmas iškėlė teoriją apie jautrumą chemikalams, nustatė, kad ūkyje naudojamos gamtinės dujos, formaldehidas ir maiste esantys pesticidai taip pat neretai sukelia artritą.

Padėjusi rizika susirgti artritu kyla ir asmenims, kurie gyvena netoli oro uostų, taip pat tiems, kurie yra jautrūs pasyviam rūkymui, maisto chemijai ir taršai, kokia ore būna net panaudojus plaukų laką ar lūpdažius. Profesoriaus Michaelio Ehrenfeldo iš Tel Avivo universiteto (Tel Aviv University) nuomone, kaip tik aplinkos veiksniai sąlygoja, kuris žmogus susirgs, kuris - ne. „Dauguma žmonių mano, kad artritas susijęs su senatve, bet tai klaidinga“, - sako jis.10

Antikūnų išskyrimą arba alerginę reakciją į kolageną, sudarantį sankaupas jautriuose audiniuose, skatina taip pat krūtų implantai ir kiti silikoniniai protezai,11 jie sukelia ir sąnarių patinimą. Daliai moterų pašalinus implantus artrito simptomai išnyksta.

Ar turite perforuojančias žarnas?

Padidėjęs žarnų sienelių laidumas sudaro sąlygas absorbuoti nepakankamai suvirškintus baltymus, o tai siejama su įvairiomis ligomis, įskaitant artritą ir sąnarių problemas.12

Jeigu ilgą laiką vartojate nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU), beveik garantuotai jūsų žarnų sienelės yra laidesnės, nes minėti vaistai dažniausiai daro neigiamą poveikį žarnyno gleivinei. Vos 2 dozės aspirino ar indometacino gali padidinti žarnų laidumą ir sumažinti jas saugančių prostaglandinų koncentraciją.13

Ilgalaikis NVNU vartojimas (o taip paprastai vyksta sergant osteoartritu) skatina žarnyno uždegimą, didina žarnų laidumą,14 o taip dar labiau sustiprinami sveikatos sutrikimai. Be to, medikamentai gali stimuliuoti kenksmingų bakterijų (pvz., Prevotella copri) veisimąsi, o tai irgi gali skatinti artritą. Tyrimai rodo, kad reumatoidiniu artritu sergantys asmenys turi didesnę minėtų bakterijų koncentraciją žarnyne, tačiau dar neištirta, ar ši bakterija tiesiogiai sukelia ligą.15

Ar jus vargina stresas arba emocinė trauma?

Emocijos sukelia chemines reakcijas kūne. Kaip parašyta neuromokslininkės ir farmacininkės Candace’ės Pert (1946-2013) knygoje „Jausmų molekulės“ (Molecules of Emotion, leidykla Simon & Schuster, 1999), kiekvieną emociją atitinka unikali cheminė reakcija, o ją sužadina peptidai. Nerimas ir stresas didina adrenalino ir kortizolio koncentracijas kraujyje, o tai gali pažeisti hormonų pusiausvyrą ir peraugti į lėtinį uždegimą.

Laisvieji radikalai ir planeta Žemė

Viena įdomiausių hipotezių, kaip aiškinami dažni uždegimai, skamba taip: uždegimas kyla iš dviejų veiksnių vienu metu - kai išsiskiria laisvieji radikalai ir trūksta elektromagnetinio įžeminimo. Įrodyta, kad perdirbtas maistas, cukrus, tarša ir chemikalai organizme skatina kenksmingų laisvųjų radikalų formavimąsi, o šie jungiasi su kitomis medžiagomis, taip sukeldami oksidacinį stresą ir uždegimą.

Senovėje žmonės teigiamai įkrautų laisvųjų radikalų skaičių kūne mažindavo reguliariai kontaktuodami su žeme, o ši turi neigiamą elektromagnetinį krūvį. Kai žmogus vaikščiodavo basas ar avėdavo batus odiniais padais, kūnas reguliariai gaudavo neigiamai įkrautų elektronų, o šie sugebėdavo subalansuoti teigiamai įkrautus atomus, molekules ir jonus (t. y. laisvuosius radikalus) trūkstamais elektronais. Dabar dėl avalynės guminių padų ir transporto priemonių guminių padangų tokios galimybės nebėra.

Įsižeminimo teorijos šalininkai nurodo, kad reguliarus kontaktas su žeme, kuri yra neigiamai įkrauta, natūraliai neutralizuoja laisvuosius radikalus. Siekdamas pademonstruoti šią teoriją Williamas Amalu, Tarptautinės klinikinės termografijos akademijos (The International Academy of Clinical Thermography) prezidentas, termografinėmis nuotraukomis (kurios darytos infraraudonųjų spindulių kamera) vaizdavo temperatūros pokyčius ant 20-ties pacientų, sergančių įvairiomis uždegiminėmis ligomis, įskaitant raumenų įtampą, riešo kanalo (karpalinį) sindromą ir sąnarių uždegimą, odos.

Pacientus įžemino elektrai laidžiu elektrodo pleistru, kuris per pusės valandos trukmės procedūrą 2 ar 3 kartus per savaitę jiems buvo užklijuojamas W. Amalu klinikoje, arba jie turėjo namie naktimis miegoti ant įžeminto čiužinio. Kai kurie pacientai pajuto sveikatos pagerėjimą jau po savaitės, o termografinės nuotraukos tai patvirtino. Bent 12 atvejų termografija užfiksavo 80 proc. sveikatos pagerėjimą. Visų 20 pacientų nuotraukas galima pamatyti Clintono Oberio, Stepheno T. Sinatros ir Martino Zuckerio knygoje „Įžeminimas: visų laikų svarbiausias sveikatos atradimas?“ (Earthing: The Most Important Health Discovery Ever?).16

Nuorodos:

1. https://med.stanford.edu/news/all-news/2011/n/  osteoarthritis-results-from-inflammatory-process-not-just-wear-and-tear-study-suggests.html
2. Ann Allergy, 1949; 7:200
3. Lancet, 1986; 1:236-8
4. Lancet, 1991; 338:899-902
5. J Neurol Orthop Med Surg, 1993; 12:227-31
6. J Neurol Orthop Med Surg, 1993; 12:227-31; J Intern Acad Prev Med, 1979; 7:31-7
7. Crit Rev Eukaryot Gene Expr, 2011; 21:131-42; Basic Clin Pharmacol Toxicol, 2014; 114:103-8
8. Arthritis Rheum, 2012; 64:2927-36
9. Nutr Metab (Lond), 2010; 7:32
10. www.saencedaily.com/releaes/2010/0l/l0Cn25123231.htm J Autoimmun, 1994; 7:775-89
11. Clin Exp Rheumatol, 1990; 8:75-83
12. Gut, 1986; 27:1292-1297
13. Gut, 1998; 43(4):506—11
14. Elife, 2013; 2:e01202
15. Basic Health Publications, 2-as leidinys, 2014; arba jų svetainė: www.groundology.com/research/thermo-graphic_histories_2004.pdf
16. Tarptautinis žurnalas „Ko gydytojai tau nepasako“. Medžiaga parengta pagal straipsnį specialų leidinį, kad sąnarių neskaudėtų „Tai ne senatvė, o uždegimas“.

Karališkas purinų vaidmuo

Prieš keletą šimtmečių gydytojai galėdavo be jokio vargo paaiškinti podagros kilmę. Ji buvo laikoma karalių arba turtuolių liga, nes dauguma žmonių, kurie ja sirgo, būdavo pasiturintys, turėdavo kūno antsvorio ir vartodavo daug tokių produktų, kurių sau leisti galėdavo tik turtuoliai,-alkoholinių gėrimų, mėsos, saldumynų ir jūrų gėrybių. Kaip vėliau paaiškėjo, gydytojai būdavo savotiškai teisūs.

Jei valgote daug subproduktų, vėžiagyvių, ančiuvių, sardinių, smidrų ir grybų, tai gali skatinti podagros susiformavimą, nes visuose šiuose maisto produktuose gausu purinų — cheminių medžiagų, kurias organizmas paverčia šlapimo rūgštimi. Kai jos koncentracija kraujyje didėja, sąnariuose ima formuotis kristalai, o tai kelia skausmą ir uždegimą.

Mūsų laikais dar vienas esminis podagros rizikos veiksnys - per gausus alkoholinių gėrimų (ypač alaus ir stipriųjų gėrimų) vartojimas, taip pat tam tikros ligos ir medikamentai. Didesnė rizika susirgti podagra būna asmenims, kuriuos vargina padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, inkstų ligos ir vilkligė, taip pat tiems, kurie reguliariai vartoja diuretikų, aspirino nedidelėmis dozėmis (po 1-2 g per dieną) bei vaistų, kurie paprastai skiriami pacientams po organų persodinimo, pvz., ciklosporino.1 Dar viena dažnai ignoruojama podagros priežastis - apsinuodijimas švinu,2 nes inkstai nesugeba efektyviai šalinti iš organizmo jo pertekliaus.

1. Arthritis Res Ther, 2006, 8 (priedas 1):S2; Br J Rheumatol, 1987; 26:303-6
2. Toxicology, 1992; 73:127-46