Po lupa – pakaitinės hormonų terapijos alternatyva

Pakaitinė hormonų terapija buvo sukurta tam, kad moterims nereikėtų kentėti dėl įvairių varginančių, hormonų svyravimų keliamų kūno reakcijų, patiriamų perimenopauzės laikotarpiu, tačiau paaiškėjo, kad sintetiniai hormonai turi negerų šalutinių reiškinių. Ar bioidentiniai hormonai saugesni?

Jane’ė Dales sunkiai išgyveno menopauzės pradžią. Jai buvo 52 metai, kai nekontroliuojamas hormonų pusiausvyros svyravimas ėmė reikštis visu pajėgumu. Naktimis ji vartydavosi nuo vieno šono ant kito, jos nuotaika keitėsi chaotiškai ir ją vargindavo karščio bangos. Moteris paniuro. Ji prisimena: „Niekas manęs nedžiugino. Visada esu buvusi labai pozityvi, bet mano pozityvumas buvo išgaravęs.
Priaugau kūno svorio, oda išplonėjo ir ėmė panašėti į krepinį popierių. Plaukai slinkdavo saujomis. Man norėjosi pasislėpti po antklode ir nesirodyti. Jaučiausi visiškai beviltiškai.“

JAV šioje gyvenimo atkarpoje yra apie 30 mln. moterų. Paprastai tai būna amžius nuo 45 iki 55 metų, kai menstruacijos - reprodukcinio gebėjimo požymis - vis silpsta, kol jos visai išnyksta. Estrogenų, taip pat ir kitų hormonų, tarp jų progesterono, koncentracijos lėtai mažėja. Estrogenai - tai hormonai, kurie užtikrina vaisingumą, palaikydami geros būklės ne tik pieno liaukų ir gimdos, bet taip pat smegenų, kaulų, kepenų, širdies ir kitus audinius. Estrogenai atlieka taip pat ir kitas funkcijas, pvz., kontroliuoja riebalų ir gliukozės metabolizmą, kuris dėl šių hormonų koncentracijos sumažėjimo lėtėja.

Bioidentinių hormonų šalininkai dažnai mėgsta priešpastatyti „natūralius" hormonus sintetiniams, tačiau visi hormonai sintetiniai. Nepaisant to, ar tai tiksli hormono kopija, ar ne, jie visi gaminami tik laboratorijoje.

Pokyčių procesas gali trukti net keletą metų. Kartais jo metu vyksta hormonų koncentracijų kilimai ir kritimai, o tai sukelia daugelį nemalonių simptomų, įskaitant karščio bangas, makšties sausumą, blogą miegą, susilpnėjusį lytinį potraukį ir kūno svorio padidėjimą. Dažnai tai vyksta vienu metu su kitais reikšmingais gyvenimo pokyčiais - vaikai palieka namus, tėvai pasensta, santykiai su partneriais keičiasi ar vertinami iš naujo.

Dalis moterų įplaukia į menopauzę beveik nepastebėdamos kokių nors pokyčių. Iš kitų, pvz., Jane’ės, tai reikalauja viso dėmesio. Bet dauguma iš milijonų moterų, patiriančių vadinamąją perimenopauzę - ilgą etapą iki „tikros“ menopauzės, kai menstruacijų nebuvo jau 12 mėnesių, ir daugiau nebebūna, - jaučia tam tikrus atskirus simptomus. Jei jos kreipiasi į gydytoją, ginekologas gali skirti standartinę pakaitinę hormonų terapiją (PHT). Paprastai tai būna estrogenų ir progestogeno derinys, t. y. dviejų aktyviausių organizmo hormonų cheminis derinys, tačiau šią terapiją lydi ilga, prieštaringa tyrimų istorija, o naujausi iš jų nerodo nieko gero.

Krūties vėžio rizika

Nauja plataus masto duomenų analizė apie daugiau nei pusę milijono moterų, kuri publikuota prestižiniame medicinos žurnale The Lancet, patvirtino, kad farmacinių hormonų vartojimas nuo menopauzės simptomų didina krūties vėžio riziką. Juo didesnė dozė ir kuo ilgiau moteris vartoja šiuos hormonus, tuo didesnė rizika. Dar daugiau - krūties vėžio grėsmė išlieka padidėjusi net 10 metų po to, kai nustojama vartoti minėtus vaistus.1

Naujasis pranešimas patvirtina rezultatus, kurie buvo gauti per tyrimą pavadinimu „Moterų sveikatos iniciatyva 2002“ (2002 Women҆s Health Initiative), pasižymėjusį kaip posūkio taškas, kaip ateityje vertinti pakaitinę hormonų terapiją. Iniciatyvoje dalyvavo daugiau nei 160 tūkst. postmenopauzės amžiaus moterų, ir buvo nustatyta, kad tradicinė PHT su estrogenais ir progestogenu dramatiškai padidino moterų riziką patirti insultą, susirgti demencija ar krūties vėžiu.2

„Moterų sveikatos iniciatyva 2002“ tapo nelaukta kliūtimi PHT pergalės žygyje. Per pusantrų metų po šios publikacijos JAV perpus sumažėjo išrašytų PHT preparatų receptų skaičius. Tačiau moterys daug metų buvo girdėjusios, kad per menopauzę reikia pakeisti trūkstamus estrogenus. „Mediciniškai buvo aiškinama, kad moterys „subyrės“, jei nevartos šių vaistų, ir šis argumentas atėjo iš farmacijos srities“, - sako dabar į pensiją išėjusi pribuvėja ir ginekologė Christiane’a Northrup, parašiusi keletą bestselerių, tarp jų knygas „Menopauzės išmintis“ (The Wisdom of Menopause, leidykla Bantam Books, 2012) ir „Deivės niekada nesensta“ (Goddesses Never Age, leidykla Hay House, 2015).

Priemonių hormonams subalansuoti siūlė ne tik oficialioji medicina. Esama labai daug gydomųjų augalų ir maisto papildų, be to, plėtojosi ir bioidentinių hormonų industrija, tik ir laukianti, kada galės užpildyti atsiradusią spragą.

PHT prieš BPHT

Milijonai moterų pirmą kartą išgirdo apie bioidentinius hormonus iš amerikiečių garsenybės Suzanne҆os Somers, kuri prieš daugiau nei 10 metų atkreipė dėmesį į bioidentinius hormonus keliomis savo knygomis. „Pakeisdama savo hormonus bioidentiniais hormonais, atgavau savo gyvenimą. Atgavau sveikatą, atgavau figūrą, atgavau laimę. Viskas mano gyvenime pagerėjo“, - ji 2009 metais susižavėjusi gyrėsi TV šou vedėjai Oprah’ai Winfrey.

Gali praeiti net 2 metai, kol per gausiai prisikaupęs progesteronas (ar kiti hormonai) bus pašalintas iš kūno.

Bioidentiniai hormonai nėra išskirti iš žmogiškų audinių, o iš augalų, pvz., iš sojų ir dioskorėjų, tačiau jų molekulinė sandara identiška žmogaus hormonams. Panašiai kaip dėlionės gabaliukas, jie sukurti, kad idealiai atitiktų hormonų receptorius žmogaus ląstelėse. Farmaciniai gaminiai, kurie nėra bioidentiniai, tiksliai neatitinka nė vieno receptoriaus. Jų sandara buvo priderinta taip, kad juos būtų galima patentuoti siekiant gauti pelno (nes natūralių medžiagų patentuoti neįmanoma). Tačiau viską dar labiau komplikuoja tai, kad dalis moderniųjų farmacinių preparatų vis dėlto yra bioidentiniai, kadangi farmacijos kompanijos gali patentuoti bioidentinius produktus, kurie specialiai sumaišyti, kad sukurtų unikalų derinį ar medžiagos pernašos sistemą, įskaitant tabletes, pleistrus, kremus, žvakutes, netgi chirurginiu būdu implantuojamus rutuliukus, kurie lėtai išskiria hormonus. Toks pavyzdys yra preparatas Premarin, kuris gaunamas iš arklių šlapimo. Tai iš tikrųjų yra bioidentinis hormonas, tik -arkliams. Jis dera su arklio estrogenų receptoriais ir yra labai artimai atitinkantis žmogaus receptorius, bet biologiškai daug stipresnis. Premarin yra „natūralus“ tuo požiūriu, kad gautas iš gamtos, bet galima būtų prieštarauti - moteriai jį vartoti yra nenatūralu.

Bioidentinių hormonų šalininkai dažnai mėgsta priešpastatyti „natūralius“ hormonus sintetiniams, tačiau visi hormonai sintetiniai. Nepaisant to, ar tai tiksli hormono kopija, ar ne, jie visi gaminami tik laboratorijoje.

Michaelas Telfordas, buvęs medicinos konsultantas, kuris dirbo kompanijoje, gaminančioje Gestone (bioidentinį hormoną, kuris gaunamas iš pluoštinių sizalio šaknų), aiškino, kad žmogaus kūnas sukuria pagrindinius steroidų „griaučius“, iš kurių jis formuoja visus savo hormonus. Kad pavirstų hormonais, pvz., progesteronu ir estrogenais, šie „griaučiai“ pereina per daugybę molekulinių virsmų, kuriuos katalizuoja fermentai įvairiuose organuose. Chemikai, kurie išskiria vadinamųjų natūralių hormonų, imituoja šį procesą imdami iš augalų išskirtą molekulę, kuri yra panaši į šiuos pagrindinius „griaučius“, o tada per įvairias chemines reakcijas pagamina galutinį produktą su tokia pačia molekuline struktūra, kurią suformuoja mūsų kūnas. Tačiau hormonų gamybos metode nėra nieko natūralaus.

Vaistai su maisto papildų kauke

Bioidentinės pakaitinės hormonų terapijos (BPHT) šalininkai tvirtina, kad dėl daugumos PHT kenksmingų šalutinių reiškinių kalti sintetiniai progestogenai, pvz., medroksiprogesterono acetatas, o „natūraliam“ progesteronui būdingas kitas rizikos profilis. Jie dažnai mini įvairius tyrimus, pvz., 2008 m. atliktą studiją, kurioje tyrėjai analizavo moterų sveikatą postmenopauzės amžiuje ir nustatė, kad agresyvaus krūties vėžio rizika padidėjo tarp moterų, kurios vartodavo estrogenus ir progestinus, bet ne tarp tų, kurios vartodavo estrogenus ir progesteroną.3 Vis dėlto hormonų tyrėja, ginekologė Ellena Grant, kadaise dalyvavusi pirmuose kontraceptinių tablečių ir PHT tyrimuose ir pasidariusi garsiai šaukiančia visų - „natūralių“ ar kitų - papildomai vartojamų hormonų kritike, pabrėžė: „Tiek progesteronas, tiek kontraceptinių tablečių progestogenai sukelia identiškų pokyčių gimdos gleivinės ląstelėse, fermentuose ir kraujagyslėse. Abu jie susiję su plačiai paplitusiais sisteminiais efektais, pvz., galvos skausmais ir nuotaikos svyravimais. Visi skirtumai priklauso nuo laipsnio ir individualaus jautrumo, ne hormono rūšies.“

E. Grant nurodė į tyrimą, per kurį progesteronas buvo siejamas su vėžiu ir įgimtais defektais4 ir kuris liudijo, kad progesterono kremas, kai jis absorbuojamas per odą, gali padidinti estrogeno estradiolio koncentraciją, o didelė jo koncentracija siejama su gimdos gleivinės (endometriumo) vėžiu.5

Joks hormonas nėra saugus, nebent jis sukurtas paties kūno.

Nerimą kelia tai, kad bioidentiniai hormonai vadinami „natūraliais“, nes tai reiškia, kad bioidentinio progesterono produktams pavyksta išvengti daugelio kruopščių patikrų, per kurias turi pereiti jų sintetiniai „kolegos“. Farmacijos kompanijos, gaminančios bioidentines priemones pagal užsakymus, kritikuojamos dėl to, kad BPHT preparatų gaminimas yra praslydęs per vaistų reglamentų trūkumus ir jiems netaikoma jokia priežiūros ir saugumo patikra, kokių reikalaujama iš vaistų gamintojų. Vienoje 2017 metais parengtoje apžvalgoje sakoma, kad BPHT preparatų gamyba JAV „pasidarė slapta, nereguliuota vaistų gamintojų industrija, kuri nėra deramai kontroliuojama ir platina neteisingus teiginius bei klaidinančias reklamas“. Iš esmės tai reiškia, kad šie preparatai taikomi nekontroliuojant jų kokybės ar šalutinio poveikio grėsmių.

Jaunystės šaltinis ar vaistai, kurių nereikia?

Tiek senoji tradicinė ginekologija, tiek naujoji antisenėjimo medicina žiūri į hormonus kaip į nepakeičiamą „gyvenimo šaltinį“, kuris su laiku išsenka. „Hormonų pakeitimas nesiskiria nuo insulino davimo sergantiesiems cukriniu diabetu ar skydliaukės hormonų papildymo asmeniui su hipotiroze“, - viename iš savo populiarių Menopause Taylor vaizdo įrašų YouTube tinkle teigia į pensiją išėjusi pribuvėja ir ginekologė Barbara Taylor.

Į ją panašūs specialistai cituoja tyrimus, pvz., danų atliktą studiją, kurioje dalyvavo beveik 700 tūkst. postmenopauzės amžiaus moterų. Per šį tyrimą buvo nustatyta, kad ant odos tepami estrogenai moterims gali iš esmės sumažinti širdies priepuolio riziką.

Šie specialistai klausia, kaip hormonai, kurių būta jūsų kūne daug metų, kurie maitindavo ląsteles, išlaikydavo odą ir arterijas elastingas, gali būti pavojingi? Mūsų laikais šia filosofija paremta dauguma antisenėjimo vaistų. Savo ruožtu kiti specialistai, pvz., Ch. Northrup, menopauzės industrijoje įžvelgia natūralaus senėjimo proceso „medikaliza-ciją“ (vaistų vartojimo modeliavimą) ir nepagarbą gamtos dėsniams.

Anksčiau medikai neretai „gydydavo“ menopauzės simptomus histerektomijos (gimdos šalinimo operacijos) metodu, o kiekvieną menkiausią nuokrypį paauglių cikle vis dar užglaisto kontraceptinėmis priemonėmis siekiant tai „normalizuoti“. Bet galbūt, kaip rodo „Moterų sveikatos iniciatyva 2002“ ir leidinyje The Lancet paskelbti tyrimai, šešiasdešimtmetėms moterims tiesiog nenumatyta, kad jų venomis cirkuliuotų trisdešimtmečių moterų hormonų koncentracija?

Stebuklas ar košmaras?

Prieštaravimus hormonų terapijoje vaizduoja taip pat pačių moterų patirtis. Tarkim, Jane’ė Dales prieš 8 mėnesius pradėjo naudotis specialiai jai pagal užsakymą sukurtu bioidentinių hormonų deriniu. Ji pasidarė keletą sveikatos tyrimų, per kuriuos buvo aptiktos skydliaukės ir antinksčių disfunkcijos. „Pokyčiai stebinantys“, - Jane҆ė žavisi. Net jos plaukai yra ataugę kaip jaunystėje.

Vis dėlto kitos moterys bioidentinių hormonų terapiją vadina košmaru vietoj tikėto svajonės išsipildymo. Viena moteris šalutinį poveikį komentavo taip: „Visi giria biohormonus, bet mano būklę jie labai pablogino. Man tai buvo siaubinga ir brangi patirtis. Gydytoja ir toliau sakydavo, kad turiu pakentėti, bet ji juk nebuvo mano kailyje.“

Kitai moteriai gana greitai po to, kai ji ėmė naudoti bioidentinio progesterono kremą, prasidėdavo mąstymo sutrikimai ir panikos priepuoliai. Simptomai būdavo tokie sunkūs, kad ją teko guldyti į ligoninę. Dar kita, 35-erių metų moteris, kuriai buvo paskirtas bioidentinio progesterono kremas, prisipažino, kad liovėsi naudojusi jo po 14 dienų, „kai nežinia, iš kur atsirado panikos ir verksmo priepuoliai, įkyrios mintys, nesugebėjimas koncentruotis, miego sutrikimai ir kiti reiškiniai. Dar devintą dieną, kai jo nebenaudojau, mane vis dar kamavo nepageidautini efektai“.

Kitos moterys prisipažįsta, kad prašė gydytojo pašalinti joms chirurginiu būdu implantuotus hormonų rutuliukus. Viena moteris skundėsi bioidentinio hormono implanto poveikiu: „Kiekvieną dieną virš savo viršutinės lūpos pešiodavau juodus plaukelius. Negalėjau sulaukti, kada baigsis jo poveikis.“ Kita moteris, susisiekusi su mūsų žurnalu, pasakojo, kad po to, kai jai buvo pasiūlyta vėžio profilaktikos sumetimais teptis progesterono kremu, jai susiformavo krūties vėžys. Moteris bandė paduoti į teismą Amerikos medicinos centrą (The American medical center), paskyrusį jai šį preparatą.

Vargai dėl hormonų

Kaip būtų galima paaiškinti tokius skirtingus hormonų taikymo rezultatus?

Hormonų atvejais ypač svarbu gauti teisingą dozę, o perdozuoti hormonus labai lengva. Taip pat svarbus metodas, kaip hormonai gaunami. Daugelis gydytojų, kurie dirba su bioidentiniais hormonais, nepataria gerti jų tablečių pavidalu.

„Kai steroidų hormonų nuryjama, tai gali sunkiai pažeisti jų natūralų metabolizmą. Galų gale tikslinius audinius pasieks tik 10-15 proc. gautų hormonų, o jums reikės gerti 500 kartų didesnę dozę, nei iš tikrųjų reikalinga“, - savo tinklalapyje rašo osteopatinės medicinos gydytojas Josephas Mercola. Medžiagos, kurios kaip metabolitai liks kepenyse, gali sukelti nepageidaujamų šalutinių reiškinių, pvz., tokių, kokius aprašė nelaimingos hormonų naudotojos.

Daugelį moterų suvilioja skelbimai, kad hormonų kremai ir geliai, kurių tepama ant odos, esti daug saugesni, o tokių skelbimų gamintojai gali sau leisti todėl, kad šiems preparatams JAV nereikia Maisto ir vaistų tarnybos (angl. FDA) patvirtinimo. Jie parduodami kaip „kosmetika“. Vis dėlto šie kremai taip pat yra pavojingi, mano J. Mercola: „Esu ištyręs - nors ir progesterono kremas labai naudinga priemonė, naudotis juo reikia ypač atsargiai.“

Taip pat labai skiriasi nereceptinių gaminių koncentracijos. Pvz., vienoje laboratorijoje analizuojant 19 įvairių tepamų kremų, kuriuose buvo progesterono, buvo konstatuota, kad šiuose kremuose buvo visų įmanomų koncentracijų, pradedant mažiau nei 2 mg, baigiant 700 mg uncijoje (28,4 g).8

Reikalingas tinkamas

Hormonų pusiausvyros subalansavimas - tai sudėtingas menas. Šios smulkios molekulės veikia kitus organizmo „žaidėjus“ kaip stiprus signalas, sukeliantis visą poveikių kaskadą. „Hormono reikia gauti tinkama forma, tinkama doze, tinkamu laiku ir per tinkamą tiekimo sistemą“, - aiškina vienas iš bioidentinės terapijos pradininkų Jonathanas Wrightas. Tačiau problema šiame mene, pasak Ch. Northrup, yra ta, kad „moterys gauna netinkamos medžiagos netinkama doze, ir ji nepriderinama individualiai“.

Hormonų pusiausvyros subalansavimas - tai sudėtingas menas. Šios smulkios molekulės veikia kitus organizmo „žaidėjus" kaip stiprus signalas, sukeliantis visą poveikių kaskadą.

Norint pamatyti patį tiksliausią hormonų kiekybinio svyravimo vaizdą, Ch. Northrup pataria pasidaryti Dutch 24 valandų sauso šlapimo ėminio tyrimą.

„Daliai moterų bioidentiniai hormonai puikiai padeda, bet kitos turi jų atsisakyti. Vienas moteris labai gerai veikia maisto papildai, kuriuose esama augalinių estrogenų (fitoestrogenų), o kitoms jie būna neveiksmingi“, - sako ji.

Ch. Northrup pasakoja, kad ir pati pabandė bioidentinio estrogeno, bet „šis jai nepadaręs jokio poveikio“. Tačiau moteris naudojasi gydomųjų augalų preparatais, rekomenduoja peruvinių pipirnių (angl. maca) šaknų ir puerarijų (Pueraria mirifica), nes yra „vėl ir vėl iš naujo“ įsitikinusi, kad moterims tai padeda.

Papildomai prie debatų apie tai, ar hormoninio kremo trumpalaikis efektas būna per didelis ar per mažas, vis didesnį susirūpinimą taip pat kelia klausimas, kaip jie kaupiasi organizme.

Be to, esama moterų, kurioms hormonų visai nereikia. „Yra tikrai daug būdų, kaip palaikyti smegenis ir kūną sveikus, ir šių gyvenimo būdo aspektų nereikia nuvertinti“, - aiškina Ch. Northrup. Minėti gyvenimo būdo aspektai yra šie:

• Mankšta.
• Sveiko, neapdoroto maisto valgymas, vartojant tiek mažai cukraus ir perteklinių angliavandenių, kiek tik įmanoma.
• Pakankamai daug saulės šviesos, kad kūnas būtų aprūpinamas reikiamu vitamino D kiekiu, nes to reikia gerai kaulų sveikatai.
• Pakankamai daug kokybiško miego.
• Meditacija stresui mažinti.
• Magnis, kad palaikytų sveikus kaulus.

Pagrindinių problemų sprendimas. Neretai moteris dėl savo savijautos kaltina hormonus (pvz., kai turi silpną lytinį potraukį), tačiau šie simptomai gali turėti ir kitų priežasčių, pradedant neišspręstomis santykių problemomis, baigiant neišgydyta trauma ar jėgų išsekimu.

Rekomenduojami kiti testai

Britų natūropatas Robertas Jacobsas iš Londono sutinka, kad kiekybinis hormonų balansavimas neduoda rezultatų, jei nesutvarkomas gyvenimo būdas. Jis pataria atlikti Array 3 ir Array 4 testus Cyrex Labs laboratorijose ir nustatyti imunologines reakcijas į maisto ingredientus. R. Jacobso nuomone, šie testai gali atskleisti slaptas alergijas arba autoimunines ligas, galinčias imituoti ar pabloginti hormonų simptomus.

Kitas klausimas - hormonų katabolizavimo genetiniai skirtumai. „Jei ketinama vartoti kokių nors hormonų, reikia įsitikinti, ar kūnas sugebės su jais deramai susitvarkyti.“

R. Jacobsas taiko laboratorijos Genova Diagnostics siūlomą išsamų hormonų ir genetinio profilio testą, kad sužinotų, „kur yra silpnieji taškai ir kaip kūnas su jais susidoroja“. Tarkim, moterys, kurių citochromo p450 metabolizmo kelias pakitęs, galėtų turėti kepenų veiklos problemų, kai teks katabolizuoti hormonus.

„Pirmas žingsnis - atblokuoti kiekvieną iš metabolizmo kelių“, - sako R. Jacobsas. Šioms moterims svarbu naudotis kuo nors - jis taiko chlorofilino, - tai padeda kepenims skaidyti hormonus, nesvarbu, ar tai bioiden-tiniai, kurių jis neišrašo, ar augaliniai fitoestrogenai, pvz., raudonojo dobilo fitoestrogenai, kurių R. Jacobsas skiria savo pacientėms.

Jei ketinama vartoti kokių nors hormonų, reikia įsitikinti, ar kūnas sugebės su jais deramai susitvarkyti.

Kartais procesas, siekiant rasti veiksmingą priemonę, yra tik bandymai ir klydimai. Pasak Ch. Northrup, dienos pabaigoje moterys turėtų įsiklausyti į savo intuiciją: „Turite išlaikyti gyvenimo kokybę, kaip jaučiatės. O, jei jaučiatės puikiai, reikėtų bent kartą per metus save pakartotinai įvertinti.“

Tačiau, prieš pradedant bet kokius „bandymus“ su bioidentiniais hormonais - net su nereceptinėmis tepamomis priemonėmis, - svarbu atsiminti apie grėsmes, susijusias su jais, ir konsultuotis su patyrusiu gydytoju.

Viską reziumuojant, moters atsakomoji reakcija į hormonus yra labai individuali, su laiku ji gali keistis, o hormonai nėra „natūralūs“ ar nekenksmingi (kaip mano daugelis žmonių). Dar daugiau - vis dar neatlikta ilgalaikių tyrimų dėl šių hormonų poveikio, jie nekontroliuojami, be to, esama ir saugesnės - gydomųjų augalų - alternatyvos. Elkitės ypač atsargiai!

Celeste McGovern, Emilie Croisier ir Lyrine McTaggart

Nuorodos:

1. Lancet, 2019; pii:S0140-6736(19)31709-X
2. JAMA, 2002; 288:32-33
3. Breast Cancer Res Treat, 2008; 107:103-11
4. Dangerous Properties of lndustrial and Consumer Chemicals. Leidykla CRC Press, 1994, pp. 581
5. Percutaneous Absorbtion of Steroids. Leidykla Academic Press, 1980, p. 262
6. Climacteric, 2017; 20:205-11
7. Eur Heart J, 2008; 29:2660-8
8. Berek & Novok's Cynecology Leidykla Uppincott Williams & Wilkins, 2019, p. 544
9. Tarptautinis žurnalas „Ko gydytojai tau nepasako“. Medžiaga parengta pagal straipsnį, kad sąnarių neskaudėtų „Tai NE TAIP ir natūralu!“.

„Natūralūs hormonai mane kone nužudė"

2004 metais Cathy Groves parašė leidiniui British Medical Journal apie savo košmarišką nuotykį su progesterono kremu. Moteris turėjo siaubingos patirties su kontraceptinėmis tabletėmis, kurios paveikė skydliaukę, ir ieškodama kokios nors alternatyvos, padėsiančios atgauti normalią būklę, ji susirado „natūralų" kremą, kurio, laikantis gamintojo instrukcijos, reikėjo teptis po 20-30 mg per dieną, padalijus šį kiekį į ryto ir vakaro dozes.

„Kai 2003 metų gegužę pradėjau naudoti šį kremą, jaučiausi puikiai. Turėjau daugiau energijos, sugebėjau atsikratyti tiek kūno antsvorio, kiek man nepavyko per visus 5 metus prieš tai. Nebesinorėjo tiek daug miegoti, manęs nebekamavo depresija", - rašė ji.

Tačiau po 2 mėnesių Cathy prasidėjo aštrus skausmas kojose, po to pasirodė mėlynių, sustandejusių patinimų, stipriai skaudėdavo blauzdas. Būkle ir toliau blogėjo. „Pasirodė, kad tai buvo pirmas iš dviejų venų trombų atvejų per 6 menesius nuo tada, kai pradėjau naudoti šio kremo. Tikrai labai mažai žinojau apie tai, kad progesteronas glaudžiai susijęs su kraujo krešėjimu -tiek pat stipriai, kaip ir kontraceptinės tabletės. Ne vienas iš mano gydytojų niekada nesiejo mano trombų su progesteronu."

Moters širdies veikla ramybės būsenoje „sukilo iki lubų", pasiekdama 120 dūžių per minutę. Taip pat jai užeidavo verksmo priepuoliai, ji nesugebedavo kontroliuoti savo nuotaikų svyravimo, ją vargindavo pykinimas ir vėmimas.

„Kai nebepajėgiau nutraukti vėmimo ir nesugebėjau nieko valgyti - o tai tęsėsi 3 savaites, - tik tada sutikau pirmą gydytoją, kuris sake: „Na, jei esama ko nors, kas priverčia nėščias moteris jaustis nesveikas, tai yra progesteronas. Pirmiausia dairyčiausi šia kryptimi." 2003 metų spalio 26 dieną nustojau naudoti šį kremą."

Nuo to momento turėjo praeiti 6 mėnesiai, tik tada Cathy kūnas išsivalė ir ji pasijuto sveika.

„Sunku net išvardyti visus simptomus, kokių patyriau per šiuos 6 ligos mėnesius, kol atsigavau nuo kremo poveikio, tačiau tarp jų buvo stiprus pykinimas ir vėmimas, skrandžio ir žarnyno problemos (rėmuo, viduriavimas, užkietėjimas), nekontroliuojamas drebulys, aknė, labai riebi oda, hirsutizmas (nenormalus plaukų augimas ant veido ir kūno), depresija, nerimas, dilgčiojimo ir deginimo pojūčiai užpakalinėje rankų pusėje, kakle ir galvoje, nemiga, padidėjęs jautrumas vaistams ir maistui, karščio bangos, sunkūs vaistų vartojimo nutraukimo simptomai."

Išties natūrali alternatyva

Daugelis moterų menopauzes metu nepageidauja hormonų - nei bioidentinių, nei kitokių, - tačiau nori jaustis gerai ir sumažinti nemalonius reiškinius, su kuriais paprastai susiduriama per menopauzę (pradedant karščio bangomis, baigiant makšties sausumu).

Tarp daugelio gydomųjų augalų preparatų ir maisto papildų, skirtų šiam tikslui, Pueraria mirifica išsiskiria unikaliomis, į estrogenus panašiomis savybėmis.

P. mirifica — sumedėjęs vijoklinis augalas, kurio gimtine yra Tailandas. Ten jis dėl savo antisenėjimo savybių taikomas jau šimtmečius. Liaudies medicinoje tiek vyrams, tiek moterims patariama vieną kartą per dieną (nakčiai) suvalgyti gabalėlį šio augalo šaknies, kuris atitinka 5 mg/kg kūno svorio. Taip siekiama mažinti raukšles, tamsinti žilus plaukus, skatinti plaukų augimą, koreguoti kataraktą, gerinti atmintį, gausinti energiją ir jėgas, užtikrinti daug lengvesnius kūno judesius, pagerinti kraujotaką ir apetitą, spręsti miego sutrikimus.

Iš šio augalo šaknų išskirti keli fitoestrogenai, kurie imituoja žmogaus estrogenus, tarp jų itin stiprus miroestrolis, suaktyvinantis kai kuriuos estrogenų receptorius. Per kelis bandymus su gyvūnais patvirtintas P mirifica estrogenų aktyvumas, veikiant reprodukcinę sistemą, taip pat buvo konstatuota, kad jis gali daryti įtaką abiejų lyčių atstovų, bet ypač moterų, reprodukcinei funkcijai.1
Per vieną dvigubai koduotą, kontroliuotą atsitiktinių imčių tyrimą, kuriame dalyvavo 71 sveika, postmenopauzės amžiaus moteris, tyrimo dalyvės 24 savaites gaudavo placebo ar 20 mg, ar 30 mg, ar 50 mg P mirifica maisto papildo, ir šis gydomasis augalas efektyviai sumažino makšties sausumą.2

Per kitą dvigubai koduotą, kontroliuotą atsitiktinių imčių tyrimą su postmenopauzės amžiaus moterimis, kurios taip pat ilgai ir tokiomis pačiomis dozėmis vartojo P mirifica maisto papildą, rezultatai parode, kad pagerėjo jų kaulų struktūra ir sulėtėjo kaulų nusidėvėjimo procesas.3

Toksiškumo tyrimai patvirtino, kad P. mirifica tokiomis dozėmis buvo saugus, bet reikia saugotis suklastotų prekyženklių produktų, apie kokius buvo pranešta. Prieinami taip pat makšties kremai su P. mirifica.

1. Front Med, 2012; 6:8-12
2. Menopause, 2007; 14:919-24
3. Menopause, 2008; 15:530-5

Susirūpinimas dėl progesterono kremų

Daugelio žmonių nuomone, progesterono kremai per silpni, kad būtų efektyvūs, tačiau kiti įsitikinę, kad ilgainiui jie kelia rimtų grėsmių. Visi kritikai vieningai teigia: trūksta medicininių įrodymų, kurie padrąsintų menopauzės amžiaus moteris juos naudoti.

Bioidentinio progesterono kremą pirmą kartą sukūrė šeimos gydytojas Johnas Lee. Tai buvo XX amžiaus aštuntąjį dešimtmetį. Kremą pardavinėjo menopauzės amžiaus moterims, ir tai buvo daroma remiantis neįrodytais teiginiais apie „savijautos pagerėjimą" ir J. Lee pacienčių duomenimis, kad tarp moterų pagerėjo kaulų tankis. Nebuvo jokių mokslinių įrodymų, kurie tai patvirtintų, tačiau, kadangi šiuose kremuose buvo tik „natūralaus" progesterono, jiems niekada nereikėjo FDA patvirtinimo.1

Per keletą tyrimų mokslininkai nesėkmingai bandė rasti kokį nors progesterono kremų teigiamą poveikį mažinant menopauzės simptomus, palyginti su placebu (pvz., malšinant karščio bangas, raumenų skausmus ir nerimą, gerinant kaulinio audinio metabolizmą).2

Mokslininkai taip pat įspėjo, kad seilių testai, kuriuos gydytojai kartais taikydavo norėdami įtikinti pacientes, kad šie kremai veiksmingi, maskuodavo mažą į kraują patenkančio progesterono koncentraciją.3

Tyrimai, kurie ragino manyti, kad šie kremai iš tiesų keičia būklę, sukėlė dar didesnį susirūpinimą. JAV mokslininkai iš Šv. Luko ligoninės (Sf. Luke's Hospital) Pensilvanijoje nustatė, kad 20 mg progesterono, kasdien tepant jo ant odos, nepaveikė kaulų tankio, tačiau tai išties sumažino „vazomotorinius simptomus", pvz., karščio bangas ir prakaitavimą naktimis.4 O, jeigu jau taip, tada, kaip rašė gydytoja E. Grant, į tai reikia žiūrėti kaip į „įspėjantį įrodymą", kad nereceptiniai kremai gali slopinti imuninę sistemą taip pat stipriai kaip steroidai, o dėl ilgalaikės grėsmės jų taikymas reikalauja kruopščios medikų priežiūros.

Viename 2005 metų tyrime pranešama, kad nereceptinis kremas (Pro-Gest), tepamas ant odos 2 kartus per dieną 40 mg doze, garantavo lygiavertį efektą, kokio buvo galima tikėtis geriant 200 mg progesterono kapsulių. Tai ir vėl ragina manyti, jog šio kremo poveikis buvo per stiprus, kad jo būtų galima naudoti nekontroliuojamai.5

Papildomai prie debatų apie tai, ar hormoninio kremo trumpalaikis efektas būna per didelis ar per mažas, vis didesnį susirūpinimą taip pat kelia klausimas, kaip jie kaupiasi organizme.

Gydytojas J. Mercola aiškina, kad iš pradžių jis ėmė domėtis šiais kremais XX amžiaus paskutinį dešimtmetį, kai po J. Lee knygos „Ko Jūsų gydytojas nepasako apie menopauzę" (WPHT Your Doctor May Not Tell You About Menopause) pasirodymo juos pradėjo naudoti milijonai moterų. Tačiau J. Mercola pripažįsta, kad pamažu neteko iliuzijų dėl šių kremų. Jis pastebėjo, kad paprastai jie puikiai veikia pradžioje, bet vėliau jų efektas visada pasibaigia.

Šiais laikais tokia būklė vadinama odos nuovargiu.

Visi hormonai, kurių tepama ant odos, susigers į riebalinį audinį ir ten kaupsis:

„Kai pradedama naudotis šiuo kremu, nebūna jokių problemų, nes sankaupos riebaliniame audinyje labai mažos. Bet su laiku kremas akumuliuojasi ir skatina antinksčių hormonų, pvz., DHEA (dehidro-epiandrosterono), kortizolio ir testosterono, suirimą.

J. Mercola pasakoja: „Aptikau, kad tarp daugelio moterų, naudojusių šių kremų, buvo labai stipriai padidėjusi progesterono koncentracija. Progesteronas normaliai yra ciklinis hormonas, ir organizmas iš tiesų turi „matyti", kaip keičiasi jo koncentracija, kad suveiktų per atitinkamą fiziologinę atsakomąją reakciją," Kai hormono nuolat išskiriama iš audinių, tai negali vykti.

Kai neigiamas efektas jau pasireiškęs, kaip aiškina J. Mercola, gali praeiti net 2 metai, kol per gausiai prisikaupęs progesteronas (ar kiti hormonai) bus pašalintas iš kūno.

Visa tai veda prie išvados, kuri dešimtimis metų yra buvusi gydytojos E. Grant įsitikinimas: joks hormonas nėra saugus, nebent jis sukurtas paties kūno. Kaip ji rašė, tai ta pati senoji hormonų istorija -kiekvienas mokinys tiki ypatinga magiška formule, su kuria galima pataisyti konkrečią fiziologinę būklę, ir renkasi ignoruoti įrodymus apie daug didesnę žalą, kuri kyla naudojant egzogeninius hormonus.

1. Med J Aust, 2005; 182:237-9
2. Menopause, 2003; 10:13-8
3. Maturitas, 2002; 41:1-6
4. Obset Gynecol, 1999; 94:225-8
5. J Clin Pharmacol, 2005; 45:614-9