Prieš veikdamos imuninės ląstelės atsiklausia savo kaimynų

Kai žmogus turi priimti svarbų sprendimą, jis dažnai klausia aplinkinių patarimo. Mūsų imuninės ląstelės elgiasi panašiai: jos pasitaria prieš priimdamos kolektyvinį sprendimą dėl tinkamo reagavimo į grėsmę. Žinios apie šį gyvybiškai svarbų ir sudėtingą procesą galėtų padėti apsaugoti ir gydyti žmones, kai imuninė sistema gali padaryti žalos, skelbia „Live Science“.

Skausmą, kurį jaučiame infekcijos metu, iš dalies sukelia imuninės ląstelės, migruojančios į vietą, kad sunaikintų įsibrovėlius. Žinojimas, kada ir kokiu stiprumu reaguoti, yra labai svarbus, kad organizmas funkcionuotų – jei reakcija į keletą bakterijų, atkeliavusių per mažą žaisdelę, bus tokia pati kaip į gyvybei pavojingą sužeidimą, mums kils mirtinas pavojus.

Atskiros imuninės ląstelės nepriima šio sprendimo po vieną, o patikrina kitų ląstelių pasirengimą kovoti, „Nature Communications“ skelbia Šiaurės Vakarų universiteto profesorius Joshua Leonardas.

„Tai yra anksčiau nepripažintas imuninės funkcijos aspektas. Ląstelės priima suderintą sprendimą. Jos kartu nusprendžia, kiek ląstelių reikia aktyvuoti, kad sistema galėtų atremti grėsmę, bet nebūtų persistengta“, – sako profesorius.

Pirmieji imuninės sistemos kovotojai, makrofagai, aptinka vadinamuosius lipopolisaharidus (LPS), kuriuos gamina bakterijos, kad apgintų mūsų organizmą. Aptikus LPS, prasideda keletos etapų procesas, kurio metu makrofagai išskiria savo molekules, įskaitant naviko nekrozės faktorių (TNF).

Profesorius stebėjo atskirų makrofagų elgesį, esant skirtingoms cheminėms aplinkoms, ir nustatė, kad jų veikimo eigą lemia ne tik LPS kiekis, bet ir aplinkinių imuninių ląstelių gaminamas TNF.

Sistema yra ypač sudėtinga, nes, norėdami veikti, makrofagai turi žinoti, kiek kaimynų jie turi. Vidutinė TNF dozė gali parodyti nedidelį kaimynų skaičių, kurie visi yra labai budrūs, arba daug didesnį skaičių, kai tik kai kurie jaučia pavojų. Į šiuos du scenarijus reikia reaguoti labai skirtingai. Profesorius Joshua Leonardas parodė, kad makrofagai turi atmintį ir įsimena savo kolegų imuninių ląstelių tankį prieš nustatant LPS.

Pasak mokslininko, ląstelės turi naudoti nežinomus tarpininkus, kad nustatytų ankstesnį kolegų makrofagų tankį. Jei tai pavyktų nustatyti, tai gali padėti gydant autoimunines ligas, kai kūno imuninė sistema mato savo organus kaip grėsmę ir pradeda juos pulti.

Imuninę ląstelę puola ŽIV / AP nuotr. Publikuoja lrt.lt