Mėnesio TOP 6
Pagrindinis » Kategorija: Sveikatos patarimai / Liaudies medicina » Peržiūrų: (296) Komentarų: (0) (01.07.2018 - 16:31)

Silpnas ir stiprus imunitetas

Kas yra imunitetas? Kaip sveikiausias žmogus gali nuolatos sirgti virusinemis peršalimo ligomis, diena iš dienos?

organizmas, imunitetas, imuninė sistema, mokslinė medicina, sveikata

Visi procesai, nukreipti organizmo dinaminės homeostazės palaikymui, vadinami imunitetu.

Kodėl dinaminės? Todėl, kad statininė homeostazė būna tik pas lavonus.

Bet koks išorinis poveikis nuolat verčia organizmą reaguoti ir gaminti tam tikras medžiagas, todėl jame viskas yra nuolatiniame kitime. Pavyzdžiui, pavalgėte. Gliukozės kiekis kraujyje pakilo. Ar tai jau susirgimas? Ne, tai normali reakcija. Jeigu tokiu momentu gydytojas pamatuos cukraus kiekį kraujyje, nežinodamas, kad pacientas valgė, jis gali diagnozuoti diabetą.

Kai žmogus suserga virusine liga, gliukozės kiekis kraujyje išauga. Jei gydytojas tuo metu matuos cukraus kiekį kraujyje, diagnozė bus tokia pati – diabetas. Ir neretas atvejis, kai žmogui diagnozuojamas diabetas (kraujyje padidintas gliukozės kiekis), o žmogus pasirodo chroniškai  serga virusine liga, ko pasekoje organizmas didina kraujyje gliukozės kiekį – gaminti daugiau energijos prasidėjusiam ir užsitęsusiam valymosi procesui. Padėjus organizmui išsivalyti – nuraminus virusą, toks antro tipo „diabetas“ savaime išnyksta. 99,9% atvejų, kai gydytojai, pamatavę tik cukrų, sako, kad yra diabetas – yra melas, nes niekada negalima spręsti iš vieno faktoriaus, šiuo atveju – cukraus kraujyje. Būtina sisteminė analizė.

Kitas pavyzdys. Jei lėtai pakeliate ranką, joje vyksta aerobinis procesas – deginama arba gliukozė, arba riebiosios rūgštys. Jeigu pakelsite staigiai, tuomet pasileis kreatinfosfatinis mechanizmas, kuris dirba jau be deguonies ir ima irti baltymai, o tai reiškia, kad įsijungs kitaip  ir organizmo hormoninė sistema. Šio darbo metu dirbs visai kitos raumenų skaidulos. Atsakydamas į tokį veiksmą, organizmas vykdys visai kitokias reakcijas.

Tai štai:

Kai organizmas adekvačiai reaguoja į visus jo viduje vykstančius procesus, tai tokia reakcija ir yra stiprus imunitetas.

Kad būtų stiprus imunitetas, organizme turi turėti tam tikras atsargas ir daugelį kitų dalykų.

Pirmas iš jų – transportas. Jeigu nėra galimybės pristatyti į audinius plastinių ar energetinių  medžiagų, jeigu nėra galimybės išvesti irimo produktų lauk, ar veiks sistema? Ar bus stiprus imunitetas? Transporto sistemos pirmoji sudėtinė dalis – kraujotakos sistema. Antroji – limfinė sistema. Daugelis mano, kad kraujotakos sistema pati svarbiausia ir viską daro ji, tačiau limfotakos sistema yra ne mažiau svarbi, jei ne labiau, nes organizme yra zonos, kurių kraujas išvis negali pasiekti. Bet per limfą šie taškai pasiekiami. Todėl limfinė sistema yra net svarbesnė, nors šios dvi sistemos (kraujotakos ir limfotakos) visada dirba poroje.

Svarbi limfinės sistemos dalis yra limfmazgiai. Limfos tekėjimas galutiniame rezultate susiveda į kepenis, o tai reiškia, kad limfos valymas vyksta kepenyse. Jeigu kepenys nespėja perdirbti ir išvedinėti metabolizmo produktų (užsikišę latakai, kepenų ligos ir t.t.), tuomet limfos medžiagos  kaupiasi limfmazgiuose, kurie tuomet atlieka buferio vaidmenį. Kai prasideda limfmazgių uždegimas, visada pirmiausia reikia žiūrėti žarnyną ir kepenis. Sutvarkius žarnyną ir kepenis, limfmazgiai patys susitvarkys. (Paanalizuokite kaip elgiasi gydytojai, kai yra limfmazgių uždegimas). Be žarnyno ir kepenų tvarkymo, kitos procedūros yra bergždžios. Kol kepenys  neperdirbs limfos pristatomų medžiagų, tol buferis (limfmazgiai) bus pilni. Štai ir gaunasi, kad organizmo drenažinė sistema yra irgi imuniteto dalis.

O energijos aprūpinimo sistema imunitetas ar ne? O plastinės organizmo funkcijos? Kiekvieną sekundę tik odoje suyra  400 000 ląstelių. (Dulkių siurblių pardavėjai rodo filmus apie erkes, gyvenančias patalynėje. Štai tų erkučių maistas ir yra mūsų odos mirusios epitelio ląstelės. Nebūtų erkučių, šluotume nuo grindų ne „pūkus“ o savo epitelį. Beje, alergija dulkėms yra alergija šių erkučių metabolizmo atliekoms – penkiolikai baltymų.) Mirusias ląsteles reikia šalinti? Reikia.

Neadekvati organizmo reakcija į ką nors, kai reakcija vyksta lėtai arba visai nevyksta, yra tolerancija, kuri ir duota organizmui, kad jis sugebėtų sukurti imunitetą prieš kažką, kas pakliuvo į organizmą ir sukėlė toleranciją. Imuniteto įgijimas prieš kokį nors antigeną vyksta per toleranciją, nes jei nebūtų tolerancijos, organizmo reakcija į antigeną būtų per stipri.

Silpnas imunitetas yra tada, kai organizmas negali adekvačiai reaguoti į dirgiklį, antigeną, kai kraujo indai uždaryti, kai trūksta organizme baltymų, fermentų, hormonai negaminami, galvos smegenys blogai aprūpinami ir t.t. Smegenys, beje, sunaudoja 99.99% visos savo energijos organizmo valdymui ir tik 0,01% lieka mūsų mąstymui.

Šioje vietoje vertėtų perskaityti arba pasikartoti straipsnį „Magiškas bangų ilgio poveikis mūsų organizmui“ nuo šios vietos:

a + b → ab
ab + c → abc
abc + d → ad + bc

*** Tai  kas yra stiprus imunitetas? Tai ir  teisingo ilgio jūsų organizmo infraraudonasis spinduliavimas, nes ir nuo jo priklauso organizmo fotocheminių reakcijų suderinimas ir greitis. Pasirenkant tinkamo dažnio infraraudonojo spinduliavimo išorinį  šaltinį galima reakcijas suderinti ir normalizuoti jų greitį.

Jeigu žmogus išgers žalią kiaušinį, kiek jis procentų baltymo ir trynio įsisavins?

Kiaušinis turi antifermentą ovomukoidą, kuris blokuoja skrandyje pačio stipriausio fermento, susidarančio iš pepsinogeno ir skaidančio baltymus, pepsino centrą. Pepsinas veikia tik stipriai  rūgščioje terpėje ( pepsinui pH turi būti 3 ir žemiau), todėl tam, kad jis veiktų, skrandyje išskiriama druskos rūgštis. Ovomukoidui blokavus pepsino centrą, kiaušinio bus įsisavinta tik 5-10%. Todėl, kad antifermentas neduos jo įsisavint. Jei yra skrandyje žaizda, tai išgėrus žalią kiaušinį, jis padengs pepsino centrą ir bus blokuojamas pepsino išsiskyrimas, tai yra nebus virškinama skrandžio gleivinė. Tačiau, jei žalias kiaušinis nepadengs pepsino išsiskyrimo vietos skrandyje, išsiskyręs fermentas, neturėdamas ką virškinti (nes ovomukoidas apsaugo kiaušinį nuo pepsino), ims dar aktyviau ardyti gleivinę.

Jeigu žmogus suvalgys kietai virtą kiaušinį, kiek jis procentų baltymo ir trynio įsisavins? 5-10%, todėl, kad baltymas pasidaro kietas, tankus ir fermentas pepsinas negali jo pasiekti. Tas pats su pieno baltymu. Kiekvienas pieno pašildymas sumažina pieno baltymo įsisavinimą 5-10%, todėl pieno nepatariama kaitinti, o jei tą darote, tai tik vieną kartą.

Jeigu žmogus suvalgys skystai virtą kiaušinį, kiek jis procentų baltymo ir trynio įsisavins? 48%.

Organizme yra vegetatyvinė nervų sistema (VNS), susidedanti iš simpatinės dalies ir parasimpatinės. Kas tai yra simpatinė dalis? Tai ta nervų sistemos dalis, kuri skatina organizme veiksmą (pvz. išskiriamos virškinimo sultys, širdies veikla, gliukozės gamyba, kylantis kraujo spaudimas...) Parasimpatinė sistema skatina antifermentų išskyrimą. Būtent ji, parasimpatinė sistema saugo skrandį nuo paties savęs virškinimo, išskirdama antifermentą ir juo pakeisdama pH ant  skrandžio gleivinės paviršiaus (priartėjus pepsinui prie pat skrandžio sienelės, fermentas negali virškinti, nes dėl antifermento pakyla pH virš 3 ir pepsino veikimas nutrūksta). Taigi, žinant šį mechanizmą, dabar jau galima pasakyti, kad žaizda skrandyje susidaro tik tada, kai gaminama daug fermento ir mažai antifermento. Tai yra dominuoja simpatinė vegetatyvinės nervų sistemos dalis ir į tai neadekvačiai reaguoja (arba visai nereaguoja) parasimpatinė VNS dalis. Žaizdą galima įsigyti per 15 minučių – stipraus streso metu labai sudirginama simpatinė VNS dalis ir jei nespėja į tai reaguoti parasimpatinė – žaizda skrandyje garantuota, nes pepsinas virškina viską nesirinkdamas. Jeigu reaguojant simpatinei nervų sistemai, adekvačiai reaguoja parasimpatinė – žaizdos nebus. Jei dominuoja parasimpatinė VNS dalis, tuomet žaizdos tikrai nebus, bet maistas bus blogai virškinamas, nes antifermentai blokuos fermentus.

Simpatika – tai veiksmas, parasimpatika vykdo audinių, organų ir sistemų apsaugą nuo simpatikos poveikio.

Kada yra silpnas imunitetas? Pakliuvus infekcijai į organizmą, ji naudoja organizmo baltymus, riebalus ir angliavandenius savo reikmėms – energijai gauti, statybai, dauginimuisi. Tuomet organizmo reikmėms substratų lieka mažiau ir imunitetas nuo to krenta (pavyzdysi – žarnyno kirmėlės). Tam, kad sustiprinti imunitetą, reikia stimuliuoti VNS simpatinę dalį, kad organizmo fermentai būtų aktyvesni ir organizmas substratus įsisavintų greičiau, negu tai daro parazitai. Tuomet infekcijos imunitetas kris, o organizmo pakils.

Žmonės, kurie daug dirba, dažnai sako „aš neturiu laiko sirgti“. Kodėl jie serga retai? Todėl, kad jų organizme aktyvi  simpatinė VNS dalis ir sunaudojama daug substratų, ir jų nebelieka infekcijai daugintis. Jeigu pas tokį žmogų adekvačiai reaguoja dar ir parasimpatinė, toks žmogus yra sveikas, darbštus ir patenkintas gyvenimu.

Kas  stiprina imunitetą?

        Energija lygi:

        E= hc/λ,

kur h – Planko konstanta, c – šviesos greitis, λ – bangos ilgis.

Kuo trumpesnis bangos ilgis, tuo energijos kiekis didesnis.

Kad stiprinti imunitetą, reikalinga:

    1. Turėti organizme daugiau energijos. Padidinus infraraudonajį spinduliavimą (buvimas  saulėje (netiesiogiai) arba šalia kitų infraraudonojo spinduliavimo šaltinių, kurie spinduliuoja artimą žmogaus organizmui bangos ilgį), reakcijos organizme pagreitės, nes taip per hipotaliamą stimuliuojama simpatinė NVS dalis.

    2. Pagerinti kraujo apytaką organizme. Per vieną raumenų skaidulą praeina maždaug 2500 kapiliarų, bet iš jų funkcionuoja tik 10-130, kiti – uždaryti. Žmonės skirstomi į „pelėdas“ ir „vyturius“. Pas „pelėdas“ rytais būna atidaryta tik 10 kapiliarų skaiduloje, jie sunkiai praveria ryte akis, nes sistema dar nepasileidus. Pas „vyturius“ rytais būna atidaryta maždaug 25 kapiliarai. Vakare viskas atvirkščiai – "vyturiai" vos pavelka kojas, o "pelėdos" – vis dar skraido. Tačiau yra dar žmonės „balandžiai“, kurių simpatinė-parasimpatinė sistemos taip suderintos, kad jie keltis ir gulti kada nori.
    Kai motina, pakliuvus jos vaikui po automobiliu, šoko būsenoje pakelia automobilį, tuomet jos raumenų skaidulose nervų sistema būna atidariusi visus kapiliarus ir aktyvuoja visas raumenų skaidulas. Jeigu padauginsime kiekvienos raumens skaidulos išvystomą jėgą iš jų kiekio, tai pamatysime, kad žmogus turėtų pakelti 25-30 tonų. Mes tos potencijos nerealizuojame net vieno procento, ji mums pasireiškia tik kritinėse situacijose.
    Tam, kad pagerinti kraujotaką organizme, turime aktyvuoti daugiau kapiliarų. Kaip tai padaryti? Evoliucijoje mūsų organizmas prisitaikė prie aplinkos taip, kad situacijose, kai organizmui gresia pavojus arba vejamasi auka-maistas, simpatinė VNS dalis atidaro papildomą kiekį kapiliarų.

    Išvada iš to: jei trepsėsime, bėgsime ar kaip nors kitaip veiksime į savo pėdos kaulus, tuomet organizme ims atsidarinėti daugiau kapiliarų. (hipertonikai, ar supratote ką reikia daryti, kad kraujospūdis taptų normalus? Judėti daugiau reikia ir tuomet  atsidarius organizme daugiau kapiliarų, organizmui nereikalinga bus kelti tiek kraujo spaudimą, kad aprūpinti smegenis. Tas pats tinka ir diabetikams. Pagerėjus kraujo apytakai, daugeliui cukraus lygis kraujyje nukris – smegenys gaus gliukozės pakankamai ir organizmas sumažins jos kiekį kraujyje)

    3. Užkrūčio liauka (thymus). Tai pati aktyviausia ir stipriausia organizmo liauka. Apie 40 hormonų, kuriuos gamina ši liauka yra patys stipriausi organizmo hormonai. Vaikui augant, reikalinga labai stipri endokrininė sistema, nes hormonų kiekis turi būti didelis, nes kitaip augimo nebus. Todėl pas vaikus ši liauka yra kur kas didesnė, negu pas suaugusius. Su amžiumi ši liauka mažėja. Ši liauka įtakoja tiesiogiai ir imuninės sistemos T limfocitus. Todėl įvairias būdais (infraredu, lazeriu, šildant-šaldant, masažuojant ir t.t. ) stimuliuojant šią liauką, aktyvuojama simpatinė VNS dalis ir imunitetas auga.

    4. Kasa. Jeigu nėra pakankamai insulino, organizmas negali įsisavinti nei nei baltymų, nei riebalų, nei angliavandenių. Be jo šios medžiagos nepaklius į ląstelę. Insulinas turi daug funkcijų, ne tik gliukozės mažinimo. Stimuliuojant kasą, imunitetas auga.

    5. Septintasis kaklo slankstelis. Jį veikdami stimuliuosime kaulų čiulpų kraujodaros mechanizmą.

    6. Blužnis. Tai pagrindinis imuniteto organas. Pavyzdžiui, vykstant onkologiniam procesui organizme, blužnis padidėja apie 40  kartų. Jos stimuliavimas pagerina organizmo imunines funkcijas.

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!

ŽYMĖS: medicina, sveikata, organizmas, mokslinė medicina, imunitetas, imuninė sistema
Svetainėje sukaupta daugiau nei 1000 sveikatos patarimų. Ieškokite patarimų apie:

Griežtai draudžiama PARANORMAL paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu, be (gyvos) nuorodos su logotipu į PARANORMAL.LT šaltinį.

Komentarai: (0) Komentuoti gali tik registruoti vartotojai!
avatar

//Taip pat skaitykite »

Ligos, mutacijos
Alkoholio atsisakymas pavojingiau už alkoholizmą...

Teksaso universiteto Ostine mokslininkai, vadovaujami psichologės Carole Holahan padarė išvadą, kad asbsoliutus alkoholio ats...

Sveikatos patarimai / Liaudies medicina
Šios sultys gali sustabdyti astmos priepuolius...

Jei jūs sergate astma, šis straipsnis gali palengvinti jūsų sveikatos būklę. Astma sukelia lėtinis uždegimas ir bronchų susto...

Sveikatos patarimai / Liaudies medicina
Ši priemonė išgydys astmą, bronchitą ir lėtines plaučių...

Bronchitas, astma, įvairaus tipo kosulys ir plaučių ligos yra dažniausiai alergijų, infekcijų ar rūkymo pasekmė. Šiandiena mes a...
Sveikatos patarimai / Liaudies medicina
Veido valymas citrina...

Sveikata ir grožis. Citrina yra produktas, galintis padėti jums gydyti odos problemas, atkurti jaunatviškumą, grąžinti minkštumą...