Mėnesio TOP 6
Pagrindinis » Kategorija: Sveikatos patarimai / Liaudies medicina » Peržiūrų: (198) Komentarų: (0) (01.07.2018 - 13:59)

Magiškas bangų ilgio poveikis mūsų organizmui

Klausimų seką, kuriuos vienaip ar kitaip riša tas pats faktorius, galima būtų dar tęsti, tačiau kad suprasti šio faktoriaus svarbą, pakaks ir tiek, kiek yra užduota. Šiuos visus klausimus riša vienas vienintelis atsakymas ir faktorius – spinduliavimas, kurio pradžių pradžia – Saulėje. Mes vienokia ar kitokia forma, tiesiogiai ar per tarpininkus akumuliuojame saulės energiją, o po to ją spinduliuojame – dalijamės su aplinka.

spinduliavimas, infraraudonieji spinduliai, mokslinė medicina

Žemiau visa eilė „kodėl“ ir juos sieja tas pats atsakymas.

Kodėl mus taip traukia ugnis?
Kodėl daug geriau pasijuntame, kai pasėdime arčiau laužo?
Kodėl žmonės namuose įsirengia židinius, nors šilumos visiškai pakanka iš centrinės šildymo sistemos?
Kodėl su amžiumi vis labiau pasiilgstame vasaros ir vis labiau nekenčiame žiemos?
Kodėl žmonės mėgsta voliotis ant smėlio paplūdimyje?
Kodėl seneliai taip myli mažus anūkus ir vis stengiasi juos prisiglausti ar palaikyti sau ant kelių?
Kodėl seni žmonės taip pamilsta kates ir šunis, kad net įsileidžia juos į savo guolį?
Kodėl masinėse žmonių susibūrimo vietose kartais pradeda vykti „stebuklai“ – žmonės ima sveikti? (tuo dažnai pasinaudoja visokio plauko religijų atstovai).
Kodėl medituojant grupėje rezultatai auga daug greičiau?
Kodėl per gyvenimą einantys pamokslininkais – kunigai, mokytojai, lektoriai gyvena ilgiau?
Kodėl apie žmones aktyvistus, kurie nuolat būryje žmonių, kartojama frazė „ir iš kur jis tos sveikatos imasi“?
Kodėl scenos žvaigždei, atiduodančiai scenoje paskutines savo jėgas, gyvybiškai būtina pilna salė?
Kodėl kai kam pavyksta gydyti, vedžiojant rankomis virš patologinės organizmo vietos?
Kodėl, kai termometras vasarą ir žiemą kambaryje rodo 18 laipsnių, žiemą vaikštome apsirengę drabužiais ilgomis rankovėmis, o vasarą galime sėdėti ir su trumpomis?
Kodėl skaudamą sąnarį geriau gydo karšto smėlio maišas, negu karšta vandens pūslė?
Kodėl  geriau namą šiltinti daugiasluoksne aliuminio plėvele ( pvz., Aluthermo), negu stiklo vata ar putplasčiu?
Kodėl gyvatė visiškoje  tamsoje puikiai jaučia kurioje vietoje tupi pelytė, nors pastarajai iš baimės net širdis jau nebeplaka?
Kodėl vaikui sergant, dažnai mamos glosto skaudamą vietą?
Kodėl automobilio vaistinėlėje įdėtas plonas atspindintis apklotas?
Kodėl peršalus, veikia senolių gydymo metodas „užklokim ligonį kuo šilčiau“?
Kodėl imperatoriai nakčiai guldavosi į lovą kartu su mažais vaikais (Maiklas Džeksonas, beje, irgi)?

infraraudonųjų spindulių panaudojimas medicinoje

Elektromagnetinio spinduliavimo skalė

Mūsų regėjimas, nors ir subtilus, nesugeba priimti elektromagnetinių spindulių, kurie yra trumpesni už 400 ir ilgesni už 750 nm, o visas elektromagnetinių bangų (EMB) spektras gana platus – nuo radijo bangų iki gama spindulių. Nesigilinant į plonybes, visą EMB spektrą galima suskirstyti į tris – infra (ilgesni už 750 nm), matomą sritį (750-400 nm) ir ultra (trumpesni už 400 nm).

Bangų diapazonai

1- gama spinduliavimas; 2 - rentgeno spinduliavimas; 3 – ultravioletinė sritis; 4 - matomoji sritis; 5 - infraraudonoji sritis; 6 -mikrobanginė sritis; 7 – ultratrumpabangis spinduliavimas; 8 – radijo bangos; 9 – kintamos srovės.

Infraraudonasis spinduliavimas

Mokslininkai įsitikino, kad visi (be išimties) kūnai  spinduliuoja nematomus infraraudonuosius spindulius. Jei mūsų akys nematytų dabar matomos spektro dalies, o matytų infra dalį, tai mes atsidurtume keistame iliuminacijų pasaulyje, kuriame viskas aplink šviečia. Nematomi infraraudonieji spinduliai, kuriuos atrado Viljamas Geršelis Saulėje, pasirodo, kad „gyvena“ ir Žemėje, supdami mus iš visų pusių. Kai prie prietaiso, matuojančio šį spinduliavimą, platinos elektrodo priartiname ranką, prietaiso rodyklė rodo gana stiprų šiluminį spinduliavimą (prisiminkite ekstrasensų rankas ir suprasite kuo jie gydo ar diagnozuoja).

E bangų skalė

Nematomus infraraudonuosius spindulius skleidžia kiekviena mūsų organizmo ląstelė. Ir kuo labiau mes judame, tuo daugiau nematomų spindulių išspinduliuoja mūsų kūnas nuo odos paviršiaus, padėdamas odai vėsintis ir palaikyti kūno temperatūrą tam tikrose ribose.

Šeimos termograma

Termogramoje matome, kad moters ir vaiko infraraudonasis spinduliavimas yra intensyvesnis, negu vyro. Šiuo atveju  akivaizdžiai matome moters ir vaiko energetinį pranašumą prieš vyrą.

Infraraudonieji spinduliai susidaro dėl molekulių ir atomų judėjimo apie savo pusiausvyros padėtį. Bet kuri molekulė nuolat virpa į visas puses nuo savęs – į šonus nuo savo nuolatinės padėties, kurią apsprendžia cheminė tos molekulės jungtis medžiagoje. Ši vibracija gali užgesti tik prie absoliutaus nulio  - 273°С, bet, kaip sako trečiasis termodinamikos dėsnis, to niekada neįvyks.

Kūno pašildymas padidina atomų-molekulių judėjimą; nematomo spinduliavimo energija tuo metu ima augti. Nuosavas truputį pašildytų kūnų šiluminis spinduliavimas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo nežymus ir silpnas. Mokslininkai paskaičiavo, o po to ir patikrino praktiškai, jog nematomas žmogaus kūno spinduliavimas turi pakankamai energijos, kad mus sušildyti net ir šaltą žiemos naktį. Mūsų organizmas išspinduliuoja keletą šimtų vatų šiluminės energijos ir to visai pakanka, kad nesušalti, užsidėjus tik kostiumą su aliuminio folijos tarpine, atspindinčia infraraudonuosius spindulius atgal.

Infraraudonojo spinduliavimo riba

Iš elektromagnetinių bangų skalės matome, kad infraraudonieji spinduliai spektre prasideda iš karto už matomos raudonos spalvos ribos, tačiau ši riba kiekvienam žmogui yra skirtinga, nes ji priklauso nuo individualių žmogaus savybių – spalvų spektrą žmonės mato skirtingai. Šiuo metu ši riba dažniausiai fiksuojama ties l=7600 А (0,76 mikrono. Eritrocito dydis palyginimui – 7 mikronai). Šią jautrumo ribą didina vitamino A į organizmą įvedimas, fiziniai pratimai, akies adaptacija prie raudonos šviesos arba prie tamsos. (Štai dėl ko taip mylime tą raudonąją spalvą) :) Šiuo metu infraraudonųjų spindulių matymo riba siekia  9500 А diapazone.

infraraudonųjų spindulių panaudojimas pirtyje

Klasikiniu būdu lyginant su garso bangomis, galima teigti, kad matomi spinduliai užima vieną oktavą, ultravioletiniai – penkias, o infraraudonieji – mažiausiai 10 oktavų.

Anksčiau buvo manoma, kad infraraudionieji spinduliai (IS) nedaro jokio cheminio, biologinio ar tiesioginio fiziologinio poveikio, buvo manoma, kad jie tik šildo, tai yra keičia odos temperatūrinį gradientą.

Pirmą kartą IS poveikis buvo pastebėtas augalams, gyvūnams, ląstelėms. Daugeliu atvejų IS slopina mikrofloros vystymąsi. Žmonėms ir gyvūnams nuo IS aktyvėja kraujo apytaka, o tai reiškia ir metabolizmas. Buvo įrodyta, kad IS malšina skausmą, uždegimus, gerina cirkuliaciją, stimuliuoja.

IS slopina ksenobiotikų (nuodų), gama spinduliavimo poveikį, stiprindamas nespecifinį imunitetą. Is skatina organizmo valymosi procesus virusinių ir bakterinių ligų atvejais. IS yra gera profilaktikos priemonė. IS gera priemonė, kai organizme gaminama per daug melatonino – IS slopina jo gamybą (pvz. galima naudoti esant depresijai). Tolimesni nuo matomo spektro infraraudonieji spinduliai naikina laisvuosius radikalus organizme, tai yra atlieka antioksidanto funkciją.

Organizmo IS spindulių sugėrimą iš aplinkos galima padidinti vartojant daugiau vitamino B5 (niacino). Tai aktualu žiemą, kai IS gauname iš saulės mažiau. Niacino yra daugelyje maisto produktų, ypač liesoje mėsoje, kepenyse, žuvies produktuose, žirniuose, pupose, grikių kruopose, rupioje duonoje, riešutuose. Ir atvirkščiai vasarą – einant į pliažą šių produktų vartoti nepatariama (pelagros pavojus).

infraraudonųjų spindulių panaudojimas medicinoje

Žinoma, perskaičius tiek pagyros eilučių infraraudonajam spinduliavimui, norisi bėgti ieškoti šio spindulių šaltinio ir apsikabinus srėbti, srėbti tuos magiškus spindulius į save. :) Tačiau turime perspėti, kad infraraudonų spindulių spektras platus, o žmogui tinkantis diapazonas, kuriame perdozavimas  nepavojingas,  yra siauras.

Spinduliavimo kvantinė energija yra atvirkščiai proporcinga bangos ilgiui. Mūsų organizmo bangos spinduliavimo ilgis yra tarp 9-10 mikronų. Taigi turinčio didesnę kvantinę energiją spinduliavimo naudojimas gali veikti ardančiai kūno organus ir sistemas. Utravioletinių spindulių poveikį galima palyginti su „bomba“, nes jų energija viršija mūsiškę 20 kartų (soliariumų mylėtojai, pliažų gulinėtojai! Aūūūūūū! Gulintys pliažuose, jums pasisekė labiau, nes saulės spektre yra ir infraraudonieji spinduliai, kurie dalinai kompensuoja ultravioleto žalą). Palyginimui pavyzdys: jei mes liečiame laidus, kurias teka 12 V elektros srovė – mes nieko nejuntame. Dabar padauginkite šią įtampą iš 20 ir saugi srovė tampa žudančia. Didelės kvantinės energijos spinduliavimas, o tokiais yra ultravioletinis ir lazerinis spinduliavimas, skatina laisvųjų radikalų pertekliaus susidarymą, kurie sudarko normalią procesų tėkmę organizme. IS su 1,5 mikrono bangos ilgiu turi 6 kartus didesnę energiją, nei mūsų organizmas spinduliuoja. Tokio, plataus spektro IS naudojimas irgi sukelia neigiamus efektus organizme. Be to,  reikia paminėti, kad vanduo geriausiai sugeria IS energiją diapazone 1,3-2,7 mikrono. Įvertinant, kad mes sudaryti iš dviejų trečdalių vandens, tuo ir galima paaiškinti to diapazono neigiamą įtaką mums, esant dideliems spinduliavimo lygiams.

Šiandien gerai žinoma, jog tam, kad normaliai funkcionuotų visos organizmo sistemos, būtina, kad organizme visos reakcijos vyktų tam tikra seka ir tam tikru greičiu. Tik tokiu atveju garantuojama organizmo dinaminė homeostazė. Teisingai vykstant reakcijoms yra išskiriamas tam tikras energijos kiekis. Šis rodiklis ir nusako žmogaus odos ir atskirų organų infraraudonojo spinduliavimo intensyvumą.

infraraudonųjų spindulių panaudojimas medicinoje

Fizikai, eksperimentuodami su nukleotidais – DNR monomerais, aptiko, kad DNR atsikrato energijos pertekliaus milijoną kartų greičiau, negu kitos medžiagos organizme. Tiksliau sakant, nukleotidai  adeninas, guaninas, timinas, uracilas, citozinas, vos tik sugėrę kambario temperatūroje šviesos energiją, nedelsiant „išmeta“ ją atgal. Ir visa tai įvyksta per trilijoninę sekundės dalį, taigi išorinis dirgiklis nesuspėja pačioje molekulėje ką nors blogo padaryti. Tokios anomalijos su kitomis medžiagomis ir jų junginiais nepastebėtos. Nukleotidų atsparumas šviesai, galėjo suvaidinti svarbų vaidmenį gyvybės atsiradime žemėje, nes energijos srautų perteklius negalėjo sutrukdyti nukleininių rūgščių sintezei ir jų koncentravimui. O toliau jau jos pačios galėjo apsaugoti kitus polimerus, pavyzdžiui, baltymus.

Visai įmanoma, kad būtent DNR molekulės formuoja gyvybiškai būtiną infraraudonąjį spinduliavimą, kuris ir nusako organizmo procesų greitį. DNR defektai gali pakeisti mūsų IS parametrus, o tai reiškia, kad gali keisti ir mūsų metabolizmą, kurio pokyčiai pasibaigia imuniteto sumažėjimu ir liga.

Ar gali „negyvoje“ gamtoje vykti tokie patys energijos virsmai, kai kokia nors medžiaga surenka skirtingo spektro energiją, o išspinduliuoja tik vieną – tai medžiagai būdingą? Gali. Fosforiniai dažai to reiškinio pavyzdys – iš skirtingų energijos šaltinių gaunami vienodo dažnio fotonai, o tai reiškia ir vienoda spalva, tik tam reikalingas laikas, tam molekulėms užtenka ir keleto sekundės milijoninių dalių.

IS intensyvumo sumažėjimas paaiškinamas cheminių reakcijų greičio pokyčiais, kurie ir sumažina organizmo imunitetą, tai yra sukelia ligas.

Kai populiariai  sakoma, kad žmogus spinduliuoja energija, mintyje reikia turėti ne ką kita, o būtent infraraudonąjį spinduliavimą.

Bet kurio gyvūno gyvybiškumą nusako jo organizmo infraraudonojo spinduliavimo intensyvumas. Žmogaus – taip pat.

Organizme vyksta cheminės reakcijos. Pavyzdžiui:

a + b → ab

Medžiaga  a sureaguoja su medžiaga b ir susidaro nauja medžiaga ab. Toliau:

ab + c → abc

Nauja medžiaga ab reaguoja su medžiaga c ir susidaro nauja medžiaga abc.

abc + d → ad + bc

Nauja medžiaga abc reaguoja su medžiaga d ir susidaro dvi naujos medžiagos ad ir bc.

Ir taip toliau. Pirmoji reakcija, kurios metu susidaro medžiaga ab, yra šaltinis antrai reakcijai, abc yra šaltinis trečiajai ir t.t. – visa  tai nuosekliosios reakcijos.

Pavyzdžiui, jei raide a pažymėsime baltymą, o b – lipidą, tai jiems susijungus, susidarys ab – lipoproteinas. Šis ab lipoproteinas susijungia su cholesteroliu c ir gaunasi lipoproteinų kompleksas. Toliau lipoproteinų kompleksas abc reakcijoje su fermentu d skyla į hormonus ad ir bc.

Tai tik vienos nuoseklių reakcijų sekos pavyzdys. Tokių reakcijų sekų organizme yra įvairių.

Kad šios reakcijos vyktų, pirma būtina sąlyga – a ir b, ab ir c, abc ir d turi susidurti. Antra sąlyga – šių   medžiagų reagavimo greitis tarpusavyje turi būti suderintas. Trečia sąlyga – visos organizme vykstančios reakcijos yra fotocheminės ir jos gali vykti tik esant tam tikram spinduliavimui, kurį pažymime raide λ0 ir tada reakcijos atrodys taip:

     λ0
a + b  →  ab

    λ0
ab + c  →  abc

     λ0
     abc + d  →  ad + bc

Šių reakcijų analogija yra fotojuostelė. Kol ji laikoma tamsoje, joje nevyksta jokių reakcijų, tačiau vos tik ją apšviesime, joje iš karto įvyks pokyčiai – medžiagos, priklausomai nuo pakliuvusio ant juostelės spektro (bangos ilgio), atitinkamai sureaguos. Taip ir mūsų organizmui, kaip tai fotojuostelei, reikia spinduliavimo su tam tikru bangos ilgiu, kad vyktų  reikalingos reakcijos organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Į kitokį dažnį organizmas nereaguoja ir reakcijos nevyksta. Bangos ilgis, kuris reikalingas, kad organizme vyktų fotocheminės reakcijos, yra λ0=9,36 mikrono. Tai mūsų organizmo spinduliavimo bangos ilgis. Ir ją spinduliuoja mūsų DNR. Jei šis spinduliavimas silpnas, kritus reakcijų greičiui, reakcijų sekos išsiderina:

Reakcijos greicio priklausomybė

Reakcijos greičio priklausomybė nuo bangos ilgio.

                Reakcijos greitis:


        C(a)  x  C(b)
Vab = Kab –––––––––––   λ0 ,
         C(ab)

        kur Kab – konstanta ,  C(a) ir C(b), C (ab) – dalyvaujančių medžiagų koncentracijos,  λ0  – bangos ilgis.


Jeigu infraraudonojo spinduliavimo nėra, reakcijos greitis krenta ir reakcijų seka susidarko. Jeigu spinduliavimas per intensyvus, reakcijos greitį riboja C(a) ir C(b) difuzija.

Dabar paanalizuokime du žmones. Vienam devyniasdešimt metų, kitam kokia dvylika. Abiems įdedam į pažastis termometrus, palaikome reikiamą laiko tarpą ir žiūrime: pas abu temperatūrą  termometrai rodo daug maž panašiai. Na pas senolį keliomis laipsnio dalimis žemesnė. O dabar pažvelkite į šeimos – vyro, moters ir vaiko termogramą, kuri yra straipsnio pradžioje. Ar matote tą baltą juostą vaiko stuburo srityje? Tai štai, tokios spalvos senelio termogramoje nesurastumėte. Kodėl? Todėl, kad devyniasdešimtmečio ir  dvylikamečio organizmuose reakcijos vyksta skirtingais greičiais. Su amžiumi organizmo IS silpnėja, nes DNR po kiekvieno ląstelės dalijimosi trumpėja (tuo pačiu ir IS bangos ilgis), o tai reiškia, kad reakcijos lėtėja ir mažiau pagaminama energijos. Mažiau energijos – silpnesnis imunitetas. Taip pat tuo galima paaiškinti ir skirtingą jauno ir seno žmogaus  laiko pojūtį. Senam žmogui reakcijos vyksta lėtai ir įvykių gyvenime užfiksuojama nedaug.

Buvo atliktas eksperimentas. Patalpino  dvi skirtingo amžiaus (22 ir 60 metų)  žmonių grupes į patalpas atskirtas nuo išorinio pasaulio. Kambariuose laikrodžių nebuvo ir žmonės fiksavo laiką pagal vidinius pojūčius.  22 metų žmonėms laikas tekėjo 40 procentų lėčiau, nei šešiasdešimtmečiams. O tai reiškia, kad reakcijos pas šešiasdešimtmečius net 40 procentų sulėtėję.

Norint atstatyti reakcijų greitį, reikia organizmui visų pirma suteikti  λ0  bangos ilgio infraraudonojo spinduliavimo.

Apie diagnozavimą ir organizmo būsenos testavimą

Dabar naudojami magnetinio rezonanso ir kompiuterinės tomografijos metodai yra organizmą žalojantys. Ligonio sveikatos limitas ir taip jau ribotas, o tokiomis diagnostikos priemonėmis jis dar labiau mažinamas. Yra pasaulyje sukurti diagnostikos būdai, kurių kaina ne tokia kosminė, kaip, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso įrangos, ir ne tokie žalojantys, kaip, pavyzdžiui, kompiuterinė tomografija. Toks metodas remiasi tuo pačiu infraraudonuoju spinduliavimu ir yra, priešingai aukščiau paminėtiems, visiškai neinvazyvus. Daroma infraraudonųjų spindulių nuotrauka. Pavyzdyje matome  moters, turinčios problemą krūtyje, termogramą:

krutu termograma

Procedūra daroma maždaug taip: moteriai nereikia net nusirengti  drabužių, 20oC laipsnių  kambario temperatūroje padaroma infraraudonųjų spindulių nuotrauka, po to moteris palaiko rankas  labai šaltame vandenyje (tam, kad vegetatyvinėje nervų sistemoje pasikeistų dominantė) ir daroma antra nuotrauka. Vietos, kuriose nevyksta temperatūros  pokyčiai (nekinta infraraudonasis spinduliavimas), ir yra problematiškos. Darant tokias nuotraukas galima ne tik diagnozuoti, bet ir labai lengvai stebėti kaip vyksta gydymas – sveikimo atveju nereagavimo plotas mažėja. Šis metodas nediferencijuoja susirgimo. Jis tik nurodo kurioje organizmo vietoje jau yra energetinė problema ir tai parodo daug anksčiau, nei žmogus pats pajunta ar pasirodo pokyčiai  klinikiniuose tyrimuose:

Pastebėjus pokyčius, juos sureguliuoti dar galima paprastomis priemonėmis (šio filmo atveju – vaistinėmis žolėmis). Kai pirmieji pokyčiai nepastebimi, vėliau jau reikalingos kardinalios priemonės.

Toks tyrimas turėtų būti kiekvieno šeimos gydytojo pirmuoju tyrimu testuojant pacientą. Darant juos profilaktiškai  kas kiek laiko, galima nesunkai stebėti organizme vykstančius pokyčius.

Ir pabaigai filmukas, kuriame matosi kaip šiaurės gyventojai gaudo infraraudonajį spinduliavimą:



Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!

ŽYMĖS: organizmas, spinduliavimas, mokslinė medicina, infraraudonieji spinduliai, bangos, medicina
Svetainėje sukaupta daugiau nei 1000 sveikatos patarimų. Ieškokite patarimų apie:

Griežtai draudžiama PARANORMAL paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu, be (gyvos) nuorodos su logotipu į PARANORMAL.LT šaltinį.

Komentarai: (0) Komentuoti gali tik registruoti vartotojai!
avatar

//Taip pat skaitykite »

Medicinos naujienos
Kiek tiesos yra mituose apie plastinę chirurgiją?...

Grožį kiekvienas iš mūsų suprantame skirtingai, tačiau jis yra pakankamai svarbus kiekvienam norinčiam pritapti prie visuomen...

Medicinos naujienos
Bendrasis kraujo tyrimas neparodo tikrosios organizmo b...

Dažniausiai skiriamas bendrasis kraujo tyrimas yra išsamus, tačiau jis neparodo visko, kas vyksta žmogaus organizme, LRT Radijui...
Ligos, mutacijos
Lietuvoje gera vandens kokybę iš čiaupo yra melas?...

Rugpjūčio pradžioje Kretingos gyventojus sukrėtė kraupus reginys paleidus vandenį iš čiaupo. Vandenyje kretingiškiai išvydo b...

Sveikatos patarimai / Liaudies medicina
Ryžių vanduo: ilgiems ir sveikiems plaukams...

Ryžių vanduo jau senai naudojamas Azijoje, dėl švarios odos ir ilgų, blizgančių plaukų auginimui. Ką galima pasigaminti iš ry...