Acto įvairovė, nauda ir žala organizmui

Acto rūgštį žmonės naudoja ir vartoja daugiau nei 10 tūkst. metų. Ji taikoma ne tik pramonėje, bet ir maisto gamyboje. Deja, „klasikinė" acto rūgštis yra ne tik puikus konservantas bei dezinfektantas, bet gali ir pakenkti sveikatai, todėl geriau rinktis kitas jos formas.

Etano, arba acto, rūgštis — antra pagal paprastumą organinė rūgštis, kuri žinoma daugiau nei 10 tūkst. metų. Mokslininkai mano, kad jos pirmieji išradėjai yra vyno gamintojai. Pasak jų, atviruose induose laikomas vynas greitai surūgsta ir po kelių savaičių virsta unikaliomis savybėmis pasižyminčiu skysčiu, t. y. actu.

Šiandieną didžiausi acto rūgšties kiekiai sunaudojami pramonėje, todėl ši cheminė medžiaga vis dar yra svarbiausia daugelio cheminių junginių sintezei, pavyzdžiui, dirbtinio pluošto ar polietileno sintezei, pastarasis vėliau naudojamas plastikiniams buteliams gaminti. Tačiau gerokai mažesni pramoniniu būdu pagaminti acto kiekiai suvartojami maisto pramonėje ir buityje. Praskiesta iki 8-9 proc., ši sintetinė rūgštis dažnai naudojama kaip antiseptikas, konservantas, priedas maisto rūgštingumui reguliuoti (E260) ir retais atvejais buityje naudojama nuosėdoms šalinti. Namų šeimininkės puikiai žino, kad įprastinis actas sustabdo visus rūgimo ir kitus žalingus procesus, apsaugo maistą nuo gedimo, dezinfekuoja vandenį, suminkština mėsą, be to, tinka kaip maisto prieskonis.

Tačiau pramoniniu būdu pagamintas actas nėra toks nekaltas produktas, kaip mums atrodo iš
pirmo žvilgsnio. Pastebėta, kad tokia acto rūgštis organizmui kenkia, nes ji, iš virškinamojo trakto patekusi į kraują, ardo raudonuosius kraujo kūnelius - eritrocitus. Dėl šių neigiamų priežasčių kraujas nebegali tinkamai pernešti deguonį, todėl sutrinka žmonių smegenų ir vidaus organų veikla. Kita acto blogybė - jis gali sukelti vėžį, nes vėžinės ląstelės dauginasi kaip tik rūgščioje terpėje. Taip pat šio produkto apskritai nereikėtų vartoti, jei sergate skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige, gastritu, lėtiniu ar ūminiu hepatitu, inkstų ir šlapimo takų akmenlige bei turint šlapimo rūgšties druskų apytakos sutrikimų. Be to, actas gali pakenkti dantų emaliui, pažeisti skrandžio gleivinę, ypač jei jis vartojamas nevalgius. Medikai nerekomenduoja vaikams dažnai duoti pagaminto maisto su įprastine acto rūgštimi, nes tai skatina mažakraujystę. Be visų minėtų blogybių, dar buvo pastebėta, kad išsiskyrę acto rūgšties garai dirgina akis ir nosies gleivinę, gali sukelti perštėjimą gerklėje.

Europos Sąjungos dietologai, sveikuoliai nerekomenduoja dažnai vartoti įprastinio acto, o marinavimo, konservavimo apskritai siūlo atsisakyti, mat taip gerokai sumažėja vertingų maisto medžiagų.

Nesenai atlikti tyrimai parodė, kad actas labai pavojingas kartu su etilo alkoholiu. Todėl nevaišinkite svečių marinatais arba actu pagardintais valgiais kartu su alkoholiniais gėrimais. Beje, pasak tyrėjų, dėl stipraus poveikio odai acto rūgštį naudoti išoriškai taip pat reikėtų itin atsargiai, rekomenduotina tik labai atskiestą. Tiesa, visada svarbus saikas: padidinus acto koncentraciją, galima rimtai pakenkti savo sveikatai. Tyrėjai teigia, kad sveikiausias konservavimo būdas yra šaldymas, sveikatai naudingas ir rauginimas (pavyzdžiui, rauginti kopūstai, agurkai). Šie produktai gali būti puiki profilaktinė priemonė nuo kai kurių vėžio formų. Be to, raugintuose kopūstuose gausu kalio, kitų mineralinių medžiagų, vitaminų, daugiau probiotinių bakterijų, o tai naudinga virškinimo sistemai.

Neskubėkite vartoti klasikinio acto, dietologai rekomenduoja pasirinkti ir išbandyti kitas jo atmainas. Mūsų laikais šio produkto įvairovė itin plati, prekiaujama ir natūraliomis, pavyzdžiui, vyno ir obuolių acto rūgštimis. Jų koncentracija nesiekia 5-6 proc., be to, Pietų Europoje, kur nuo seno klestėjo vyno gamyba, toks actas buvo naudojamas vietoje druskos. Taip pat specialistai gali pasiūlyti ir neįprastinio, natūralaus acto, tai - vyšnių, braškių, slyvų, vynuogių, kriaušių, aviečių, serbentų, su prieskoninėmis žolelėmis, tamsaus kiniško ir t.t. Tiesa, pastebėta, kad mums įprastas obuolių actas yra laikomas ekologiškiausiu ir pasižymi geriausiomis gydomosiomis savybėmis. J obuolių acto sudėtį įeina obuolių, pieno, askorbo, folio rūgštys. Taip pat jame yra mineralinių medžiagų, pavyzdžiui, kalio, fluoro, kalcio, fosforo, magnio, geležies bei vitaminų B2, B6. Visi šie komponentai teigiamai veikia žmogaus organizmą, tačiau vartokite acto saikingai, nepiktnaudžiaukite.

Dauguma namų šeimininkių, kulinarų užduoda sau klausimą: kaip teisingai išsirinkti kokybišką obuolių
ar kitą actą? Atsakymas gana paprastas. Pirmiausia, perkant produktą, reikia gerai išstudijuoti jo etiketę. Atkreipkite dėmesį į sudedamąsias šio produkto dalis. Jeigu gaminyje kaip sudėtinės dalys nurodoma aromatizatoriai, dažikliai, geriau tokio produkto nepirkti, jis - nenatūralus ir iš jo sveikatai daugiau žalos nei naudos. Tiesa, dietologai sveikos gyvensenos šalininkams pataria patiems namų sąlygomis pasigaminti natūralaus obuolių ar vyno acto.

Kitas labai svarbus klausimas, kurį užduoda minėta žmonių grupė: kaip taisyklingai laikyti natūralų actą? Specialistai pastebėjo, kad tokio acto negalima laikyti šaldytuve, nes taip laikomas produktas praranda ne tik skonio, bet ir naudingąsias savo savybes. Idealios gaminio laikymo sąlygos-tamsi vieta, kambario temperatūra, sandarus butelis.

Autorius: Nerijus Karlonas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertas, turintis chemijos mokslo daktaro laipsnį.