Anunakiai – paslaptingos, nežemiškos kilmės būtybės, šumerų dievai. Kiek jų buvo tiksliai nėra žinoma, tačiau remiantis kai kuriais šaltiniais, galima teigti, kad apie 200 (rankraščiuose kalbama apie tiek angelų, kurie nusileido į Žemę). Iš jų svarbiausieji – 7 didieji dievai. Jie dažniausiai būdavo aprašomi šumerų epuose. Manoma, kad vadinti anunakius tikraisiais dievais nėra teisinga, nes jie, kaip ir šumerai, buvo būtybės iš kūno iš kraujo, atvykusios iš ten, kur galbūt yra rojus. Iš šumerų metraščių peršasi išvada, kad žmonės ir ateiviai buvo labai stipriai susiję. Daugybė vietų šumerų miestuose ir jų apylinkėse buvo skirta nežemiškiesiems anunakiams.
Daugelyje anunakių atvaizdų galima įžiūrėti keistus objektus, kuriuos dėvi ir nešioja „atvykusieji iš žvaigždžių“. Pavyzdžiui, vienas iš tokių keistų daiktų yra ant riešo segami laikrodžiai. Jie vaizduojami beveik kiekviename priešistoriniame šumerų piešinyje.
Šumerai buvo pirmieji žmonės, pradėję statyti miestus pagal į šiuolaikinių miestų panašias schemas. Manoma, kad juos tai daryti išmokė ateiviai iš aukštesnių civilizacijų (anunakiai).
XIX amžiuje archeologai atkasė Asirijos imperijos sostinės Ninevės griuvėsius, kuriame rado virš 22000 molinių lentelių, tiesiogiai susijusių su paslaptingaisiais anunakiais.
Zechariachas Sitchinas, vienas iš nedaugelio žmonių pasaulyje, kurie moka šumerų kalbą, išleido prieštaringai vertinamą knygą, kurioje sudėjo rinktinius šumerų tekstų vertimus. Knyga vadinosi „Žemės kronikos“ (angl. „The Earth Chronicles“). Anot šumerologo, šumerų lentelėse buvo aprašyta ateivių anunakių rasė, kuri į Žemę atvyko ieškoti aukso.
Šumerų lentelėse buvo vaizduojami buvo vaizduojami lėktuvai, povandeniniai laivai, malūnsparniai, ginklai, kompiuteriai, kuriais esą naudojosi ateiviai.
Auksas gerai atspindi infraraudonuosius spindulius. Šie spinduliai plika akimi yra nematomi, bet jaučiami kaip šiluma. Infraraudonieji spinduliai keičia organizmų molekules ir priverčia jas greičiau vibruoti ir tai suteikia šilumos pojūtį. Auksas yra geras šilumos skydas, iš dalies dėlto, kad yra labai lengvai formuojamas. Auksą galima suformuoti į labai ploną gaminį. Su juo dirbti labai lengva. Be to, jis labai gerai atspindi šviesą ir sulaiko šilumą, o tai gali būti naudinga ne tik Žemės gyventojams, bet ir atvykėliams iš tolimų planetų.
Z. Sitchinas iškėlė teoriją, kad anunakiai į Žemę buvo atvykę iš tolimos Nibiru planetos , esančios elipsinėje orbitoje, aplink kurią apskrieja per maždaug 3600 metų.
Senovinėje ateivių teorijoje teigiama, kad anunakių rasė genetiškai pakeitė primityvią žmoniją ir pavertė juos darbo jėga. Patobulintieji žmonės padėjo ateiviams greičiau kasti ir ieškoti aukso ir atlikti kitus darbus, kurių jiems reikėjo.
Anunakiai – paslaptingos, nežemiškos kilmės būtybės, šumerų dievai, ateiviai atvykę į žemę aukso ištekliams. Sukurdami žmonių rasę, kaip vergus.
Z. Sitchinas taip pat teigė, kad pirmieji šiuolaikiniai žmonės buvo vadinami „Adomu“. Juos prieš 450000 metų sukūrė ateiviai anunakiai, sumaišę savo ir priešistorinių žmonių DNR.
Keistas sutapimas, nes Adomas arba pirmasis žmogus Biblijoje hebrajų kalba reiškia žmogų, o šumerų kalba – Adomu – reiškia pirmąjį žmogų.
Anunakiai pirmuosius žmonėms paliko įspūdingų įrenginių, tobulesnių ginklų, naujų pasėlių, cheminių medžiagų. Išmokė astronomijos ir geologijos. Turėdami tokių žinių jie galėjo statyti miestus, įrengti įspūdingas šventyklas, organizuoti kariuomenę.
Ne tik šumerai, bet ir likusios senosios civilizacijos buvo susidūrusios su anunakių rase. Jie pakeitė pirmykščių žmonių genetiką Mesopotamijoje, Egipte, Indijoje, Šiaurės šalyse, Kinijoje, Pietų ir Centrinėje Amerikoje. Visų šių kraštų istoriniuose šaltiniuose minimi dievai, važiuojantys dangaus karieta.
Zulų genties legendose kalbama apie laiką, kada pasirodė atvykėliai iš žvaigždžių, ieškantys aukso ir kitų gamtos išteklių. Ateivių kasyklose dirbo vergai arba pirmieji žmonės.
