Enzimų terapija. Enzimai - slaptas ginklas prieš ligas

Viršutinių ar apatinių kvėpavimo takų ligas dažniausiai sukelia virusai ir bakterijos, su kuriomis kovoja žmogaus imuninės ląstelės ir fermentai, dar vadinami enzimais. Šių cheminių medžiagų galima rasti gamtoje, tačiau žmogaus organizmas pats sintetina apie 10 tūkst. enzimų, kurie reguliuoja visus fiziologinius organizmo procesus ir yra svarbūs imuninei sistemai.

Jeigu tokių fermentų dėl kažkokių priežasčių organizmas ima nebegaminti arba jie tampa neaktyvūs, sutrinka žmogaus sveikata ir ima vystytis lėtinės ligos.

Remiantis statistika, dažniausiai ir sunkiausiai peršalimo ligomis serga vaikai bei pagyvenę žmonės. Vaiko organizmas ir jo imuninė sistema dar nesubrendę, enzimų gaminama mažiau, todėl sergama dažniau ir ilgiau: virusologų atlikto tyrimo duomenimis, vaikai iki pilnametystės peršalimo ligomis vidutiniškai suserga 60 kartų, tai yra, 3-12 kartų per metus.

Dažniau dėl kvėpavimo takų ligų nei moksleiviai kenčia ikimokyklinio amžiaus vaikai – atitinkamai sergama 3-4 ir 6-8 kartus per metus. Senstant enzimų gamyba taip pat mažėja, bet organizmui dėl įvairių alinančių veiksnių šių fermentų regeneracijai reikia vis daugiau, todėl manoma, kad enzimų trūkumas gali būti viena senėjimo priežasčių.

Anksčiau buvo teigiama, kad organizmas pats pagamina reikiamą kiekį enzimų normaliam funkcionavimui, tačiau šiais laikais dėl aplinkos poveikio ir suprastėjusios mitybos jų nebepakanka.

Yra trijų kategorijų enzimai:

1. Metaboliniai enzimai „remontuoja“ ląsteles ir garantuoja optimalų organizmo funkcionavimą. Jie daugiausiai gaminami pačiose ląstelėse.
2. Virškinimo enzimai (daugumą gamina kasa) – padeda suvirškinti valgomą maistą (suskaido maistą į lengvai pasisavinamus elementus). Virškinimo enzimai atlieka tris pagrindines funkcijas:1) virškina baltymus – suskaido į amino rūgštis, 2) virškina riebalus -suskaido į riebalines rūgštis ir gliceridus ir 3) virškina angliavandenius – suskaido į gliukozę. Bet tie patys virškinimo enzimai gali būti panaudojami ir kaip metaboliniai – ląstelių „remontui“.
3. Maisto enzimai randami žaliame, aukštos temperatūros (iki 47C) nepaveiktame maiste. Visas augalinis aukšta temperatūra neapdorotas maistas turi savų enzimų, kurie maistui patekus į organizmą padeda jį virškinti ir taip organizmas nenaudoja savų enzimų – neapkraunama kasa ir ji gali gaminti daugiau metabolinių/sisteminių enzimų ląstelių remontui. Maistą verdant ar kitaip apdorojant aukštesnėje nei 47C temperatūroje visi enzimai žūva. Deja, dauguma žmonių šiandien daugiausia vartoja apdorotą, rafinuotą maistą, kuriame nėra enzimų. Virškinimo enzimai ir  randami maiste atlieka tą pačią funkciją – virškina ir skaido maistą, kad ląstelės jį galėtų pasisavinti. Savų enzimų turi šviežios daržovės, vaisiai, nepasterizuoti ar kitaip aukšta temperatūra neapdoroti pieno produktai, žali kiaušiniai ir net mėsa (cathepepsinas).

Daugelis žalio natūralaus maisto produktų turi pakankamai enzimų, kad suvirškintų savyje esančius ingredientus. Puikus pavyzdys yra bananas. Neprinokęs bananas (tokie dažnai parduodami parduotuvėse – kai yra žalios spalvos) turi apie 20% krakmolo. Natūraliai banane esantis enzimas amilazė šį krakmolą paverčia į cukrų ir dėl šios priežasties bananas tampa saldus ir žievės spalva pasikeičia į geltoną (valgant žalios spalvos bananą jis dėl jame esančio krakmolo yra nesaldus, todėl nusipirkus žalius bananus reikia juos palikti kelioms dienoms šiltoje vietoje ir jie savaime prinoks). Prinokę bananai ir kiti vaisiai yra idealus energijos šaltinis ir juos valgant organizmas neeikvoja savų enzimų. Ir dažnai klaidingai bijoma valgyti vaisius dėl juose esančio cukraus, bet vaisiuose esantis cukrus yra pasisavinamas lėčiau ir yra ne tas pats, kas baltas cukrus. Nepaisant to, diabetikai vaisius turi vartoti saikingai, nes per didelis jų kiekis gali per daug pakelti gliukozės kiekį kraujyje. Yra manoma, prinokę vaisiai jau yra beveik suvirškinti, pasirengę pasisavinimui.

Natūralus enzimų šaltinis yra švieži ir džiovinti vaisiai, daržovės bei fermentuoti maisto gaminiai, bet termiškas apdorojimas aukštesnėje nei 45 laipsniai temperatūroje bei pramoniniai procesai juose sunaikina daugumą fermentų – taip organizmas virškinimui sunaudoja visų kūno audinių ir organų regeneracijai skirtus sisteminius enzimus. Enzimų organizme taip pat sumažėja vartojant alkoholinius gėrimus, rūkant, nuolat patiriant stresą, nesveikai maitinantis ir kitaip alinant organizmą. Dėl šių cheminių medžiagų trūkumo ilgiau sergama, blogiau gyja žaizdos, ūmūs uždegimai dažniau išsivysto į chroniškus. Peršalus ar prasidėjus uždegimui dėl traumos bei ligos, sisteminių enzimų poreikis padidėja, tačiau, jeigu organizmas jais nebesugeba apsirūpinti pats, reikalingi sisteminio poveikio enzimų preparatai.

Anksčiau buvo manoma, kad organizmas sugeba pasigaminti pakankamai enzimų. Deja, kaip vėliau paaiškėjo, žmogaus „enzimų bankas“ gali išsekti ir ši tendencija labai paplitusi šiandien, nes žmonės beveik nebevalgo žalio maisto ir dar blogiau – valgo labai rafinuotą maistą, kuriame yra tik tuščios kalorijos ir beveik nieko daugiau.

Taip pat, kaip rodo tyrimai, su amžiumi enzimų (ir virškinimo, ir metabolinių) gamyba mažėja ir labai galimas daiktas, kad tai vyksta dėl per gausiai valgomo aukšta temperatūra apdoroto maisto. Netgi yra manoma, kad viena iš senėjimo priežasčių – enzimų trūkumas. Kur ieškoti pagalbos?

Žalią maisto valgo tik nedaugelis. Deja, vien žalią maistą valgo tik labai nedaugelis žmonių, o ir žmogaus organizmas nėra sutvertas valgyti žalias kruopas, bulves, žuvį, mėsą, kuri taip pat turi enzimų. Todėl valgant šiluma  apdorotą maistą labai gerai kartu valgyti žalias daržoves, kurios gali palengvinti mėsos ir kito maisto virškinimą. Enzimų papildai taip pat gali būti naudingi.

Dauguma žmonių taip pat nevalgo žalių kiaušinių (žali kiaušiniai yra labai naudingas maistas, tik prieš valgant juos reikia gerai nuplauti su muilu ir geriausia pirkti laisvėje vaikštančių vištų kiaušinius) ir taip pat valgo pasterizuotus pieno produktus, bet pasterizacija pakeičia pieno struktūrą ir taip padaro beveik nevirškinamą. Dėl to organizmas jo nepasisavina, o nesuvirškinti pieno produktai sukelia įvairias alergijas, įskaitant ir astmą. Nepasterizuotame piene yra lipazės pieno riebalams virškinti ir dėl to sviestas, pagamintas iš nepasterizuoto pieno, gali būti labai sveikas produktas.

Enzimai gydo.

Enzimai kaip labai efektyvi gydymo priemonė, pristatoma daugelyje sveikatos tinklapių, juos giria medikai, jais žavisi pasveikę žmonės, vadindami juos „stebuklingaisiais enzimais“… Reikia pastebėti, kad dar prieš Marijos Kiuri radžio atradimą, XIX a. pabaigoje, škotų gydytojas John Beard padarė stulbinamą atradimą tirdamas vėžinių ląstelių ypatybes. 1902 m. dr. J. Beard savo moksliniame straipsnyje paskelbė vėžio trofoblastinę teoriją ir atkreipė dėmesį į vėžio ir motinos įsčiose esančios placentos vystymosi panašumą. Pasak jo, apvaisintos kiaušialąstės prikimba prie gimdos sienelės, patikimai įsitvirtina ir tada viršutinis embriono struktūros (”blastos”, gr. k.) ląstelių sluoksnis tampa labai svarbia mitybos (“trophe“, gr. k.) grandimi tarp motinos kūno ir vaisiaus – placenta. Šis naujas darinys suveši ir pradeda daugintis lygiai taip pat, kaip tai daro vėžio ląstelės.

Kodėl taip sparčiai besidauginančios placentos ląstelės vieną dieną nurimsta ir neužkariauja viso motinos ir vaiko organizmo? Dr. J. Beard pastebėjo, kad placenta nustoja augti tada, kai vaiko kasa pradeda gaminti savo enzimus! Jei tai neįvyksta, diagnozuojama taip vadinama chorion-karcinoma, galinti pasiglemžti ir vaiko, ir motinos gyvybes. Laimei, būtent enzimai šią ligą šiandien gali sustabdyti. Per kelis metus įsteigta šimtai enzimais vėžį gydančių klinikų, vien Londone jų 40. Po ilgesnės pertraukos dr. J. Berad teorija pasinaudojo Teksaso dantistas William Donald Kelly, pats save išgydęs nuo kasos vėžio. Ligoniai, kuriems, pasak medikų, buvo likę tik savaitės,  išgyvendavo daugiau nei 4 metus.
Enzimų terapija – tai įvairių ligų gydymas natūraliais augalinės ar gyvulinės kilmės fermentais, kurie stiprina imuninę organizmo sistemą, mažina kraujagyslių pralaidumą, neutralizuoja uždegimą ir „suvirškina“ žuvusias ląsteles, taip pat pagreitina pažeistų ląstelių atsinaujinimą, o greita uždegimo „lokalizacija“ neleidžia infekcijai išplisti į gretimus audinius.

Enzimai neslopina paties uždegimo, o tik pagreitina jo natūralią eigą, t.y. padeda organizmui susitvarkyti pačiam. Organizme esant pakankamam enzimų kiekiui, gerėja kraujotaka ir audinių aprūpinimas deguonimi, nyksta audinių patinimas, mažėja skausmas. Kai ligos gydymas reikalauja antibiotikų, enzimai pagerina šių medikamentų „transportavimą“ į uždegimo vietą, taip suefektyvindami gydymą.

„Įrodyta, kad, vartojant su antibiotikais, enzimai mažina bakterijų išgyvenamumą: laboratorijoje atliktame tyrime nustatyta, jog, gydantis enzimų terapija kartu su antibiotikais, sumažėja bioplėvelių, dengiančių ligas sukeliančias bakterijas atsparumas, jos darosi plonesnės, nepatvarios, tad gydymas antibiotikais tampa efektyvesnis. Enzimai, sustiprindami antibiotikų poveikį mikroorganizmams, mažina bakterijų atsparumą ir išgyveninamumą – taip sveikstama greičiau, antibiotikų vartoti reikia mažiau, tad imunitetas nenualinamas ir gali pats kovoti su bakterijomis“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto profesorė Nijolė Savickienė.

Enzimų terapija itin veiksminga esant ūmiems ir lėtiniams uždegimams, kurių dažnai nepavyksta išgydyti įprastais vaistais, onkologinių, dermatologinių ir reumatinių ligų gydymui, taip pat sergant sinusitu, angina, bronchitu, plaučių uždegimu ar kitomis kvėpavimo sistemos ligomis.

Sveikatossodas.lt