Filadelfijos eksperimentas - paslaptingas kelionės laiku projektas

Niūrų 1943 metų spalio mėnesio rytą Filadelfijos karinės jūrų bazės saugomoje zonoje stovėjo minininkas „Eldridžas“, kurio borto numeris buvo „DE 173″. JAV KJL karinių jūrų tyrimų valdybos specialistai nusprendė laivą panaudoti slaptame eksperimente „Vaivorykštė“. Remiantis Alberto Einšteino sukurta vieningo lauko teorija, jie sukūrė tromagnetinę sistemą, kurios pagalba laivas galėjo pasidaryti nematomas.

Įjungus sistemos jungiklį, oras aplink laivą ėmė temti. Nuo vandens pakilo žalsvas rūkas. Po kelių minučių „Eldridžas“ pasidarė nematomas, tik po vandeniu dar buvo galima įžiūrėti panirusį korpusą.

Kai „Eldridžas“ išnyko Filadelfijoje, daugybė žmonių netikėtai laivą pamatė Norfolko bazės uoste. Po kelių minučių „vaiduoklis“ ėmė tirpti ir vėl „pasirodė“ Filadelfijoje. Baisiausia tai, kad eksperimento rezultatai buvo pragaištingi laivo ekipažui. Dauguma jūrininkų žuvo, o tie, kurie liko gyvi, buvo atleisti iš armijos ir likusius gyvenimo metus praleido kažkurioje uždaroje klinikoje silpnapročiams. Tai amerikiečių armijos vadovybę privertė atsisakyti tolimesnių rizikingų tyrimų.

Tokia ši legenda, kurią galima aptikti praktiškai kiekvienoje knygoje, kurioje aprašomi anomalūs reiškiniai.

Keisti laiškai

Pirmosios žinios apie Filadelfijos eksperimentą pasirodė tik 1955 metais, kai buvo išleista ufologo Moriso Džesupo knyga „Argumentai NSO naudai“. Šioje knygoje minininkas „Eldridžas“ nebuvo paminėtas, tačiau būtent po knygos išleidimo Džesupas gavo keletą nepaprastų laiškų.

Laiškai buvo parašyti įvairių spalvų rašalu ir pieštuku gana keistu stiliumi. Sakinio viduryje žodžiai būdavo rašomi didžiosiomis raidėmis, juose buvo daugybė rašybos klaidų, o skyrybos ženklai buvo tarsi atsitiktinai sudėlioti. Pabraukti ištisi sakiniai. Tokia kūryba - „pavažiavusio stogo“ simptomas.

Autorius, kuris prisistatė kaip Karlas Migelis Aljendė, parašė, kad jį sudomino knygos skyriai, kuriuose buvo pasakojama apie levitaciją. Ir štai pirmą kartą pasirodė istorija apie minininką: „…laivą apgaubė kažkoks laukas, kuris savo forma priminė elipsoidą. Daiktai ir žmonės, patekę į šį lauką, turėjo tarsi išplaukusius kontūrus… Pusė šio laivo ekipažo narių dabar yra išprotėję…“

Toliau Aljendė pasakojo apie „stebuklus“, kurie vėliau vyko su išgyvenusiais jūreiviais: „Vienas perėjo kiaurai sieną ir dingo, matant žmonai su vaiku bei dviem svečiams. Du kiti karininkai užsiliepsnojo tarsi degtukai ir sudegė…“

Paskutiniame laiške autorius prisipažino, kad karo metu tarnavo laive „Endrius Fjurusetas“ ir nuo jo borto savo akimis matė, kaip „Eldridžas“ išnyko, o po to vėl atsirado toje pačioje vietoje.
Pirmoji Džesupo reakcija buvo noras numoti ranka į šiuos keistus pasakojimus. Tačiau gana greitai jis sužinojo, kad karinių jūrų tyrimų valdyba Pentagone paštu gavo jo knygos „Argumentai NSO naudai“ egzempliorių, išmarginta tokio paties stiliaus pastabomis. Vietoje to, kad knygą būtų išmesta į šiukšliadėžę, kariškiai ją atspausdino su visomis pastabomis ribotu tiražu.

Pono Aljendės paslaptis

1959 metų balandžio 20 dienos vakare Morisas Džesupas buvo aptiktas automobilyje komos būsenoje. Jis išgėrė didžiulę migdomųjų vaistų dozę, kurią užgėrė alkoholiu. Be to, jis dar buvo prie dujų išmetimo vamzdžio pajungęs žarną, o kitą jos galą nuvedęs į automobilio vidų ir prispaudęs durelių stiklu. Pakeliui į ligoninę Džesupas mirė.

Tai, kad tai buvo savižudybė, neabejojo nei policija, nei artimieji, juo labiau, kad buvo rasti du parašyti atsisveikinimo laiškai artimiesiems ir draugams. Džesupas buvo gilioje depresijoje – pateko į automobilio avariją, žmona pareikalavo skyrybų, knygos buvo parduodamos labai mažais kiekiais… Tačiau ufologų aplinkoje buvo kalbama, kad jis per arti priartėjo prie tiesos, todėl buvo pašalintas. Gandai apie Filadelfijos eksperimentą iš karto atgijo.

Tyrimo ėmėsi garsusis anomalių reiškinių tyrėjas Čarlzas Berlicas, ne kartą demaskuotų „šedevrų“ apie Bermudų trikampį autorius, ir jo bendraautorius Viljamas Mūras. Ant laiškų, kuriuos gavo Džesupas, vokų buvo nurodytas siuntėjo adresas, pagal kurį bendraautoriai nesunkiai surado „nesugaunamą poną Aljendę“. Tačiau šio žmogaus tikroji tapatybė nebuvo atskleista. Susitikimo metu jis papasakojo dar daugiau smulkmenų apie eksperimentą, tačiau prisipažino, kad šiek tiek perdėjo, pasakodamas apie sunkias pasekmes laivo komandos nariams. Atseit, jis pergyveno, kad tyrimo rezultatai gali patekti į blogas rankas, todėl gali būti siaubingos pasekmės.

Ir štai 1979 metais buvo išleistas Berlico ir Muro bestseleris „Filadelfijos eksperimentas“. Jame buvo papasakoja jau tapusi klasikine istorija apie minininką „Eldridžą“.

Tyrimą vykdo ufologai

XX amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje garsieji laiškai pateko Robertui Goermanui, kuris labai skeptiškai pažiūrėjo į pasakojimą apie Filadelfijos eksperimentą. Jis irgi leidosi ieškoti šių laiškų autoriaus. Pasirodė, kad Aljendė yra šimtaprocentinis amerikietis, gimęs Pensilvanijoje 1925 metais. Šis žmogus ufologų bendruomenėje jau seniai buvo žinomas savo tikruoju vardu – Karlas Alenas. Ufologas Lorenas Koulmenas pasakojo: „Alenas man ir kitiems tyrinėtojams rašė ne vienerius metus. Jis turėjo psichinę negalią ir dažnai keldavosi iš vieno motelio į kitą. Aleno šeima Robertui Goermanui parodė laiškus, kuriuose jis buvo prisipažinęs, jog visą istoriją apie minininką „Eldridžą“ išsigalvojo nuo pradžios iki galo, ir kad jis pasiuntė Džesupo knygą su savo pastabomis kariškiams“.

Kai kuriuos duomenis savo istorijai Alenas panaudojo iš tarnybos laive „Endrius Fjurusetas“. Reikia pripažinti, kad tai buvo labai sėkmingas prasimanymas. Ar galėjo „Eldridžas“ ir „Endrius Fjurusetas“ 1943 metais būti vienu metu tame pačiame uoste? Ufologai ištyrė laivo žurnalus ir pamatė, kad 1943 į metais „Eldridžas“ net nebuvo įplaukęs į Filadelfijos uostą!

„Eldridžas“ buvo pastatytas Niujorko laivų statykloje ir į KJL sąrašą įtrauktas 1943 metų rugpjūčio 27 dieną. Visą rudenį ir žiemą minininkas lydėjo konvojus, plaukiančius į JAV sostinę, ir net nebuvo priartėjęs prie Filadelfijos. Tuo metu „Endrius Fjurusetas“, priskirtas Norfolko uostui, taip pat Atlanto vandenyne lydėjo konvojus ir nė karto nebuvo įplaukęs į Filadelfijos uostą! Jo kapitonas V.Dodžas visą laiką kategoriškai neigė, kad jis pats ar komandos nariai matė ką nors keisto ar dalyvavo eksperimentuose. „Eldridžas“ ir „Endrius Fjurusetas“ 1943 metais buvo įplaukę į Norfolko uostą, tačiau jie niekada nebuvo susitikę, nes tai vyko skirtingomis dienomis.

Kai kurie legendos šalininkai tvirtina, kad eksperimentas buvo atliktas rugpjūčio 12 ar 15 dieną su nebaigtu statyti laivu, kuris buvo nubuksyruotas į Filadelfiją. Tačiau dokumentuose aiškiai matoma, kad iki rugpjūčio 27 dienos „Eldridžas“ negalėjo išplaukti iš dokų.

Kai kuriose knygose rašoma, kad eksperimentas buvo pavadintas „Vaivorykštės“ vardu. Tačiau dabar niekam nėra paslaptis tai, kad tokiu pačiu vardu buvo pavadinti galimų karinių veiksmų prieš Vokietijos, Italijos ir Japonijos aljansą planai. Kai 1941 metų gruodžio 7 dieną Japonija užpuolė Perl Harborą, amerikiečių armija ėmė veikti pagal planą „Vaivorykštė V“. Taisyklės numato, kad negali būti tokie patys kodiniai pavadinimai, tad kitos „Vaivorykštės“ negalėjo būti.

Nesėkmingas pasirinkimas

Legendos apie „Filadelfijos eksperimentą“ šalininkai teigia, kad jį rengė du tuo metu JAV gyvenę garsiausi fizikai – Albertas Einšteinas ir Nikola Tesla. Visi šie teiginiai nėra teisybė.

Išslaptintoje dosjė, kurią FTB buvo paruošusi apie Einšteiną, yra informacija, kad JAV vyriausybė nei karo metais, nei po karo nepasitikėjo mokslininku, laikydami jį nepatikimu. FTB direktorius Edgaras Huveris taip atsakė į paklausimą dėl leidimo garsiajam fizikui dalyvauti atominės bombos kūrime: „Dėl savo radikalaus požiūrio profesorius Einšteinas negali būti tinkamas slaptiems darbams atlikti, nes nėra jokios tikimybės, kad toks žmogus per trumpą laiką galėtų tapti visiškai patikimu Amerikos piliečiu“.

Huveris buvo teisus – Einšteinas atvirai reiškė simpatijas komunistams, bendravo su žmonėmis, tarp kurių buvo ir sovietų žvalgybos agentų. Dėl šios priežasties mokslininkui buvo skiriamos tik antraeilės užduotys, kurios negalėjo rimtai paveikti karo eigos. 1943- 1944 metais Einšteinas dirbo JAV KJL artilerijos valdyboje projekte „Didelės galios sprogstamosios medžiagos“. Mokslininko darbai neturėjo nieko bendro su elektromagnetizmu, tuo labiau su nematomumu.

Bandymas susieti „Filadelfijos eksperimentą“ su Nikola Tesla yra dar absurdiškesnis. Garsusis serbų fizikas mirė 1943 metų sausio 7 dieną, t.y. anksčiau, nei buvo pastatytas laivas „Eldridžas“.

Taškus sudėliojo „Eldridžo“ veteranai

1999 metais Atlantik Sityje susirinko jūreiviai, kurie tarnavo minininke „Eldridžas“. Tai buvo pirmasis toks susitikimas po Antrojo pasaulinio karo. Šį susitikimą plačiai nušvietė JAV žiniasklaidos priemonės, tačiau Europoje informacijos buvo labai mažai. Susirinko 15 žmonių, tarp kurių buvo ir 84 metų amžiaus laivo kapitonas Bilas van Alenas. Savaime suprantama, kad susitikime negalėjo nebūti užduotų klausimų apie „eksperimentą“, kurie veteranams suteikė nemažai linksmų minučių.

Van Alenas tik skėstelėjo rankomis: „Neturiu supratimo, kaip atsirado ši istorija“. Kiti jūreiviai tvirtino tą patį. 74 metų amžiaus Edas Vaizas pareiškė: „Manau, kad tas, kuris sugalvojo visą šią istoriją, buvo apsirūkęs“. Kitas komandos narys, Tedas Deivisas, pasakė tiesiai ir aiškiai: „Jokie eksperimentai su mumis nebuvo atliekami“. O Rėjus Perinjo prisipažino: „Kai žmonės manęs klausdavo apie eksperimentą, aš patvirtindavau, kad buvau dingęs su visu laivu. Tiesa, greitai jie suprasdavo, kad vedžioju juos už nosies.

Šaltinis Mįslės ir Faktai