Jei domitės natūraliąja medicina, tikriausiai esate ką nors girdėję apie rausvažiedę ežiuolę? Ši vaistažolė garsėja tuo, kad gali užkirsti kelią peršalimo ligoms ir sustiprinti imuninę sistemą. Ežiuolė naudojama gydant šlapimo takų, ausų infekcijas, grybelinius susirgimus, sinusitą ir šienligę. Kartu su alaviju ežiuolė naudojama, gydant vabzdžių įgėlimus.
Pasižyminti antimikrobinėmis ir prieuždegiminėmis savybėmis ežiuolė vartojama įvairiais preparatų pavidalais. Vartojamos džiovintos ežiuolių šaknys, ekstraktas, sultys, kapsulės, tinktūros, rašoma tinklalapyje wellnessmontana.com.
Lotyniškas rausvažiedės ežiuolės pavadinimas yra Echinacea purpuea. Kartais galima išgirsti, kad šis vaistinis augalas vadinamas lauko gerbera. „Purpurea“ reiškia purpurinis, „Echinacea“ reiškia ežį arba jūros ežį. Tokį pavadinimą vaistinė gėlė gavo, nes jos viduriukas primena šį spygliuotą gyvūną.
Devynios ežiuolės rūšys yra kilusios iš šiaurės Amerikos, beveik visos auga prerijose. Aukštaūges, atsparias sausrai ežiuoles geriausiai auga saulėtose vietose. Šiaurės Amerikos gyventojai negaili liaupsių gydomosioms rausvažiedės ežiuolės savybėms. Lygumų indėnai siauralapę ežiuolę vartodavo, gydant kosulį ir gerklės skausmą. Legenda pasakoja, kad indėnai pradėjo vartoti ežiuolę, kai pastebėjo, kad sergantys ar sužeisti elniai ieško būtent šios gėlelės.
Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose! Prisijunkite prie mūsų paskyroje, kad nepraleistumėte įdomių dalykų!
