Šios 4 priemonės skiriamos net po vėžio gydymo: labai stipriai pagerina ir pamaitina imunitetą

„Jei jums teko susidurti su radikalia terapija, cheminiu ar spinduliniu gydymu, imuniteto stiprinimu turėsite rūpintis penkerius metus, – knygoje „Septynios galimybės kaip saugotis vėžio pasikartojimo“ rašo Nacionalinio vėžio instituto kabineto fitoterapeutas Juozas Ruolia. – Pas mane atėjusiam pacientui pirmiausia skiriu žolinių preparatų, gerinančių imunitetą ir kraujodarą. Dažnai užmirštame, kad imuninę sistemą reikia maitinti.“

Pateikiame knygos ištrauką:

Pasaulyje patvirtinti aukščiausio lygio imunostimuliatoriai yra ežiuolės preparatai, kiniški grybai: valgomasis dantenis (šitakis), tikrinis blizgutis (reiši); propolis, peruvinė pipirnė (maca), rausvoji rodiolė (auksinė šaknis).

1. EŽIUOLIŲ sudėtyje esantis natūralus antibiotikas echinakozidas slopina daugelį virusų, bakterijų ir grybelio rūšių, veikia kaip stiprus antioksidantas bei stiprina organizmo gynybą.

2. ŠITAKIO GRYBAI – tai „sunkiasvorių“ kategorijos grybai, kurie kovoja su daugeliu sveikatos sutrikimų. Tūkstantmečius Rytų medicinoje naudojamas šitakio grybas turi nepaprastų medžiagų. Viena iš jų – polisacharidas lentinanas, pasižymintis antibakterinėmis, antimikrobinėmis, antivirusinėmis, su vėžiu kovojančiomis ir imunitetą skatinančiomis savybėmis.

3. PROPOLIS – tai vienas pačių stipriausių natūralių antibiotikų mūsų geografinėje platumoje. Jis turi kelias dešimtis biologiškai aktyvių medžiagų, padedančių visoms organizmo savireguliacijos sistemoms, pasižymi stipriu antibakteriniu poveikiu, kovoja su virusais, navikais, slopina uždegimą.

4. AUKSINĖ ŠAKNIS tradicinėje Rytų Europos ir Azijos medicinoje naudojama dėl fizinės ištvermės, ji mažina nuovargį ir yra pagalbinė priemonė depresijai, anemijai, impotencijai, infekcinėms ligoms gydyti, ji taip pat tvarko virškinimo trakto negalavimus, nervų sistemos sutrikimus.

Imunitetą stiprinantis poveikis labiausiai ištyrinėtas rausvažiedės ežiuolės, amalo, gauruotosios unkarijos veikliųjų medžiagų.

XX amžiaus pabaigoje populiariausi augaliniai imuniteto stiprintojai buvo rausvažiedė ežiuolė, siauralapė ežiuolė ir blyškioji ežiuolė. Europoje iš ežiuolių gaminama daugiau kaip 280 preparatų, vien iš rausvažiedės ežiuolės – daugiau kaip 70 preparatų.

Niekas nedraudžia pasisodinti ežiuolių sodinukų – turėsite vaistą už ačiū.

Patarimas

Knygose aprašyta, kad ežiuolių veikliosios medžiagos, veikiančios imunitetą, atsiranda tik pradėjus augalui žydėti. Tada jį reikia nuskinti, padėti džiovinti pavėsyje, ant nerūdijančių vielų ištiestos paklodės. Rudeniop sukapokite, ir turėsite žaliavos imunitetą stiprinančiai arbatai.

Nusilpusį organizmą greitai pastiprins salotos iš dilgėlių lapų, kiaulpienių ar garšvų. Šias žoles galima vartoti ir džiovintas. Dilgėlė yra tarsi vitaminų sandėlis, ji itin tinka, kai kraujyje trūksta hemoglobino (tik svarbu žinoti, kad su kai kuriais vaistais negalima vartoti dilgėlių augalinių preparatų; jie neutralizuoja širdžiai skirtų vaistų – varfarino, flavekso – poveikį, sudaro sąlygas pasikartoti insultui ar infarktui).

Savijauta pagerės porą savaičių kasdien suvalgant po porą šaukštų bičių duonelės ir džiovintų dilgėlių miltelių. Juos ruošdami iš džiovintų dilgėlių, atkreipkite dėmesį į lapų spalvą. Jei jie pajuosta, vartoti nebegalima. Lapai turi likti tokios pačios tamsiai žalios spalvos kaip ir švieži.

Nusilpusį organizmą greitai pastiprins salotos iš dilgėlių lapų, kiaulpienių ar garšvų.

Publikuoja delfi.lt