Istorijos Paslaptys:

Vieni eksperimentai vardan mokslo, šių dienų perspektyva, gali atrodyti kaip kraupūs ir siaubingi. Vienas ryškiausių pavyzdžių yra bandymas sukurti žmogaus ir beždžionės hibridą.

Nauji Norvegijos nacionalinio muziejaus skenavimai patvirtino, kad paslėptą žinutę Edvardo Muncho „Klyksme“ ten paliko pats menininkas.

Nicolae Minovici - rumunų mokslininkas, kriminologas, Rumunijos antropometrijos tyrimų vadovas. Minovici yra žinomas dėl daugybės keistų tyrimų, kurie kadaise nebuvo tokie jau keisti.

Naujas tyrimas atskleidė, kad devynis studentus, 1959 m. keliavusius slidėmis Sibire, pražudė snigo griūtis. Ne ateiviai ar sniego žmonės, kaip kadaise buvo tikima.

Netikėta naktis vidury baltos dienos? Kas čia per fenomenas? Gamtinis ar technogeninis? Gal kažkas svetimas žaidžia su mūsų planetos atmosfera, o gal mes patys ne iki galo suprantame, kaip veikia mūsų Žemės ekosistema?

Žmonijos istorijoje gausu įvairių paslaptingų asmenybių. Jų dažnai nesupranta nei amžininkai, nei palikuonys, tačiau susidomėjimas tokių asmenybių gyvenimo būdu ir su jomis susijusiomis istorijomis niekada neatslūgsta.

Sakoma, kad tai nepaprastai idiliškas kampelis. Tačiau prieš tris šimtus metų vargas būdavo tiems keliauninkams, kurie prisiartindavo prie salos (tada ji vadinosi Sent Meri) per patrankos šūvį. Juos kaip mat apiplėšdavo ir geriausiu atveju paleisdavo valtyje į atvirą jūrą.

Beveik išnykęs Viltšyro grafystės miestas – Senasis Sarumas – tapo vienu iš garsiausių visiškai ištuštėjusių ir apleistų Anglijos miestų. Venojo Sarumo geografinė padėtis nebuvo atsitiktinė. Būtent čia sueina keturi keliai, kuriuos pastatė dar senovės romėnai. Vienas iš kelių yra ant mistinės juotilės, kuri jungia garsųjį Stounhendžą ir Klirberį. Šią liniją atrado seras Normanas Lokjeras.

Netoliese Niujorko yra Amitvilio miestas, kuriame stovi namas, pagarsėjęs visoje šalyje košmaru, kuris kažkada vyko namo viduje. Ši iš tiesų siaubinga istorija prasidėjo 1924 metais, kai emigrantai iš Nyderlandų pastatė šį namą. Štai tada ir prasidėjo tikrasis Amitvilio košmaras!

Pirmojo pasaulinio karo metu ir jam pasibaigus, daug valstybių pradėjo leisti vadinamuosius ypatingų aplinkybių, sunkmečio arba bėdos pinigus. Tai pinigai, kurie nepadengti ypatingomis vertybėmis, o trūkstant žaliavų, iš kurių galima gaminti pinigus (metalo ar kokybiško popieriaus) buvo gausu ir keistų formų pinigų ar pinigų pagamintų iš neįprastų medžiagų.

Po daugiau kaip 200 metų pertraukos „Jaquet Droz“ manufaktūra iš Š ode Fono (La Chaux-de-Fonds), Šveicarijos Nešatelio kantono apygardos centro, atnaujino automatonų gamybą. Automatonai – tai didelės mechaninės lėlės, pavadintos Dro šeimos narių laikrodininkų pavardėmis. Pasidomėkime, nuo ko viskas prasidėjo.