Istorijos Paslaptys:

Paskutiniuoju metu pas mus išleista nemažai istorijos vadovėlių, tarp jų ir visuotinės pasaulio istorijos. Vartai jų puslapius ir stebiesi, kaip autoriai ignoruoja žinias apie iš naujo atrastas tolimos praeities civilizacijas, kurias pateikė archeologija. Vieni ignoruoja išradingai, o kiti grubiai. Kas tai? Nutylėjimo sąmokslas ar tam tikra tendencija, kažkoks nesuprantamas polinkis laikytis nusistovėjusių nuomonių? Atsakyti sunku.. Kaip bebūtų, sensacingi atradimai kalba patys už save.

Ypatingą vietą per karą prarastų vertybių sąraše užima Gintaro kambarys, kurį naciai išvežė iš Carskoje Selo (Rusija) esančių Jekaterinos rūmų, ir kuris be pėdsakų dingo 1945-aisiais. Gintaro kambario paieškos truko dešimtmečius. Jo dingimo aplinkybės - viena iš didžiausių istorijos paslapčių.

Prieš 230 metų, 1789-ųjų spalio 10 dieną, Prancūzijos Nacionalinės asamblėjos posėdžio metu, asamblėjos narys daktaras Josephas-Ignacas Guillotinas pasiūlė humaniškesnio mirties bausmės vykdymo idėją. Anuomet Prancūzijoje galva kertama kirviu arba kardu būdavo tik diduomenei, tiesa, nukirsti dažnai pavykdavo ne iš pirmo karto, tuo tarpu paprasti žmonės būdavo kariami.

Alchemija – vienas iš seniausių ir paslaptingiausių mokslų. Šiandien ji laikoma šarlatanų ir apgavikų užsiėmimu. Paslaptingų simbolių kalba visada slėpė alchemiją nuo neišmanėlių smalsumo. Iki šiol neaiški tikroji šio pseudomokslo esmė: vieniems tai – aukso gaminimas, kitiems – nemirtingumo eliksyro paieškos, tretiems – žmogaus transformacija...

Istorijos paslaptys, apie kurias dar nežinojote. Pagal pavadinimą matyti, kad Aleksandriją 332-331 m. pr.m.e. įkūrė Aleksandras Makedonietis. Po jo, valdant Ptolemėjų dinastijai, miestas tapo Egipto sostine ir Didžiausiu Viduržemio jūros uostu. Aleksandrijos biblioteka buvo įkurta III amžiuje pr.m.e.

Sužinok istorija apie Bastilija ir jos likimą. Tvirtovės kamerose jie rado vos septynis kalinius. Nė vienas iš jų nebuvo panašus į “režimo auką” – keturi pinigų padirbinėtojai, du psichiniai ligoniai ir vienas žudikas. Net legendinis markizas de Sadas jau buvo perkeltas į psichiatrinę ligoninę. 1878 m. Jis atrodė taip:

Tie, kas žino vikingus, turėtų būti girdėję ir apie berserkus – tai buvo tam tikri kariai, kurie labiausiai pasižymėjo beprotiška drąsa ir atkaklumu, atsparumu skausmui, didele jėga – ir tuo, kad kaip pasakojama, į mūšį puldavo nuogi. Be abejo, nuogo ir putomis iš burnos apsipylusio kario vaizdas neatrodė estetiškai ir prakilniai, bet kaip reikiant varė baimę priešams – todėl vikingų laikais berserkai buvo baimingai gerbiami.

Šį keistą įvykį daug kas lygina su Diatlovo perėja, kai 1959 metų vasarį Sverdlovo srities šiaurėje Cholatčachlio kalno apylinkėse baisia mirtimi žuvo 9 studentai slidininkai.

Žmonių gyvenime pasitaiko labai keistų sutapimų. 1974-ųjų m. rugpjūčio 23d. gimė garsus jūsų keliautojas Žanas Fransua de Galo, grafas de Laperūzas. Praėjus 44-iems metams, ir vėl rugpjūčio mėnesį, prasidėjo paskutinis jo plaukiojimas. Laperūzo ekspedicija dingo paslaptingomis aplinkybėmis...

Meno kūriniai dingsta be pėdsakų dažniausiai. Ypač tai pasivirtina, kai kalbama apie paveikslus. Dailininkų drobės tampa pagrobėjų grobiu, jas sunaikina stichinės nelaimės, sudega gaisruose, o kartais tiesiog dingsta, beveik nepalikdamos jokios tikimybės, kad vėl atsiras.

Praktiškiems žmonėms, turintiems puikią intuiciją ir keliantiems sau konkrečius uždavinius, dažniausiai pasiseka. Vienas tokių sėkmės „numylėtinių“ tapo prancūzas Anti Rožė Laudonas – intelektualas, besižavintis piratavimo istorija. Jis sukūrė planą praturtėti, iš kokio nors nuskendusio flibustjerų laivo, iškeliant jame esančias brangenybes.