Kodėl homoseksualistai neturi jokių «teisių» Rusijoje

Jei manote, kad Europos šalyse visi iki vieno žavisi homoparadais, tai smarkiai klystate. Normalių žmonių pakanka visur, ir ten irgi nemažai tų, kuriuos vemt verčia visa ta bjaurastis. Tačiau jie nieko negali pasakyti, nes prieš tai jiems išplovė smegenis tolerantiškumu, politkorekcija, „žmogaus teisėmis“ ir kitomis informacinėmis šiukšlėmis, kurių tikslas vienas: atverti duris įvairiai bjaurasčiai. Vakarų žmogus, prieš pasakydamas, kad homoseksualistai jam bjaurūs, prasuka galvoje, kuo jį palaikys visuomenė. Ir supranta, kad palaikys jį „homofobu“, fašistu ir apskritai pragaro išpera. Ir dėl to jis geriau nutylės.

Rusijoje tokios situacijos, laimei, kol kas nėra. Mes galime atvirai kalbėti, ką norime ir dėka to galime išsiaiškinti, kodėl homoseksualistai neturi jokių „teisių“ iš tų, kurių reikalauja.

Vieno žmogaus teisės baigiasi ten, kur prasideda kito teisės. Kiekvienas pilnametis žmogus turi teisę rūkyti cigaretes. Bet jeigu jis pradės rūkyti mano laiptinėje, tai aš, nerūkantis, būsiu priverstas kvėpuoti jo dūmais. Jis pažeidžia mano teises. Dėl to įstatymas dėl draudimo rūkyti viešose vietose visiškai

pateisinamas. Tas pats ir su homoseksualistais. Bet kokios viešos kalbos apie savo orientaciją, pabrėžiančios jo įvazdį, drabužius, atributus, jau nekalbant apie masinius paradus – pažeidžia praktiškai visų žmonių, kurie tai mato, teises.

Europoje vos tik kas – homoseksualistai pradeda rėkti api teisių pažeidimus. Pavyzdžiui, nepriėmė jo į darbą – jis preadeda lakstyti po teismus ir ginti savo „teises“. O tai, kad jis paprasčiausias bukagalvis ir būtent dėl to nereikalingas firmai, daugeliui neberūpi – visi užsikrėtę tolerastija.

Esu girdėjęs apie homoseksualistą, kuris pas mus, Rusijoje, dirba labai rimtoje firmoje. Jis išties geras programistas ir gauna didžiulį atlyginimą, nes užsidirba jį. Į darbą jis ateina kaip visi, su kostiumu ir kaklaraiščiu, be jokių plunksnų ir kitokių šizofreniškų atributų. Ir nerėkauja apie „homoseksualistų teises“, o ramiai ir produktyviai darbuojasi. O laisvalaikiu kartas nuo karto apsirengia kaip klounas, lankosi homoklubuose ir t.t. Ir niekas jo teisių nepažeidinėja. Mums, normaliems žmonėms, tai atgrasu. Tačiau tai ryškus pavyzdys, kad visi „skylėtųjų“ persekiojimai Rusijoje – tai išsigalvojimas. Jie paprasčiausiai neturi pas mus daugiau teisių nei paprasti žmonės vien dėl to, kad jie „skylėti“ ir tai viskas.

Tačiau juos remia galingos Vakarų organizacijos, kurių tikslas ištvirkinti visuomenę, ją išardyti. Juk jeigu homoseksualistas turės daugiau teisių visuomenėje nei normalus žmogus – prie šito „judėjimo“ ims šlietis normalūs žmonės. Dėl ko homoorganizacijos įgaus vis didesnę jėgą, o nuo čia ir iki normalių žmonių persekiojimo nebetoli.

Homoseksualistai – ne visi iš eilės, o tie, kurie „kovoja dėl teisių“ – labai agresyvūs. Galima netgi sakyti, kad jų pažiūros labai artimos fašizmui. Jie vadina homofobais visus normalius žmones ir neapkenčia jų. Visi homofobai, t.y. Mes su jumis, pas juos bukagalviai, nereikalingi, nenaudingi ir t.t. O pažangos variklis – būtent jie, skylėtieji. Jų resursuose galima aptikri ir visiškai atvirų pasisakymų, tokių kaip „homofobai – tai genetinės šiukšlės, kurias reikia naikinti“.

Hitleris būtų šokiruotas, sužinojęs, ką tokius XXI amžiuje paskelbė „viršžmogiais“, tačiau pritartų tam entuziazmui, su kuriuo homoseksualistai naudojasi jo idėjomis.

Protingesni ir santūresni homoseksualistai aiškina, kad „tai tokia pati seksualinė orientacija, kaip ir jūsų, dėl to mes turime teiosę turėti tokias pačias teises“. Normalių žmonių akyse – anaiptol ne tokia pati. Iš kitos pusės – argi iš jūsų atėmė kažkokias pilietines teises? Man, pavyzdžiui, patinka grakščios miniatiūrinės merginos. Tačiau aš nerėkauju apie tai kiekvienoje sankryžoje, neorganizuoju paradų (nors bendraminčių susirasčiau gerokai daugiau už homoseksualistus), nereikalauju, kad mane priimtų į bet kokį darbą vien dėl to, kad man patinka būtent tokios merginos. Nelakstau po teismus su ieškiniais dėl „miniatiųrinių merginų mylėtojų teisių pažeidimų“, neįžeidinėju žmonių, kuriems patinka kitokios moterys ir, juo labiau, nevadinu jųū genetinėmis šiukšlėmis, kurias reikia naikinti.

Yra, tiesa, skirtumas. Jeigu aš einu apsikabinęs savo nedidukę grakščią draugę – man niekas žodžio nepasakys. O jeigu jūs, homoseksualistai, surizikuosite taip pavaikščioti – gali sumušti. Tai tikra tiesa. Tačiau tai – visos tautos pasirinkimas. Tai ne kokie nors atskiri buduliai (tokie gali bet ką užpulti), o dauguma normalių žmonių. Ir tautos pasirinkimą reikia gerbti. O jeigu jums visa tauta – „genetinės šiukšlės“, tai jūs patys esate fašistai ir esate verti atitinkamo elgesio su jumis.

Maža kas kam patinka. Kažkas galbūt mėgsta nuogas vaikštinėti namuose, bet jie gi nelaksto tokie gatvėmis, „kovodami dėl savo teisių“. Yra asmeniniai įpročiai, ir yra visuomenė, kurioje anaiptol ne visus tuos įpročius priimta demonstruoti. Ir jokio ypatingo statuso homoseksualistams ši taisyklė nenumato. Na, nepatinka tai žmonėms – tai kurių galų juos provokuoti?

< … >

Beje, pats žodis „homofobija“, kuriuo taip svaidosi skylėtieji, neturi jokios prasmės. Bet kokia fobija – tai paniškas, iracionalus kažko bijojimas. Pavyzdžiui, aukščio baimė. Prieina žmogus prie stogo pakraščio – jam ima suktis galva ir jis kuo greičiau traukiasi atgal. Nors tai viso labo trečio aukšto stogas. Štai čia – fobija. Arba, tarkime, klaustrofobija – žmogus nevažinėja liftu, nes uždara erdvė sukelia jam paniką. O pasidygėjimas bjaurastimi neturi nieko bendro su fobija. Kažkam kelia šleikštulį tarakonai, o kažkam į juos nusispjauti. Ir viena, ir kita – normalu. Fobijos – tai lengvi psichiniai sutrikimai. Vadinasi, homoseksualistai iš esmės vadina visus normalius žmones psichais. Ir kaip mes į tai turėtume reaguoti?

Iš viso to išvados: niekas Rusijoje atskirų homoseksualistų teisių nevaržo, kad ir kaip tam prieštarautų Vakarai. Štai kai kuriose islamo valstybėse jiems galvas kapoja, ir nieko – Vakarai tyli. Tačiau mūsų visuomenei nepatinka šita bjaurastis ir ji neleis, kad jai ją įpirštų. O tas, kuris eina prieš visuomenės nuomonę ir lenda į viešumą su savo paradais ir provokacijomis – tą baudžia mūsų baudžiamasis kodeksas už neapykantos ir priešiškumo tarp atskirų socialinių grupių kurstymą. Tinka čia ir kitas straipsnis – masinių neramumų organizacija. Ir tie žmonės turi atsakyti pagal įstatymą.