Kosmosas kupinas sunkiai žmogui suvokiamų paslapčių. Prasidėjus pirmiesiems skrydžiams į kosmosą, žmonija tarėsi įžengusi į Dievo valdas, o kosmonautai ir astronautai buvo be galo šlovinami. Tačiau atslūgus ažiotažui pasigirdo įvairių kalbų ir versijų apie dviejų kosmosą užkariavusių šalių – JAV ir Sovietų Sąjungos – paslaptis ir sabotažus, siekiant pirmiems įžengti į kosmonautikos istoriją.

Ginčai dėl pirmojo kosmonauto

Pirmojo Rusijos kosmonauto – Jurijaus Gagarino – kelionė į kosmosą iki pat šių dienų kelia daug abejonių ir klausimų. Dar labiau juos kursto sklandančios versijos, kad šį kosmoso užkariautoją vadinti pirmuoju negalima, mat jis buvo tik kosmoso lenktynių reklaminis veidas.

Esama versijų, kad kur kas anksčiau negu garsųjį kosminį skrydį atliko J. Gagarinas dangų užkariauti bandė kiti rusai. Bene garsiausiai dabar kalbama apie trijų pilotų A. Ledovskio, S. Šaborino ir A. Mitkovo 1957–1959 metais atliktą skrydį, kuris baigėsi tragiškai – visi trys lakūnai žuvo. Oficialiai teigiama, kad vyrai atliko visiškai paprastus skrydžius, nebuvo specialiai apmokyti, o versija, jog J. Gagarinas – toli gražu ne pirmasis, bandęs užkariauti žydrąsias padanges, laikoma visiška nesąmone.

Dar drastiškiau skamba sklandanti versija apie tai, kad per pirmąjį kosminį skrydį kabinoje sėdėjo ne J. Gagarinas, o žymaus konstruktoriaus sūnus Vladimiras Iljušinas, kuris po kosminio skrydžio buvo tokios sunkios fizinės būklės, jog tokio kosmonauto nebuvo galima parodyti sensacijos ištroškusiam pasauliui. Beje, tikinčiųjų šia versija atsirado ne vienas. Pavyzdžiui, vengrų rašytojas I. Nemenas išleido knygą „Gagarinas – kosmoso melas“, kurioje kategoriškai neigiamas J. Gagarino žygdarbis. Beje,1961 m. balandžio 11 d. laikraštyje „Daily Worker“ pasirodė Maskvos korespondento Deniso Ogdeno straipsnis, kuriame teigiama, kad balandžio 7 d. kosminiu laivu „Rosija“ skrydį atliko V. Iljušinas. Žinoma, vėliau ši informacija buvo kategoriškai paneigta motyvuojant, kad tuo metu Vladimiras gydėsi po sunkios avarijos. Pasak skeptikų, avarija tapo savotiško spektaklio dalis – ji esą įvykusi jau po kosminio skrydžio ir surengta siekiant nutildyti pirmąjį kosmonautą.

Pirmosios moters skrydis – pagražintas?

Tik po kurio laiko prabilta, kad graži, besišypsanti ir puikiai kosminį skrydį atlaikiusi pirmoji Rusijos kosmonautė Valentina Tereškova iš tiesų Žemę pasiekė būdama labai sunkios fizinės būklės. Įspūdingą sutikimą teko filmuoti tik po kelių dienų, kosmonautei šiek tiek atsigavus. Jau tais laikais pusę lūpų buvo kalbama, kad V. Tereškova buvo pasirinkta politiniais sumetimais ir kosminiam skrydžiui visiškai netiko dėl prastos fizinės bei psichologinės sveikatos. Be to, esą Sovietų Sąjungos didvyrė erdvėlaivyje visą laiką prašėsi išleidžiama, labai blogai jautėsi ir vėmė.

Išsilaipinimas Mėnulyje – gudri ir brangi afera?

Ne mažiau įtarimų krinta ir ant pirmųjų Mėnulio astronautų Neilo Armstrongo ir Edvino Bazo Oldrino. Anot skeptikų, išsilaipinimas Mėnulyje – kruopščiai surežisuotas spektaklis, siekiant kosminių lenktynių metu „nušluostyti nosį“ Sovietų Sąjungai ir įvykdyti prezidento Džono Kenedžio planus. Įspūdį sustiprina ir tai, kad vaizdo medžiagoje aiškiai matomi susikertantys šešėliai, o Mėnulio paviršiuje plazda įsmeigta Amerikos vėliava, nors Mėnulyje jokio vėjo būti tiesiog negali. Skeptikams peno davė ir Bilo Keisingo, bendrovės, kuri gamino raketų variklius NASAI, darbuotojo išleista knyga „Mes niekada neskridome į Mėnulį: Amerikos apgavystė, kainavusi trisdešimt milijonų dolerių“, kurioje atvirai kritikuojamos techninės galimybės pasiekti Mėnulį. Šioje knygoje teigiama, kad astronautai po tokio skrydžio negalėjo likti gyvi dėl radiacijos, be to, garsiai įvardijamas ir „Mėnulio aferos“ bendrininkas – garsus režisierius Stenlis Kubrikas. Skeptikų teigimu, visas skrydis į Mėnulį iš tiesų buvo filmuojamas JAV karinėje bazėje, esančioje Nevados dykumoje.

Ką apie NSO nutyli NASA?

Kurstyti legendų ir mitų apie savo keliones nevengia ir patys astronautai. Tačiau kone labiausiai pasaulį šokiravo filmo „Apollo 11: nepapasakota istorija“ dalis, kurioje E. B. Oldrinas pasakojo, kad legendinio skrydžio metu astronautai regėjo šalia savo kosminio laivo judantį neatpažintą skraidantį objektą, kuris buvo visai arti… Astronauto teigimu, garsiai savo nuostabos jie nereiškė vien dėl to, jog bijojo, kad išsigandę NSO skrydžio valdymo centro darbuotojai galėjo nutraukti jų misiją ir liepti grįžti atgal. Be to, astronautas metė tamsų šešėlį ant NASOS – esą paaiškėjus faktui, kad astronautai susidūrė su ateiviais, jis buvo nuslėptas nuo visuomenės. Be to, abejones sustiprino ir tai, kad iš JAV nacionalinio archyvo paslaptingai dingo net 698 iš 700 juostų su „Apollo-11“ nusileidimo Mėnulyje vaizdo įrašais.

Įdomūs faktai

  • Tyrimo duomenimis, tik apie 6 % amerikiečių besąlygiškai tiki, kad kelionė į Mėnulį buvo būtent tokia kaip skelbta.
  • Skrydžius į Mėnulį netikrais laikantiems skeptikams įtarimus stiprina ir faktai, kad iš Mėnulio atgabentos uolienos yra identiškos uolienoms, surinktoms mokslinių ekspedicijų į Antarktidą metu, o nusileidimo Mėnulyje turėjusio atsirasti išsprogdinto kraterio kapsulės nesimato.
  • JAV nepasitikėjo savo astronautų jėgomis. Teigiama, kad jau iš anksto buvo paruoštas pranešimas, jog jie žuvo per kosminį skrydį.
  • Dauguma astronautų kosminio skrydžio metu kenčia nuo galvos skausmų, kurie baigiasi grįžus į Žemę.
  • Sąvokos astronautas ir kosmonautas skiriasi tik tuo, kad astronautais „kosmoso užkariautojus“ vadina JAV, o kosmonautais – Rusija. Taip daroma dėl politinių sumetimų. Iš tiesų abu žodžiai yra lygiaverčiai sinonimai.