Nauji tyrimai. Jei vitaminas C geriamas, iš maksimalios dozės (t. y. 1 g) organizmas gali absorbuoti mažiau nei pusę. Jei vitaminas švirkščiamas į veną, asmeniui galima skirti 10 g ir didesnes vitamino C dozes, ir jis bus visiškai absorbuojamas organizmo.

Vėžinį susirgimą sukelia HPV16 virusas – viena iš žmogaus papilomos viruso atmainų. Ekspertai mano, kad JAV galvos ir kaklo vėžinių susirgimų skaičius pasivys gimdo kaklelio susirgimų skaičių 2020-aisiais.

Tik retam šaltuoju laikotarpiu pavyksta išvengti peršalimo ligų ar gripo, o gydantis – antibiotikų. Tačiau dėl per dažno ir netinkamo vartojimo infekcijas sukeliančios bakterijos antibiotikams pasidaro atsparios, o gydymas ilgėja ir brangsta. Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad bakterijų atsparumas antibiotikams kelia grėsmę žmonijai. Taigi ką privalome žinoti ir ką apie antibiotikus turėtų pasakyti juos skiriantis gydytojas?

Pasak JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (LKPC), 75 proc. moterų bent kartą gyvenime patiria mielių infekciją, o 40–45 proc. su ja susiduria du ar daugiau kartų. Moterys, linkusios į mielių infekciją, tikriausiai pastebėjo, kad simptomai sustiprėja po intymios sueities su nauju partneriu.

Šiuolaikinė anesteziologija, arba narkozė, labai saugi – kaip kosminis laivas, kuriame stebimi visi smulkiausi rodikliai, todėl pacientams nereikia jos bijoti. Taip LRT RADIJUI sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Anesteziologijos klinikos vadovas profesorius Andrius Macas. Be to, pabrėžia medikas, žmonės mano, kad prieš planinę anesteziją reikia badauti, bet tai netiesa – nusibadavus tik sunkiau sveikstama. LRT RADIJO laida „Sveikata“, LRT.lt

Daktarė Lisa Christian, pirmaujanti specialistė, kuri atliko tyrimą, padarė išvadą: «duomenys rodo, kad tie, kurie gavo gripo vakciną, turi mažesnį atsaką ir silpnesnę imuninę sistemą artimiausiais metais». BOMBSHELL: Flu shots scientifically proven to weaken immune response in subsequent years… researchers stunned

Probiotikai, žarnyno bakterijos ir virškinimo trakto mikrofloros įtaka žmogaus sveikatai – itin populiari tema. Šiai tendencijai pasidavę europiečiai mokslininkai prieš kelerius metus aptiko bakterijų rūšį, skirtingų žmonių žarnyne virstančią trijų labai skirtingų kategorijų bakterijomis. Specialistai tąsyk iškėlė hipotezę (tik jos dar neįrodė), kad tai priklauso nuo asmens kraujo grupės.

Mūsų žarnyne gyvena tūkstančiai bakterijų, kurios dalyvauja daugelyje organizme vykstančių procesų. Mokslininkų teigimu, šios bakterijos veikia mūsų imunitetą, polinkį sirgti alerginėmis ligomis ar net tuberkulioze. Organizme sutrikus bakterijų balansui, sveikatą gali pagerinti tinkamais kiekiais vartojami probiotikai.

Metaanalizė, kurioje nagrinėjami 82 tyrimai su žmonėmis, eksperimentai su gyvūnais ir laboratoriniai bandymai, parodė, kad vienas iš populiariausių probiotikų L.acidophilus skatino „esminį kūno svorio padidėjimą ir žmonėms, ir gyvūnams". Gimdymai, per kuriuos vaikas gimsta po cezario pjūvio, siejami su rizika, kad vaikystėje ir (ar) paauglystėje padidės jo kūno masė.

Netruks ateiti ta diena, kai antibiotikai nebebus veiksmingi gydant infekcijas. Šiandien antibiotikais gerokai piktnaudžiaujame. Kuo tai gresia? Ogi tuo, kad bakterijos pamažu tampa atsparios medžiagoms, kuriomis bandome jas užmušti. Apie tai, kaip būtų galima įveikti vieną didžiausių XXI amžiaus žmonijos išbandymų – bakterijų atsparumo antibiotikams problemą, portalo bbc.com rubrikoje „Future“ rašo mokslo srities žurnalistė Erin Biba.

Neseniai atliktas plataus masto tyrimas parodė, kad vaistai, kuriais mažinama cholesterolio koncentracija, didina antrojo tipo cukrinio diabeto riziką. Priklausomai nuo to, koks statinų grupes medikamentas vartojamas, grėsmė susirgti cukriniu diabetu padidėja net 60 proc.

„Tyrimas patvirtina valproato vartojimo teratogeninį (įgimtas patologijas sukeliančias) poveikį", - prie tokios išvados priėjo agentūros mokslinis direktorius Mahmoudas Zureikas.

DTP (difterijos, stabligės, kokliušo) skiepas galbūt padaro daugiau žalos nei naudos - prie tokios išvados priėjo tyrėjai, kurie tik neseniai konstatavo, kad tarp vaikų, kurie buvo skiepyti praeito amžiaus devintąjį dešimtmetį, būta 5 kartus didesnės mirties rizikos.

Šis profesoriaus tyrimas papildo kitus, per kuriuos jau įrodyta, kad DHR, kurios yra omega-3 nesočiosiose riebalų rūgštyse, yra gyvybiškai reikalinga normaliai smegenų veiklai, be to, šios rūgštys apsaugo ir nervų sistemą bei regą.

Idėja apie vėžio ląstelių „marinimą badu" darosi vis populiaresnė. Griežta dieta, kurioje mažai baltymų (tai reiškia: išbraukti iš valgiaraščio mėsą, kiaušinius, avižas ir pieno produktus), padeda numarinti vėžines ląsteles ir sulėtina ar net sustabdo tolesnį naviko augimą.

Osteoartritas - tai nėra neišvengiama liga, senatvėje ištinkanti visus. Jo galima išvengti, jei maitinamasi sveikai ir sportuojama. Be to, osteoartritas nėra susijęs su sąnarių susidėvėjimu, nes tai metabolinė liga, susiformuojanti todėl, kad organizmas nesugeba perdirbti nesveiko maisto.

Senjorų, turinčių didelę magnio koncentraciją kraujyje, kaulai retai lūžta. Taip pat teisingas yra ir priešingas teiginys: žmones, turintys per mažą magnio koncentraciją kraujyje, dažniau patiria klubakaulio lūžių.

Mums pasakojama, kad norint sumažinti kraujospūdį, patartina riboti druskos vartojimą, o plataus masto neseniai atliktas tyrimas rodo, kad tokia rekomendacija - klaidinanti.

Jau žinoma, kad, suvalgant per dieną 10-15 braškių uogų, galima gauti daug antioksidantų, o tai efektyvi priemonė nuo uždegimo, bet dabar mokslininkams gimė viltis, kad braškės galėtų padėti ir gydyti krūties vėžį.

Moterys, kurios kasdien valgo jogurto ir papildomai vartoja vitamino D, laikotarpiu po menopauzės gali apsisaugoti nuo osteoporozės. Vyrai šitaip irgi gali pagerinti savo kaulų būklę senatvėje.

Ėjimas yra dar sveikesnis, nei manėme iki šiol - pėdų lietimasis su kietu paviršiumi sustiprina kraujo pritekėjimą į smegenis.

Jei sergate lėtiniu širdies nepakankamumu, bet norite pagerinti savo šansus gyventi ilgiau ir palaikyti gerą širdies sveikatą, visiškai pakanka 30 minučių trukmės pasivaikščiojimo, per kurį žengiate 3000 žingsnių.

Važiavimas į darbą gali išgelbėti jums gyvybę, bet tik tada, jei vietoj troleibuso ar autobuso rinksitės važiuoti dviračiu ar eisite pėsti. Aktyvus būdas, kaip patekti į darbo vietą, gali sumažinti širdies ligų ir vėžio riziką.

Sotieji riebalai, kurių esama mūsų racione, daugiausia -mėsos produktuose, svieste ir sūryje, neužkemša arterijų ir nesukelia širdies ligų. Tikrasis kaltininkas visą šį laiką buvo cukrus.

Jums ji galėtų nebūti reikalinga. Galbūt, apakinti puikių rezultatų, kokių turi ši kaulų galų apipjaustymo technologija, gydytojai pernelyg skuba pakeisti kelių sąnarius. Kaip neseniai konstatuota per vieną tyrimą, maždaug trečdaliui artritu sergančiųjų, kuriems daroma kelio sąnario keitimo operacija, tai neturėjo būti pirmas gydymo žingsnis.

Jungtinės Karalystės (JK) medicinos žurnalo „The BMJ“ tyrimo duomenimis, iš 48 vaistų, kuriuos 2009-2013 m. patvirtino Europos vaistų agentūra (EMA), net 57 proc. pacientų sveikatai nesuteikė jokios naudos arba patirta nauda buvo kliniškai nereikšminga.

Vienos šešerių metukų mergaitės iš Birmingamo tėvai nenustatytą savo dukrelės smegenų ligą gydo kanapių aliejumi. Jayla Agbonlahor, „Aston Villa“ futbolininko Gabby Agbonlahoro dukterėčia, į ligoninę pirmą kartą pateko vos po kelių dienų nuo gimimo, kai jos tėvai pastebėjo, kad ji liovėsi kvėpavusi, rašo independent.co.uk.

Nemažai gydytojų rekomenduoja išgerti po tabletę mažesnės dozės aspirino kasdien, norint sumažinti infarkto riziką. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad aspirino vartojimo rekomendacija neturi mokslinio pagrindo ir jis nebeturėtų būti vartojamas širdies problemoms spręsti. Be to, jis didina hemoraginio insulto riziką, taip pat gali lemti klausos netekimą ir su amžiumi susijusios geltonosios dėmės degeneraciją.Vienoje apžvalgoje daroma išvada: „Neatrodo, kad šiuo metu turimi tyrimų rezultatai patvirtintų būtinybę reguliariai vartoti aspiriną visiems akivaizdžiai sveikiems individams.