Kaip išvengti krešulių? Šis klausimas labai svarbus, nes tromboembolija nustatoma pernelyg vėlai. Vilniaus universiteto Santaros klinikų Vidaus ligų centro direktorius profesorius Virginijus Šapoka apgailestavo, kad nėra akivaizdžių išankstinių požymių, įspėjančių apie staigią mirtį dėl tromboembolijos. Ši liga prasideda staiga: kai krešulys atitrūksta kojų venose ir su kraujo srove nukeliauja į plaučių arteriją, žmogų užklumpa dusulys, išblykšta veidas, tankėja kvėpavimas, padažnėja pulsas, krūtinę bado skausmas. Toks žmogus greitai pavargsta nuo didesnio fizinio krūvio.
Kita vertus, esant mažam kraujo krešuliui, negalavimai gali būti vos pastebimi. Tokiu atveju įtarti ir diagnozuoti šią komplikaciją įprastiniais tyrimais praktiškai neįmanoma.
Neretai plaučių arterijos tromboembolija gali komplikuotis plaučių infarktu. Tai reiškia, kad toje plaučių dalyje, kurioje sutrikdoma kraujotaka, pradeda vystytis plaučių uždegimas. Tokiu atveju dar labiau pablogėja deguonies įsotinimas kraujyje, smarkėja dusulys. Žmogus pradeda kosėti, atsiranda skreplių su kraujo priemaiša, pakyla temperatūra, įkvepiant stiprėja diegliai krūtinėje. Šie pakitimai vystosi staiga – stipriai mažėja arterinis kraujo spaudimas, ryškėja nekontroliuojamas dusulys, pamėlsta lūpos ir visas kūnas, padažnėja širdies plakimas. Toks žmogus gali išsigelbėti nuo mirties, jei jis yra ligoninėje.
Krešulių susidarymo pavojus kur kas didesnis rizikos grupei priklausantiems asmenims, kuriems nesenai yra atliktos operacijos, kurie serga vėžiu, yra gydomi chemoterapija, yra patyrę insultą, todėl priversti ilgai gulėti lovoje, taip pat turintiems įgimtų krešėjimo sistemos defektų. Nuo tokios nelaimė nėra apsaugoti turistai bei poilsiautojai. Netgi išvykus atostogauti ir sugaišus kelionėje prie vairo 7-8 valandas, kyla krešulių pavojus. Rizikos grupei priklauso taip pat žmonės, kurie pernelyg mažai geria skysčių, smarkiai prakaituoja, turi antsvorį. Vartojančios kontraceptinius vaistus, ypač rūkančios moterys taip pat gali susidurti su krešulių pavojumi.
Didesnė tikimybė, kad plaučių tromboembolija gali išsivystyti dėl susidariusių krešulių kojų venose. Kuo stambesnėje venoje susidaro trombas, tuo didesnė staigios mirties tikimybė. Būtina atkreipti dėmesį į pirmuosius kojų venų trombozės klinikinius požymius – tai kojos apimties padidėjimas (jos apimtis gali būti mažiausiai 2 ar 3 centimetrais didesnė už sveikąją), kojos skausmą, odos pabalimą.
Profesorius V.Šapoka įspėjo, kad tromboembolija pavojinga tuo, kad nusitaiko ne tik į plaučius, bet ir į gyvybiškai svarbius organus – širdį ir smegenis. Tam, kad įvyktų tromboembolija į smegenis, širdį ar kitus vidaus sistemos organus – blužnį, kepenis, inkstus ar apatinių galūnių arterijas, būtinos kitos sąlygos.
Yra žinoma, kad smegenų insultai dažnai išsivysto ir dėl kaklo miego arterijų aterosklerozinių plokštelių ar trombų atitrūkimo. Profesorius V.Šapoka priminė, kad arterinio baseino trombų susidarymo galimybė didesnė asmenims, kenčiantiems nuo padidinto arterinio kraujospūdžio, sergant cukriniu diabetu, progresuojant aterosklerozei, esant dislipidemijai (padidintam mažo tankio cholesteroliui ir /arba trigliceridams), vyresnio amžiaus pacientams, o taip pat dėl genetinio polinkio sirgti arterine tromboze. Nedelsiant reikėtų kreiptis į gydytoją, jei pradeda tinti galūnės, atsiranda jų skausmai, dusulys, atkosėjimas krauju, trinka kalba, nusilpsta galūnių jėga, sutrinka eisena ar atsiranda kitų netikėtų negalavimų“, - priminė profesorius V.Šapoka. Atlikus būtinus laboratorinius, o jeigu reikia – taip pat instrumentinius tyrimus, specialistai gali nustatyti arteriniame ar veniniame baseine esančią trombozę ir paskirti tinkamą gydymą.
