Mitai apie apsinuodijimą maistu

Vasarą daug kas mėgsta valgyti lauke. Tačiau iškylaujant dažniau negu namie apsinuodijama maistu. Žinoma, tai nereiškia, kad reikėtų vengti smagių vakarų prie laužo. Tiesiog reikėtų žinoti, į ką atkreipti dėmesį, kad išliktumėte saugūs.

Mitai apie apsinuodijimą maistu:

• Įsitikinimas: „Tai man nenutiks“. Apsinuodijimas maistu – viena dažniausių ligų priežasčių. Suserga 1 iš 6, pavartoję užkrėsto bakterijomis maisto, gėrimų. Kai kurie patenka į ligonines, net miršta.
• Apsinuodijus maistu simptomai pasireiškia iš karto. Auksinio stafilokoko infekcijos pasireiškia per 1 – 6 valandas. Norovirusai – 12 – 48 valandas. E. Coli bakterijų, kurių gali būti ant nepakankamai iškeptos mėsos, žalių vaisių ir daržovių, nepasterizuotose gėrimuose ir užkrėstame vandenyje, infekcija gali pasireikšti per 1 – 8 dienas.
• Dabar pakankamai karšta ar šalta. Maisto produktų niekada nereikėtų palikti ilgiau nei valandą, kai lauke yra karšta. Netinkamai laikomas maistas gali pagesti labai greitai.
• Vaisius ir daržoves vartoti visada saugu. Arbūzuose, melionuose, moliūguose gali būti listerijų bakterijų, tačiau apnuodyti organizmą gali bet kokie vaisiai ir daržovės. Labai svarbu prieš valgant vaisius ir daržoves gerai nuplauti, net jei žievelė nebus valgoma.
• Viskas dėl majonezo. Tiesa yra ta, kad majonezai labai retai sukelia apsinuodijimą. Atvirkščiai jis padeda sunaikinti kai kuriuos patogeninius mikroorganizmus, nes tai yra rūgštinis produktas. Tačiau nuo bulvių salotų su majonezu dažnai apsinuodijama, todėl tokius patiekalus ant stalo reikėtų laikyti kuo trumpiau.
• Apsinuodijimo maistu simptomai visada tokie patys. Vieniems apsinuodijimas maistu gali sukelti viduriavimą, kitiems – vėmimą, pilvo spazmus, karščiavimą, drebulį, galvos skausmą, net į artritą panašius skausmus.
• Vanduo viską pataisys. Viduriuojant ir vemiant organizmui kyla dehidratacijos pavojus, tačiau kūnui reikia ne tik vandens, bet ir elektrolitų, kuriuos prarado. Išalkus reikėtų suvalgyti bananų, ryžių, obuolių tyrės, skrudintos duonos, džiūvėsėlių.
• Man nereikia gydytojo. Dažniausiai gydytojų pagalbos iš tiesų neprireikia. Tačiau jeigu pasirodo kraujas išmatose, karščiuojama, dažnai vemiama ir viduriuojama kelias dienas iš eilės, reikėtų apsilankyti pas gydytoją. Gali prireikti antibiotikų.
• Pareiškimas: „Neisiu ir pats nerengsiu iškylu šiais metais, nes tai mane pražudys!“. Nereikia vengti susitikimų su draugais dėl baimės apsinuodyti maistu. Tiesiog reikia laikytis elementarių taisyklių ir stebėti tai, ką dedate į burną. Nevalgyti maisto ir negerti gėrimų, kurie per ilgai laikomi karštyje, valgyti tik gerai iškeptą maistą ir pan.