Pasąmonės Galios ir Psichologija:

Kiškis vasaromis būna rudas, o žiemomis baltas – kailį keičia, kad apgautų vilką. Apgavystės nesvetimos visai gyvajai gamtai, tad nenuostabu, jog meluoja ir žmogus.

Paprastai rekomenduoju vyrams dėmesingiau įsiklausyti į tai, ką kalba jų moterys, nes moters emocijos, jos norai, jeigu tai normalūs santykiai, padės pagerinti situaciją, įkvėpti vyrą ir nukreipti tinkama linkme. Nekreipti dėmesio į moters žodžius – reiškia ignoruoti svarbų to įkvėpimo šaltinį.

Santykių psichologija – viena sudėtingiausių ir labiausiai supainiotų mano gyvenimo sfera. Juk santykiuose turi būti mažiausiai du žmonės. Ir jeigu galime būti visiškai tikri dėl savęs, tai kito žmogaus minčių ir troškimų mes nežinome ir žinoti negalime.

Žmonės įprato pernelyg romantizuoti meilę. Menas apdainuoja aukščiausius jausmus ir primygtinai tvirtina, tiesiog kalte kala į žmonių galvas, kad svarbiausia – paversti mylimą žmogų savo gyvenimo centru. Bėda ta, kad visi tie menininkai apdainuoja visai ne meilę, o priklausomybę, kurią mes taip dažnai painiojame su meile.

Kaip sakė gudrus svetimų patentų vagišius ir savo žmonos įdirbio ir idėjos pasisavintojas Albertas Einšteinas "Yra du beribiai dalykai, visata ir žmonių kvailumas. Bet dėl visatos aš abejoju.". Gudrus žydelis puikiai žinojo ką kalba.

Jeigu nuolat kankina įvairūs skausmai, nemiga, persekioja įkyrios mintys ir kamuoja depresyvi nuotaika, rodos, viskas gyvenime slysta iš rankų, tuomet metas atsigręžti į save. Dažnai sprendimo būdų, kaip pagerinti gyvenimą ir savijautą, ieškome išorėje, o didysis raktas į laimę ir sėkmę glūdi viduje.

Panašiai, kaip įsigijus prekę ir gailėtis, kai išleidi daug pinigų prekei, kurios, kaip supranti, nenorėjai ir neturėjai už ką įsigyti, milijonai amerikiečių jaučia gailestį dėl vakcinų, kai jiems buvo įskiepytos centrinę nervų sistemą ardančios, kraują krešančios, nešvarios Covid-19 vakcinos.

Mes su vyru nuolat ginčijamės. Kova, rėkimas, pykčio priepuoliai, jis su viskuo nesutinka. Viskas, ką sakau, atrodo nesąmonė. Aš jį erzinu.

Esame susituokę jau aštuonerius metus. Su mumis gyvena mano 17 metų dukra. Mano vyras turi sūnų, su kuriuo nebendrauja - jis mano, kad jo tėvas turi samdomą interesą. Prieš mums susituokiant mano vyras iškėlė sąlygą: kiekvienas turi savo piniginę. Jaučiausi įžeista, bet tylėjau.

Jeigu iš prigimties esate geras žmogus, tikriausiai susidūrėte su auksine taisykle: „Nedaryk gero, negausi blogo.“ Deja, ji veikia beveik visada, bet… kodėl?

Romantiškos pasakos būna geras dalykas vaikystėje, tačiau mes jau seniai suaugę. Laikas pripažinti, kad partneris nemes visko dėl „didelės ir tyros meilės“ ir neišmoks skaityti mūsų minčių. Bet užtat mes turime teisę tikėtis jo pagarbos, pasitikėjimo ir ištikimybės. Ko dar verta laukti iš santykių ir kokių reikalavimų geriau atsisakyti?