Slapta bendrija «Kaukolė ir kaulai»

Vienintelio darbo, skirto šio susivienijimo istorijai ir funkcijos, Entonis Satonas mano, kad ordinas 322, arba "Kaukolė ir kaulai", o dažnai paprasčiausiai "Kaulai", turi būti vertinamas ne tik kaip pats slapčiausias sąmokslininkų susivienijimas, bet ir kaip pats galingiausias XX amžiaus politinis susivienijimas.

Ordiną 1833-iais metais Jeilio universitete įkūrė Viljamas Haningtonas Raselas ir Alfonsas Taftas kaip 322-ą kažkokios slaptos vokiečių draugijos, turinčios savo taisykles, ceremonijas ir tikslus, skyrių. „Kaulai" kiekvienais metais pasipildo aukštesniųjų kursų studentais, kuriuos išrenka vyresni draugai, jau esantys bendrijos nariais.

Baigus mokslus ordino nariai nuolat palaiko tarpusavio ryšius ir dalyvauja bendrose politinėse ir finansinėse akcijose. Sąmokslų ir slapto karo instrumentų tyrinėtojas Satonas „Kaukolę ir kaulus" prilygino slaptai vokiečių bendrijai - Adamo Veishaupto įkurtam iliuminatų ordinui, kurio kai kurie nariai savo laiku persikėlė į JAV, kai buvo demaskuota jų antivyriausybinė veikla.

Parenkant kandidatus į bendrijos narius pirmiausia dėmesys kreipiamas į mokėjimą veikti komandoje, o ne asmeninėms savybėms. Nors ir asmeninės ordino narių savybės kažkam aiškiai nėra visiškai nesvarbios: visi nuo 1833-ųjų metų išrinktieji priklauso 20-30-iai šeimų, kurios į Amerikos žemyną atvyko XVII amžiuje -Vitniai, Lordai, Felpsai, Vudvortai, Alenai, Bandžiai, Adamsai.

Prie jų vėliau prisijungė per pastaruosius 100 metų praturtėjusių šeimų nariai - Harimanai, Rokfeleriai, Peinai, Devisonai. Visi jie dažniausiai tuokiasi su savo išrinktojo rato nariais, gina jo interesus, galiausiai, visuomeninius santykius rengia taip, kad būtų naudinga šiam ratui.

Reti liudijimai

Kai kurie duomenys apie garsių šeimų veiklą žinomi vos iš dviejų publikacijų apie ordiną: jose pirmą kartą buvo paminėta tam tikra jo narių interesų specifika. Straipsniai laikraštyje „Iconoclast“ (1873 m. spalio 13 d.) ir žurnale „Esquire" (1977-ais metais) smulkmenų apie „Kaukolę ir kaulus" neatskleidė, tačiau šį ordiną pavadino „mirtinai pavojingu blogiu, augančiu kiekvienais metais".

Apie bendrijos narių bendravimą tam tikrame rate buvo gerai žinoma amerikiečių visuomenėje: kai kurie „Kaulų" nariai ėmėsi politinių, ekonominių funkcijų, apeidami valstybines, tarptautines ir kitokias institucijas. Pavyzdžiui, 1983-iųjų metų birželio mėnesį į Maskvą deryboms su tuometiniu SSRS vadovu J. Andropovu atvyko Averelas Harimanas, kuris neužėmė jokio valstybinio posto, tačiau buvo ordino nariu. Ką galima pasakyti apie tokio „privataus asmens" politinius ryšius, jeigu su juo asmeniškai susitiko vienos didžiausių pasaulio valstybių vadovas?!

Ordino narių įtaka Amerikos gyvenime labai jaučiama. Jie įkūrė Amerikos istorijos asociaciją, Amerikos chemijos bendriją ir Amerikos psichologijos asociaciją, dalyvavo įkuriant Karnegio institutą, Amerikos tarptautinių ginčų teisinio reguliavimo bendriją (Taikos gynimo lygos pirmtakę), galiausiai, Politinių tyrimų institutą.

Tokios įvairiapusės grupės narių pastangos rodo tai, kad visi ordino interesai nukreipti tam, kad būtų sukurta nauja pasaulinė tvarka, pakeičiant visuomenę ir pasaulį, smarkiai apribojant asmeninę laisvę.

Planai ir strategija

Ordino nariai kontroliuoja labai svarbias veiklos sritis JAV: švietimą, finansus, teisę, politiką, istoriją, psichologiją, mediciną, religiją, žiniasklaidą. Skverbimasis į šias sritis vyksta planingai ir nuolat, panaudojant visas galimas teisėtas ir užkulisines priemones.

Įvairiais istoriniais periodais ordino nariai finansiškai rėmė nacistus ir komunistus, policijos tarnybas ir teroristus, kiršino priešiškas jėgas, kontroliavo politinius ir ekonominius procesus.

Panašu, kad ordinas turi visuotinę kontrolę, o tai reiškia, kad jis tampa valstybe. Dar daugiau - globalistai iš „Kaukolės ir kaulų" sukūrė pasaulinį organizacijų tinklą, kurio veikla nukreipta tam, kad būtų pakeista įvairių šalių valstybinė santvarka.

Tarptautinių reikalų taryboje, Trišalėje komisijoje, Bilderbergo klube ordino atstovai vykdo vieningą slaptą politiką. Nežiūrint į tai, kad informacijos apie „Kaulus" yra labai mažai, žinoma, kad egzistuoja neskaitlingas slaptas branduolys - vidinis žmonių ratas, kuris priima sprendimus, iškelia savo kandidatus į JAV prezidentus (tėvas ir sūnus Bušai), finansines ir žvalgybos sistemas.

Šiuo atžvilgiu ordinas labai primena konspiracinį Bavarijos iliuminatų tinklą. Įvertinant tai, kad pagrindinės „Kaukolės ir kaulų" narių veiklos kryptys yra teisė, švietimas, verslas, finansai ir pramonė, reikia pripažinti, kad bendrija gali skirti pagrindinį dėmesį bet kurioje iš šių sričių, priklausomai nuo tikslų tam tikrame etape.

Istorijos falsifikavimas

Ordinas turi dar vieną įdomų svertą daryti įtaką žmonijai - kontroliuoti tautų istoriją. Tai vykdoma labai paprastai: žmonėms primetamas tam tikras įvykių vertinimas. Tuo tikslu yra palaikomi, apmokami, publikuojami tik tokie istoriniai darbai, kurie yra naudingi ordino ideologijai.

1880-ais metais „Kaukolės ir kaulų" ordinas įkūrė Amerikos istorijos bendriją.

XX amžiaus pradžioje ordinas jau darė įtaką mokinių auklėjimo procesui ir mokymo sistemai. Bendrijos narys Timotis Dvaitas tapo Jeilio universiteto prezidentu. Makas Džordžas Bandis, dalyvavęs, valdant Vietnamo karo eigą, gavo dekano vietą Harvardo universitete.

Bet kokia informacija apie istorinius įvykius, kuri prieštaravo pagrindinei Amerikos istorijos bendrijos linijai, nebuvo leidžiama dėstyti ar analizuoti mokymo procese.

Dauguma organizacijų, leidžiančių mokyklinius vadovėlius, taip pat yra remiamos ordino pinigais. Tokia pati taktika pradėta taikyti ir kitose pasaulio šalyse. Sukurtas procesas, neleidžiantis žmonėms savarankiškai mąstyti, veikti ir ieškoti dėsningumų.

1946-ais metais Rokfelerio fondas JAV skyrė 139 tūkstančius dolerių tam, kad būtų oficialiai pripažinta tokia Antrojo pasaulinio karo versija, kurioje visiškai nuslėptas tas faktas, kad nacistų režimą rėmė Amerikos bankininkai. Viena iš pagrindinių kompanijų, tai finansavusių, buvo pačių Rokfelerių kompanija „Standart oil".

Fordo fondas iš pradžių buvo įsteigtas už lėšas, kurias Henris Fordas gavo iš automobilių gamybos. Tačiau netrukus į fondą buvo infiltruoti „Kaukolės ir kaulų" ordino nariai, kurie steigiamąsias lėšas panaudojo tam, kad būtų sugriautas tiek mokyklinis švietimas, tiek ir visuomenės informavimo sistema.

Globalistų tikslas-ateitis

1966-ais metais Fordo fondo prezidentu tapo Makas Džordžas Bandis. Viceprezidentu jis pasirinko taip pat „Kaukolės ir kaulų" ordino narį Haroldą Houvą II. Pastarojo veiklos sfera buvo moksliniai tyrimai ir švietimas. Pavyzdžiui, psichologinio karo technika, sukurta Teivistoko humanitarinių tyrimų institute, numatė tiesioginį poveikį spaudai, televizijai ir radijui, momentinį informacijos paskelbimą visame pasaulyje.

Kruopštus ordino veiklos informacijos ir švietimo sistemose tyrimas atskleidžia pagrindinį jo tikslą - kontroliuodamas šias sferas, „Kaukolės ir kaulų" ordinas kontroliuoją amerikiečių (ir ne tik!) bendruomenės ateitį.

Reikia pasakyti, kad sąmoningas ir profesionalus manipuliavimas masių mąstymo būdu ir nuomone yra viena svarbiausių sudėtinių valstybės dalių, po kurių priedanga veikia slaptosios bendrijos. Ordinas „Kaukolė ir kaulai" naudoja jau primirštą XVIII amžiaus suokalbininkų lozungą: „Mes turime užkariauti paprastus žmones visuose Žemės kampeliuose. Tai bus pasiekta per mokyklas ir per reginius, atlaidumą, populiarumą ir pakantumą prietarams, kuriuos per laiką pašalinsime ir išsklaidysime".

Būtent tokia kryptimi veikia amerikiečių mokyklos, slopindamos mokinių individualius talentus ir ruošdamos juos būti tik valstybinio mechanizmo „sraigteliais".