Ufologija. Morio salos legenda

Paslaptingas incidentas, kuriame dalyvavo neįprastos formos skraidančios lėkštės, tapo vienu iš pirmųjų NSO stebėjimo atvejų naujausioje ufologijos istorijoje.

Šis incidentas įvyko trimis dienomis anksčiau nei garsusis atvejis, kai Kenetas Arnoldas virš Kaskadinių kalnų (JAV) stebėjo NSO, ir dešimčia dienų anksčiau garsiosios ateivių kosminio laivo avarijos prie Rosvelio.

1947 m. birželio 18 d. jūreivis Haroldas Dalis buvo Pjudžet Saunde (Puget Sound) - Ramiojo vandenyno įlankoje netoliese Takomos miesto Vašingtono valstijoje. Su juo valtyje kartu buvo du jo bičiuliai, mažametis sūnus Čarlzas ir jo ištikimas šuo Džėjus. Haroldas vandenyje gaudė rąstus ir plukdė juos į krantą. Kiti tuo metu žvejojo ir linksminosi kaip tik galėjo.

Oras buvo geras, todėl Haroldo draugai galėjo filmuoti mėgėjiška kamera tai, kas vyksta. Niekas nepranašavo jokių netikėtumų. Tačiau vienu metu Dalis atsitiktinai pakėlė galvą į dangų ir pamatė keletą neįprastų objektų. Tai buvo originalios formos NSO. Vėliau Haroldas Dalis FTB pareigūnams davė paaiškinimus, kurie buvo ne visiškai nuoseklūs ir supainioti: vyras pasakojo, kad objektų buvo tai 5 , tai 6. Jų neįprasta forma priminė bandeles ar spurgas, kurios pardavinėjamos ne tik JAV, bet ir daugelyje kitų pasaulio šalių. Vienas diskas sklendė centre, o kiti suko ratus aplink jį. Objektų skersmuo buvo apie 30 m. Haroldas per dideles skyles lėkščių centre galėjo matyti, kaip jis pats teigė, mėlyną dangų.

Jo draugai ir sūnus taip pat ėmė stebėti neįprastus skraidančius objektus, kuriuos nufilmavo kino kamera. Iš vienos pusės, tai buvo neįprastas atsitikimas, tačiau iš kitos - „spurgos" ramiai sklendė ore, nepritraukdamos dėmesio.

Staiga visiems tapo aišku, kad centre skridęs diskas patyrė avariją ir vos laikosi ore, o kiti diskai susigrupavo apie jį, norėdami jam padėti. Iš centre esančio NSO staiga su trenksmu ėmė kristi atplaišos, savo struktūra panašios į paprasčiausią panaudotą anglies šlaką. Atrodo, kad objektas atsikrato balasto. Buvo aišku, kad jis pateko į bėdą. Diskas su trenksmu subyrėjo į dalis tiesiog turistų akyse, kurie irgi nieko nesuprato apie tai, kas čia vyksta.

Centrinio disko skeveldros ėmė triukšmingai iš dangaus kristi ant valties ir netoliese esančios salos kranto. Viena tokia skeveldra pataikė tiesiai Haroldo šuniui į kaklą, šis po kelių minučių mirė nuo patirtos žaizdos. Kitas NSO apdailos gabalas užkliudė Haroldo sūnų Čarlzą, tačiau, laimei, tik truputį nubrėžė odą. Taip kelios nežinomo objekto skeveldros atsidūrė valtyje. Haroldas jas pasiėmė su savimi.

Tuo metu visi prisiminė apie raciją, kurią turėjo su savimi, ir pabandė užmegzti ryšį su kranto apsaugos tarnyba. Tačiau pačiu reikalingiausiu momentu racija kažkodėl neveikė. Greitai užkasę žuvusį šunį krante, visi nuskubėjo į bazę, kur buvo išsinuomoję valtį.

Įdomu tai, kad iš karto po to, kai centrinis NSO subyrėjo, kiti objektai staigiai pakilo aukštyn ir dingo dangaus mėlynėje.

Žvejai, sugrįžę į bazę, perdavė valties šeimininkui ir medienos pjovimo cecho, kuriame darbavosi Haroldas Dalis, bendrasavininkiui nufilmuotą juostą ir apdegusias NSO liekanas. Seimininkas buvo Fredas Krismanas. Tai jam Haroldas upėje ir įlankoje gaudė rąstus, kuriuos vėliau išdžiovindavo ir iš jų pjaudavo lentas.

Kitos dienos ryte Krismanas ir Dalis nukeliavo į NSO kritimo vietą, norėdami surinkti nuolaužų. Visus NSO avarijos įrodymus Krismanas vėliau išsiuntė mokslo populiarinimo žurnalo „Nepaprasta mokslinė fantastika" redaktoriui, kurį pažinojo.

Praėjus kelioms dienoms į katastrofos vietą atskrido karinis lėktuvas B-25, kuris atskraidino du karininkus. Rinkti informaciją ir įkalčius jiems padėjo garsusis ufologas Kenetas Arnoldas. Visiems veiksmas vadovauti ėmė FTB žmonės.

Įdomu tai, kad jau kitą dieną po katastrofos iš pat ryto Dalį aplankė nepažįstamas vyras juodu kostiumu ir pakvietė papietauti. Pietų metu nepažįstamasis detaliai klausinėjo apie incidentą, o po to parekomendavo niekam nieko nepasakoti apie tai, ką matė. Atsisveikindamas žmogus juodu kostiumu tarsi tarp kitko tarė: „Aš apie tai, kas įvyko, žinau kur kas daugiau nei jūs ir jūsų draugai. Tylėkite apie tai“.

Visa tai Dalis papasakojo Kenetui Arnoldui asmeninio susitikimo metu, taip pat perdavė ufologui visas turimas NSO nuolaužas. Žmonės susidarė nuomonę, kad Arnoldas tyrimą atliko su valdžios žinia, nes labai užtikrintai klausinėjo ir netgi apklausinėjo visus incidento liudininkus. O štai spaudoje
apie šią istoriją net nebuvo užsiminta. Visiems liudininkams nedviprasmiškai buvo liepta tylėti.

Baigus tyrimą tas pat lėktuvas B-25 pakilo iš Takomos ir išskrido į savo karinę bazę. Du karininkai gabeno didelį nukritusio NSO gabalą. Tačiau lėktuvas į bazę negrįžo. Netrukus po to, kai B-25 pakilo į reikiamą aukštį, lėktuvas staiga susprogo. Lėktuvo pilotas seržantas Elmeris Tafas ir aviacijos technikas Methauzas išsigelbėjo, spėję katapultuotis, o kiti keturi keleiviai ir lakūnas žuvo. Tačiau bazėje joks mechanikas Methauzas netarnavo. Jis išsigelbėjo, nes iš vandenyno jį ištraukė vietiniai gelbėtojai, tačiau po to vyras dingo.

Oficialiai buvo paaiškinta, kad katastrofą sukėlė karinio lėktuvo viduje įvykęs sprogimas. O NSO nuolauža dingo be pėdsakų. Tarp apdegusių B-25 nuolaužų jos nebuvo.

Netrukus su Kenetu Arnoldu susisiekė JAV žvalgybos atsargos karininkas Polas Lensas. Jis parodė Arnoldui JAV KOP komisijos, tyrusios B-25 lėktuvo katastrofos, kurios metu žuvo žmonės ir dingo NSO nuolaužos, išvadas. Polas Lensas leido ufologui persirašyti komisijos išvadas, tačiau paties dokumento jam nepaliko. Išvadose buvo teigiama, kad lėktuvas M-25 ne susprogo ore dėl nežinomos priežasties, o buvo numuštas iš 20-ies mm patrankos, kurios paprastai įrengiamos JAV lėktuvnešių naikintuvuose.

Tačiau tai dar ne visi keisti įvykiai, susiję su šia bylą. Praėjus vos trims savaitėms laikraščiai pranešė, kad iš karinio revolverio paslaptingai buvo nušautas JAV žvalgybos atsargos karininkas Polas Lensas. Tai buvo tas pats karininkas, kuris pateikė Arnoldui įrodymus apie neatsitiktinę lėktuvo B-25, kuriuo buvo skraidinama paslaptingo bandelės formos NSO nuolauža, žūtį.

Tai pati tamsiausia ir kruviniausia byla NSO istorijoje. Po kelių metų Ameriką sukrėtė prezidento Džono Kenedžio nužudymas. Šioje vietoje tenka netiesiogiai prisiminti apie NSO incidentą virš Morio salos. Fredas Krismanas, medienos pjovimo cecho šeimininkas ir valties, iš kurios Haroldas Dalis su sūnumi ir draugais matė NSO katastrofą, savininkas buvo netiesiogiai susijęs su Džono Kenedžio nužudymu. Amerikoje kalbama, kad Dalis tapo atsitiktiniu JAV KOP naujo slapto ginklo bandymo liudininku, todėl valdžia buvo suinteresuota nuslėpti šį incidentą ir neleisti, kad žinia apie jį patektų į spaudą.