Paslaptingi Nikola Teslos bamdymai Kolorado Springse

1899-ųjų metų balandžio mėnesį garsusis išradėjas Nikola Tesla gavo inžinieriaus Leonardo Kurčio laišką, kuriame šis siūlė Kolorado Springso kurorto apylinkėse įkurti tyrimo stotį. Inžinierius pažadėjo savo pagalbą išsinuomojant žemės sklypą bei užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą iš vietinės El Paso elektros stoties. Teslą laiške ypač sudomino informacija apie galingus „žaibų uraganus”, kurie dažnai siaučia Kolorado Springso apylinkėse.

Energinė dangaus stichija

Kurčio pasiūlymas buvo labai viliojantis, todėl išradėjas su keliais bendradarbiais 1899-ųjų metų gegužės mėnesį atvyko į Kolorado Springsą. Mokslininkas ypač norėjo eksperimentais ištirti galimybę perduoti informaciją ir energiją tolimais atstumais, nenaudojant laidų. Tam buvo reikalingi galingi žaibų išlydžiai.

Iš karto užvirė darbas - buvo statoma tyrimo stotis, gabenama laboratorinė įranga. Tesla, pasižymėjęs savotišku humoro jausmu, nurodė ant įėjimo užrašyti frazę iš Dantės „Dieviškosios komedijos“: „Kiekvienas, čionai įeinantis, turi palikti viltį“.

Per gana trumpą laiką Tesla sužinojo labai daug naujų dalykų apie žaibus, nesustodamas žavėtis „pašėlusiu elektrinės dangaus stichijos charakteriu“. Mokslininko nenuliūdino ir pirmasis nepavykęs eksperimentas su žaibų gaudykle, kai dėl nepakankamo įžeminimo siaubingas žaibo smūgis sugriovė beveik užbaigtą laboratorijos pastatą. Toks dangaus jėgų įsikišimas, pristabdęs tyrimo stoties montavimo darbus, suteikė galimybę tyrinėtojui patikrinti savo prielaidas apie atmosferos elektros kaupimosi procesus.

Pro Teslos akis nepraslydo vienas gana keistas iš pirmo žvilgsnio faktas. Prietaisai rodė stipresnius žemės potencialo svyravimus tuo metu, kai žaibų išlydžiai vykdavo toliau. Kaip paaiškinti šią keistenybę? Tesla gana ilgai mąstė apie šį reiškinį. Mokslininkas prisiminė, kad jam jau anksčiau buvo kilusi mintis, kurią jis tuomet atmetė kaip nepagrįstą, apie galimybę mūsų planetą panaudoti elektros energijos perdavimui tolimais atstumais. Tai būtų galima padaryti, tik sukūrus žemėje stovinčias bangas, iššaukiant jų atsiradimą žemės potencialo pokyčiu. Gal šis reiškinys ir buvo stebimas tyrimo stotyje Kolorado Springse?

Žemės pulsas

Kai tik tyrimų stotis buvo pajungta prie kurorto elektros stoties, Tesla ėmė rengtis atlikti labai neįprastą ir pavojingą eksperimentą. Štai kaip vėliau aprašė šį eksperimentą mokslininko asistentas Fricas Levenšteinas.

„Teslos padėjėjas Kolomanas Gitas užėmė savo vietą prie skirstymo skydelio jungiklio, o pats išradėjas įsitaisė šaliai plačiai atvertų laboratorijos durų, kad vienu metu galėtų matyti viduje esančią įrangą ir ant stiebo įtaisyta rutulį-iškroviklį.

- Kai mostelsiu ranka, įjunkite srovę vienai sekundei,

- Tesla davė nurodymą Čitui.

- Pradedam, - sukomandavo Tesla ir ryžtingai mostelėjo ranka.

Čitas vienu judesio sujungė ir vėl atjungė kontaktus, tačiau to visiškai pakako stipriam efektui. Ant ritės antrinės apvijos ir stiebo viršuje pasirodė daugybė žaibų, panašių j nedideles iškrovas.

- Puiku! Viskas gerai. Dabar dar kartą, - pasakė Tesla, o Čitas vėl sujungė ir atjungė kontaktus. Iškrovų reiškinys pasikartojo.

- Dabar noriu pamatyti išlydį stiebo viršuje. Aš atsistosiu lauke. Čitai, įjunkite srovę ir jos neišjunkite, kol neduosiu signalo. - Taip pasakęs Tesla žengė keletą žingsnių į priekį ir davę komandą įjungti įtampą.

Tesla nekantraudamas laukė, kada atsiras stovinčiųjų bangų rezonansas, tačiau... Viskas netikėtai nutrūko, aplinkui buvo spengianti tyla.

- Čitai, - sušuko Tesla, - kodėl taip padarėte? Greičiau vėl įjunkite, juk aš dar nedaviau signalo.

Atsakydamas Čitas parodė į prietaisus: ampermetrų ir voltmetrų rodyklės stovėjo ties nuline padala. Tesla iš karto suprato, kad atjungta elektros energijos tiekimo linija.

- Čitai, greičiau skambinkite į elektros stotį. Jie pažeidė sutartį. Be mano nurodymo jie negalėjo atjungti srovės.

Kurorto elektros stotyje pasigirdo skambutis.

- Kodėl atjungėte elektros tiekimo liniją? Mes negauname elektros energijos. Nedelsdami įjunkite.

- Įjungti? Tai kad jūs sudeginote generatorių, - Čitas išgirdo piktą atsakymą. - Jūs daugiau niekada nebegausite elektros energijos“.

Tokios įvykių eigos Tesla nebuvo numatęs. Jis visą savo įrangą apskaičiavo srovei, reikalingai bandymui atlikti, tačiau elektros stotyje esantis generatorius neturėjo apsaugos nuo perkrovos, sudegė jo apvijos. Stoties administracija atsisakė pajungti liniją prie kito generatoriaus ir pareiškė, kad ateityje Teslos tyrimų stočiai energija bus tiekiama tik nuo sudegusio generatoriaus po to, kai jis bus suremontuotas. Kaip teigė vyriausiasis inžinierius, tai įvyks ne anksčiau kaip po mėnesio.

Teslai pavyko įkalbėti, kad leistų jam pačiam vadovauti remontui. Jis sugebėjo taip organizuoti darbus, kad generatorius buvo suremontuotas per savaitę. Po 10-ies dienų eksperimentai buvo
pratęsti, netrukus jie patvirtino principinę galimybę sukelti žemėje elektrinį rezonansą ir sukurti stovinčias bangas. Teslos manymu, šie vis intensyvesni „elektriniai eterio svyravimai“ suėjo kažkur į vieną tašką, esantį priešingame Kolorado Springsui kitame Žemės rutulio krašte, t.y. netoli Prancūzijos Amsterdamo ir Sen Polo salų, tarp 70 ir 80 rytų ilgumos laipsnių. Antrinės bangos, sugrįžusios į Kolorado Springsą, rezonansinės sistemos buvo vėl sustiprintos ir išspinduliuotos atgal.

Elektrinio eterio miražų mistika

Buvo dar viena aplinkybė, kuri nepateko į oficialias ataskaitas, tačiau kuri ne kartą buvo paminėta asmeniniuose išradėjo dienoraščiuose. Tai ta Frico Levenšteino reportažo dalis, kuri buvo pašalinta iš eksperimento aprašymo po žodžių „Tesla nekantraudamas laukė, kada atsiras stovinčiųjų bangų rezonansas, tačiau...“

„Spinduliuotuvo stiebe esantis rutulys-rezonatorius buvo apgaubtas melsvo švytėjimo, kuris, tarsi koks fantastiškas skystis, ėmė tekti žemyn bangomis ir šnypšdamas išnykdavo įžemintame laboratorijos stogo paviršiuje. Tuo metu Čitas išstūmė dar vieną teleskopinio stiebo sekciją, šviečiančios substancijos bangos pakeitė savo sklidimo kryptį, subėgdamos atgal į žaižaruojantį rutulį. Tuo metu pasigirdo sprogimo garsas, nuo kurio visiems užgulė ausis. Stiebo viršūnėje esantis rutulys sprogo, subyrėdamas į tūkstančius skeveldrų, sprogimo dūmų aureolėje netikėtai pasirodė kažkokio keisto ir nežinomo svetimo peizažo vaizdas.

Vėliau, svarstant bandymo rezultatus, Tesla gavo mūsų pasižadėjimus kol kas tylėti apie jo atrastą „elektrinio eterio miražo“ reiškinį. Jis iš karto ėmė kurti teoriją šiam fenomenui, manydamas, jog dėl to, kad dėl rezonatoriaus talpos pasikeitimo kažkur už šimtų mylių vandenyno pakrantėje persidengė dviejų bangų iškilimai. Tai ir sukėlė toli esančio vaizdo perkėlimą mums dar nežinomu būdu. Aš buvau priverstas mūsų vadovui paaiškinti, kad jūros ir uolų spalva buvo labai neįprasta, o kažkokių alyvuotų bangų paviršiuje aš pastebėjau neryškius dviejų mėnulių pjautuvus. Beje, vienas mėnulis buvo dešimteriopai didesnis už įprastą dydį. Tesla iš pradžių susimąstė, po to pasakė, kad tai yra vakarų pakrantės realaus peizažo „miražiniai iškraipymai“...

Būtent tuo periodu ir atsirado visiškai nepaaiškinamas Teslos žinių apie nežinomus ir niekieno netyrinėtus reiškinius šaltinis. Netgi atsižvelgiant į išradėjo genialią intuiciją ir dažnus nušvitimus, po to padarytų atradimų sąrašas stulbina savo pločiu ir gyliu. Ypač stulbina tai, kaip Tesla „projektavimo mintyse“ būdu paskaičiuodavo ir parinkdavo parametrus savo įrangai, ypač žinant tai, kad ji neturėjo analogų ir duodavo visiškai neįprastus efektus. Kai kurie garsiojo išradėjo veiklos tyrinėtojai, nerasdami kitokio paaiškinimo, teigia, kad Tesla savo techninius ir mokslinius sprendimus rasdavo, panirdamas į kažkokią sąmonės prieblandos būseną, kurioje būdamas gaudavo informaciją iš vieningo Žemės informacinio lauko.

Tokie aiškinimai remiasi dideliu Teslos susidomėjimu „subtiliuoju elektrinio eterio pasauliu“, kurio vienu iš aktyvių propaguotojų buvo ir jis pats. Išradėjas manė, kad būtent ten sklinda jo įrenginių skleidžiamos radijo bangos ir būtent iš ten jis gauna tarpplanetinio proto signalus. Pasinaudojant „eterio elektriniais svyravimais“ jis tikėjosi užmegzti kontaktą su kitų pasaulių gyventojais ir, galbūt, aptikti kažkokių eterinių būtybių, sklandančių ledinėse kosmoso gelmėse, pėdsakus.

Būdamas veikliu žmogumi, mokslininkas iš karto ėmėsi darbo ir pradėjo kurti specialią aparatūrą. Tačiau tuo pačiu metu Tesla stengėsi užtikrinti paslapties išsaugojimą. Netgi praėjus daugeliui metų jis labai atsargiai kalbėjo šia neįprasta tema. Visi jo asistentai ir padėjėjai buvo prisiekę neplatinti jokios informacijos apie tai, kas vyko bandymų stotyje Kolorado Springse.

Išliko tik užuominos, kad išradėjui pavyko priimti aiškiai dirbtinius nežinomos kilmės radijo signalus, kurių vienu iš galimu šaltiniu iš pradžių tradiciškai buvo laikomas Marsas.

Reikia pripažinti, kad nepaprastų Teslos pasiekimų Kolorado Springse istorija vargu ar kada nors bus pilnai atkurta. Priežastis ta, kad išradėjas nepaprastai pasitikėjo savo fenomenalia atmintimi ir ne viską rašė į laboratorinius žurnalus ar dienoraščius. Didžioji dalis Kolorado Springso archyvo dingo po išradėjo mirties.