Prasidedančio insulto požymius dera žinoti kiekvienam

Vyresnio amžiaus žmonių grupėje insultų pasitaiko dažniau, didelė dalis ligonių yra sulaukę daugiau nei 60 metų, bet insultą gali patirti ir 15, ir 25 metų žmogus, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos profesorius Dalius Jatužis. Jo teigimu, pagrindiniai prasidedančio insulto požymiai, kuriuos dera žinoti kiekvienam, yra veido paralyžius, nukarusi lūpa, negebėjimas nusišypsoti, rankos ar kojos paralyžius, sutrikusi kalba ir kiti.

– Egzistuoja stereotipų, kad jei žmogaus kraujagyslės jautrios, silpnos, jei greitai formuojasi mėlynės ar akyse trūkinėja kapiliarai, tokiam grės ir insultas. Tiesa tai ar klaidingai manoma?

– Ne visai taip. Galvos smegenų kraujagyslės ir poodinės kraujagyslės, kurios trūkinėdamos sukelia mėlynes, nėra tos pačios struktūros, jų sienelės skirtingos. Poodinių kapiliarų trapumas nėra vienareikšmiškai rizika, kad plyš smegenų kraujagyslė ir įvyks kraujavimas į smegenis.

– Insulto grėsmė galima dėl kraujo pokyčių, trombų?

– Žinoma gana daug labai aiškių ir tvirtai įrodytų insulto rizikos faktorių. Pavyzdžiui, aterosklerozė ir jos pasekmė – aterotrombozė (kraujagyslės, arterijos užsikimšimas krešuliu). Aterosklerozė labai paplitusi liga, ji sukelia ir miokardo infarktą, ir galūnių arterijų trombozes, ir, deja, galvos smegenų kraujagyslių trombozes, dėl to įvyksta išeminis insultas.

Kita dažna problema – širdies ligos, ypač širdies ritmo sutrikimai. Dėl šių ligų taip pat formuojasi krešuliai, bet jie susidaro ne pačiose kraujagyslėse, o širdyje. Paskui iš širdies su kraujo tėkme gali nukeliauti per kraujagysles į pačius tolimiausius organus. Smegenys yra pirmasis organas krešuliui išėjus iš širdies.

Kitos dažnos insulto priežastys – padidėjęs kraujo spaudimas. Dėl ilgalaikio negydomo arba blogai gydomo kraujospūdžio nukenčia galvos smegenų smulkiosios kraujagyslės. Esant padidėjusiam kraujo spaudimui, nieko poodyje nesimato, niekas nekraujuoja, bet smegenų kraujagyslių sienelės darosi trapios, lengvai pažeidžiamos ir gali bet kada plyšti.

Insulto riziką didina cukrinis diabetas, neigiami gyvensenos veiksniai, pvz., antsvoris, fizinio aktyvumo stoka, užsitęsęs arba nuolatinis stresas. Taip pat kai kada insultas gali būti ir paveldima liga, tiksliau – paveldima smegenų kraujagyslių patologija, kuri gali baigtis insultu.

– Galima manyti, kad insultas yra senų žmonių liga?

– Ne visuomet. Amžius labai stiprus veiksnys, be abejonės, vyresniame amžiuje insultų dažniau, didelė dalis mūsų ligonių yra sulaukę daugiau nei 60 metų. Bet mes turime pacientų, patyrusių insultą ir 15 metų, ir 25 metų, ir t. t. Jaunesnio amžiaus žmonių insultais mes laikome visus insultus, įvykusius iki 50 metų.

Priežastys yra šiek tiek kitokios. Jauniems žmonėms insultas dažniau įvyksta ne dėl aterosklerozės, bet dėl įgimtų širdies ligų, dėl smegenis maitinančių kraujagyslių pažeidimo, atsisluoksniavimo, dėl kraujo krešėjimo ligų, kurios gali būti ir genetinės, paveldėtos, ir atsiradusios. Pavyzdžiui, tokie susirgimai, kaip nukraujavimas, šokas, sunkus uždegiminiai susirgimai, onkologinės ligos, taip pat didina insulto riziką.

– Dar viena bėda – aneurizmos plyšimas. Kas tai yra?

– Aneurizma yra galvos smegenų arterijos išsiplėtimas, primenantis maišelį arba išpūstą balioną. Pučiant balioną, jo sienelės plonėja, plonėja ir perpūtus balionas sprogsta. Kažkas panašaus vyksta ir galvos smegenų kraujagyslėje, jeigu ji yra aneurizmiškai išsiplėtusi.

Diskusijos vyksta nuo seno, kodėl kai kuriems žmonėms kai kurios kraujagyslės smegenyse taip ima ir išsipučia. Dažnai tai būna susiję su jungiamojo audinio įgimtu nepakankamumu, galbūt ir priežastys dar iki gimimo lemia, kad žmonės turi aneurizmą. Ji nebūtinai yra didelė, kartais nesukelia jokių simptomų ir neplyšta per visą gyvenimą.

Aneurizmos yra gydomos. Jas galime šalinti įprastiniu chirurginiu būdu, bet neretai jas pavyksta gydyti ir neatveriant kaukolės, per įvestą kateterį. Aneurizma gali būti „užlopoma“ specialiomis medžiagomis. Tokiu būdu pašalinama rizika, kad ji gali plyšti.

– Ką turi daryti aplinkiniai, pastebėję insulto požymius? Kokie jie?

– Geriausia pagalba, ypač pačioje pradžioje, – kuo skubiau ligonį nugabenti į specializuotą gydymo įstaigą, kurioje gydomas insultas. Per pastaruosius trejus metus Lietuvoje padaryta didžiulė pažanga gydant ūmius išeminius insultus, atliekamos procedūros, per kurias galima ištirpinti arba ištraukti krešulį iš galvos smegenų kraujagyslės. Tirpinama vaistais arba ištraukiama per įvestą kateterį. Bet be didesnės rizikos ir saugiai tai galima atlikti tik per pirmąsias valandas.

Jei tirpinama vaistais, viskam skiriama 4,5 val. nuo pirmųjų simptomų iki procedūros pradžios, o jei stambus krešulys ištraukiamas per kateterį – iki 6 val. Tos kelios valandos yra skirtos ir atpažinti, ir iškviesti greitąją pagalbą, ir atvažiuoti iki ligoninės, insulto centro. Ypač svarbu kuo anksčiau atpažinti insultą ir kviesti greitąją pagalbą. Dispečeriai Lietuvoje tikrai žino, kas yra insultas, kokie svarbiausi požymiai ir, jei pacientas kviečia pagalbą per pirmąsias valandas, jam teikiamas „žaliasis koridorius“ – teikiama pirmenybė prieš daugelį kitų ligų tam, kad jis kuo skubiau atvyktų iki insulto centro.

Pagrindiniai prasidedančio insulto požymiai, kuriuos dera žinoti kiekvienam, – veido paralyžius arba burnos plyšio perkreipimas, nukąra lūpa, nosies ir lūpų kampas vienoje pusėje išsilygina, jei paprašysime nusišypsoti, labai akivaizdžiai pamatysime, kad sveikoje pusėje lūpos šypsosi, o nesveikoje, paralyžiuotoje veidas nefunkcionuoja.

Antra – galūnės paralyžius. Staiga iškrito puodukas iš rankos, tušinukas. Ir ne šiaip atsitiktinai, bet matome, kad žmogus ir nebegali rankos pakelti, kumščio sugniaužti – ranka staiga tapo neklusni. Neklusni gali tapti ir koja.

Kitas svarbus simptomas – kalbos sutrikimas. Žmogus nei iš šio, nei iš to nebegali kalbėti. Kalba pavieniais garsais, kažkokiais skiemenimis, bet rišlios kalbos nebėra. Arba visiškai nebesupranta, ką mes jam sakome, jei ir kalba, tai ne į temą, aiškiai matyti, kad jis nesuvokia klausimų.

Yra dar kitų, šiek tiek retesnių simptomų, pvz., akipločio iškritimas. Tarkim, vairuotojas skundžiasi, kad staiga išnyko kairysis ar dešinysis kelkraštis ir, norėdamas pažiūrėti į tą pusę, jis priverstas paskuti galvą, nes žiūrėdamas tiesiai kažkurios pusės nemato. Gali būti nepakeliamas galvos skausmas. Kartais būna tokių reiškinių, kaip staigus pusiausvyros sutrikimas, dažniausiai kartu su galvos svaigimu.

Atsiradus bet kuriam iš paminėtų kelių simptomų, reikia kuo skubiau kviesi greitąją pagalbą ir sakyti, kad įtariate insultą. Tada dispečeriai paprastai užduoda dar keletą klausimų: ar žmogus gali nusišypsoti, iškelti ir palaikyti rankas, ar nėra kalbos sutrikimo. Jei tikrai panašu į insultą, jie organizuoja kuo skubesnį pristatymą į specializuotą gydymo įstaigą.

Lietuvoje nuo 2014 m. sergančiam ūminiu insultu pagalba teikiama insulto centruose – 11 ligoninių, kurios išdėstytos taip, kad padengtų visą Lietuvos teritoriją: dvi Vilniaus ligoninės, Kauno klinikos, Klaipėdos jūrininkų ligoninė, Šiaulių, Panevėžio, Utenos, Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ligoninės. Ten yra galimybės atlikti trombolizę bet kuriuo paros metu. O stambiosiose šešiose ligoninėse – Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių – dar galima atlikti ir trombektomiją – stambų krešulį ištraukti per kateterį.

– Kokie tyrimai gali įspėti apie riziką susirgti insultu?

– Pravartu ištirti galvos smegenų kraujagysles ultragarsu, nustatyti, ar yra aterosklerozė ir kokio ji laipsnio, ar nėra kitokių kraujagyslių pažeidimų. Be abejonės, svarbi elektrokardiograma, nes  nemažai žmonių turi nediagnozuotų širdies ritmo sutrikimų, bet apie juos nežino, todėl nesigydo. O krešuliai susiformuoja, jei sutrikęs širdies ritmas arba išsiplėtusi širdis.

Reikalingi kraujo tyrimai – svarbu žinoti, koks cholesterolio, gliukozės kiekis kraujyje, ar nėra kažkokių uždegiminių kraujo pokyčių. Nemažai žmonių, dažniau vyresni, turi nediagnozuotą II tipo cukrinį diabetą, o tai irgi yra problema.