Raudono ir žalio kopūsto skirtumai – kuris naudingesnis?

Daugelis tikriausiai yra ragavę žalių kopūstų, o raudonaisiais kopūstais mėgaujamasi rečiau, tačiau be reikalo – jie maistine verte gerokai lenkia populiaresnį pasirinkimą. Raudonuose kopūstuose gausu skaidulų, kurios veikia kaip prevencinė priemonė nuo vidurių užkietėjimo, valgant šiuos kopūstus taip pat sumažėja divertikulinės storosios žarnos ligos išsivystymo rizika ir gali palengvėti kai kurių virškinamojo trakto ligų simptomai. Raudonųjų kopūstų privalumai tuo dar nesibaigia – sužinokite, kokias naudas jie dar gali teikti.

Raudono kopūsto privalumai

Raudono kopūsto teikiamos naudos:

Stiprina imuninę sistemą. Raudonųjų kopūstų sudėtyje yra didelis kiekis vitamino C, juose gausu antioksidantų, todėl jie padeda kovoti su laisvųjų radikalų sukeltais pažeidimais organizme ir stiprina imuninę sistemą.

Kovoja su lėtiniu sąnarių uždegimu – artritu. Raudonuose kopūstuose yra cheminių elementų – fitonutrientų, kurie gali padėti sumažinti lėtinio sąnarių uždegimo simptomus ir palengvinti artritą.

Padeda palaikyti sveikus kaulus ir sumažina osteoporozės riziką. Raudonuose kopūstuose yra vitamino K, kuris kartu su vitaminu D dalyvauja kaulų atsinaujinimo procesuose. Atlikti tyrimai parodė, kad moterys, kurios laikėsi praturtintos vitaminu K dietos, turėjo didesnį kaulų tankį, t.y. – mažesnę riziką susirgti osteoporoze, nei tos, kurios vartojo mažiau vitamino K.

Veikia kaip prevencinė lėtinių ligų priemonė. Manoma, kad lapiniai kopūstai, brokoliai ir raudonieji kopūstai, padeda organizmui išvengti lėtinių ligų, tokių kaip: vėžys, širdies ligos ir diabetas. Šių daržovių sudėtyje yra sulforafano, kuris vis dažniau minimas kaip antivėžinių savybių turintis junginys.

Palaiko sveiką žarnyno mikroflorą. Fermentuotuose raudonuose kopūstuose yra didelis kiekis gerųjų bakterijų, kurios organizme gamina fermentus, reikalingus maistui, kurį mes suvalgome, virškinti, taip pat jos sukuria žarnyne apsauginį sluoksnį.

Raudono ir žalio kopūsto skirtumai – kuris naudingesnis?

Raudonieji ir žalieji kopūstai yra dvi skirtingos kopūstų veislės, kurios turi panašų skonį, tačiau jų maistinė vertė labai skiriasi:

100 gramų raudonojo kopūsto yra apie 85 proc. vitamino C dienos normos, o žaliajame kopūste – 47 proc. Vitaminas C stiprina imuninę sistemą.

Raudonuose kopūstuose vitamino A yra 10 kartų daugiau nei žaliuose kopūstuose. Vitaminas A padeda užkirsti kelią ankstyvai, su amžiumi susijusiai, geltonosios dėmės degeneracijai (tai – dažniausia vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių negrįžtamai pablogėjusio regėjimo priežastis).

Žaliuose kopūstuose yra beveik dvigubai daugiau vitamino K nei raudonuose kopūstuose – taigi bent šiuo aspektu žalieji kopūstai lenkia raudonuosius kopūstus. Vitaminas K reguliuoja kaulų mineralizaciją didindamas kaulų tankį ir padeda krešėti kraujui.

Raudonųjų kopūstų sudėtyje yra dvigubai daugiau geležies nei žaliuose kopūstuose. Geležis tiekia deguonį ląstelėms, o tai padeda raumenims sklandžiai veikti mankštinantis ir atliekant kasdienę fizinę veiklą. Trūkstant geležies dietoje, gali pasireikšti mažakraujystė ir atsirasti didelis nuovargis.

Raudonuose kopūstuose yra pigmento – antocianino, kurio nėra žaliuose kopūstuose. Atliekami moksliniai tyrimai parodė, kad antocianinas gali padėti apsisaugoti nuo įvairių tipų demencijos, t.y. atminties praradimo.

sveikata.lt