„Skorpiono“ žūties paslaptis

1968 metų gegužės 22 dieną Atlanto vandenyne žuvo amerikiečių atominis povandeninis laivas "Skorpionas" su 99 žmonių ekipažu. Prieš du mėnesius toks pats likimas ištiko rusų raketinį dyzelinį-elektrinį povandeninį laivą K-129. Koks nors ryšys tarp šių dviejų tragedijų? Atsakymas patikimai paslėptas karinių žinybų slaptuose archyvuose ir vargu ar greitai bus išslaptintas.

Neįvykęs sutikimas

1968 metų gegužės 27 dieną Norfolko (JAV) karinės jūrų bazės prieplaukoje susirinko jūreivių, tarnaujančių povandeniniame laive „Skorpionas“, giminės ir draugai. Visi nekantriai laukė parplaukiant povandeninio laivo, ypač vaikai ir moterys, tikėdamiesi, kad jų tėvas, vyras, sūnus, sužadėtinis pirmasis išlips j krantą. Tarp amerikiečių povandeninių laivų jūreivių yra tradicija prieš sugrįžtant į bazę rengti savotišką loteriją, kurios nugalėtojai - trys žmonės - gauna teisę pirmieji išlipti iš laivo ir nusileisti ant prieplaukos bei gauti „pirmąjį bučinį“. Bučinys ypač saldus ir laukiamas, ypač prisiminus tai, kad jūreiviai savo artimųjų nematė nuo vasario 15 dienos, kai povandeninis laivas išplaukė vykdyti užduotį (paranormal.lt).

Atominis povandeninis laivas dalyvavo JAV 6-ojo laivyno mokymuose. Gegužės 21 dieną jo vadas Frensis Sleteris radijo ryšiu pranešė apie grįžimą į bazę, nurodydamas koordinates, kursą ir greitį. Daugiau iš povandeninio laivo nebuvo gauta nė vieno pranešimo. Tačiau JAV KJL vadovybė ištisas šešias dienas dėl to nesijaudino, nes pagal atominiams povandeniniams laivams nustatytas taisykles „Skorpionas“, plaukdamas po vandeniu, neturėjo išeiti į eterį. Skaičiavimai rodė, kad povandeninis laivas į Norfolką turi parplaukti apie 17 valandą. Tačiau praėjo valanda, antra, tačiau jis nepasirodė. Vadovybė suprato: kažkas atsitiko. 19 valandą laukiantiesiems buvo pranešta, kad povandeninis laivas vėluoja. O tuo metu 35 laivai ir 35 lėktuvai jau vykdė jo paiešką.

Nuolaužos vandenyno dugne

Paieška buvo vykdoma 50 mylių į kiekvieną pusę nuo numanomo povandeninio laivo plaukimo kurso pločio juostoje, buvo gaudomi radijo signalai ir atsimušę hidrolokatorių signalai, iš lėktuvų buvo stebima, ar vandens paviršiuje nepasirodys nuolaužos ir degalų dėmės. Tačiau ką nors aptikti nepavyko. Tapo aišku, kad povandeninis laivas paskendo. Liko tikėtis, kad nelaimė įvyko gylyje, kuris yra mažesnis už ribinį, nes laive buvo maisto, vandens ir oro atsargų, kurios leistų ekipažui 70 parų išbūti po vandeniu, laukiant pagalbos.

Vilties dėl sėkmingo rezultato spindulys sužibo, kai netoliese nuo Virdžinijos valstijos kranto gelbėtojai dugne aptiko beveik tokio paties dydžio, kaip ir „Skorpionas“, povandeninį laivą. Tačiau pasirodė, kad jis ten buvo dar nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Keletą kartų radijo ryšio seansų metu buvo užfiksuotas šaukinys „Brandywine“ - kodinis „Skorpiono“ šaukinys. Tačiau patikrinimas parodė, kad šį pavadinimą visiškai teisėtai turi aštuoni laivai.

Po dešimties dienų JAV KJL vadovybė paskelbė povandeninį laivą „galimai žuvusiu“. Po penkių paieškų mėnesių, spalio 30 dieną, iš okeanografinio tyrimo laivo „Mizar“ į JAV KJL štabą atskriejo radiograma: „Daiktai, identifikuoti kaip JAV povandeninio laivo „Skorpionas“ korpuso dalys, aptikti maždaug už 400 mylių į pietvakarius nuo Azorų salų daugiau kaip 3000 metrų gylyje“. Povandeninis laivas centrinio posto vietoje buvo perplėštas į dvi dalis, o laivagalis beveik iki vidurio korpuso buvo sulankstytas. Bokštelis nebuvo pažeistas, tačiau jis gulėjo ant šono daugiau kaip už 30 metrų nuo laivo priekio. Iškelti „Skorpiono“ nuolaužas nebuvo jokių galimybių.

Tragedijos versijos

Tyrimo komisija, kuriai vadovavo vi-ceadmirolas Bernardas Ostinas, iškėlė keturias galimas įvykusios tragedijos versijas.

Pirmąja galima katastrofos priežastimi buvo įvardintas valdymo įrangos gedimas. Buvo manoma, kad horizontalūs vairai, atliekant eilinį manevrą, galėjo likti padėtyje, skirtoje panirimui gilyn, o dideliu greičiu plaukiantis „Skorpionas“ ir taip buvo dideliame gylyje, ekipažas nieko nespėjo padaryti anksčiau nei laivas pasiekė kritinį gylį.

Antroji priežastis - vieno iš vamzdžio įtrūkimas. Panašus atvejis jau buvo prieš penkis metus, kai nuskendo atominis povandeninis laivas „Thresher“.

Trečioji priežastis - torpedos sprogimas povandeniniame laive.

Ketvirtoji priežastis - žmogiškasis faktorius: kažkas iš ekipažo narių galėjo per klaidą patraukti ne tą svirtį ar paspausti ne tą mygtuką.

Tuo pačiu metu komisija pareiškė, jog nėra jokio pagrindo manyti, kad „Skorpionas“ tapo diversijos auka. Taip buvo pašalinti amerikiečių įtarimai, kad laivo katastrofa yra susijusi su „Maskvos ranka“. Be to, komisija neturėjo jokių duomenų, įrodančių, kad „Skorpionas“ galėjo susidurti su kitu povandeniniu ar antvandeniniu laivu, nes nė vienas amerikiečių ar užsienio valstybių laivas nepranešė apie jokį susidūrimą. Komisijos išvada buvo tokia: atominis povandeninis laivas pažeidė leistiną gylį ir nuskendo dėl nežinomų priežasčių. JAV KJL vadovybė pareiškė, kad „Skorpiono“ žūtis tapo mįsle, kurios neįmanoma įminti.

Siaubingas kerštas

Tačiau viskas, kas yra slapta, anksčiau ar vėliau tampa žinoma. Amerikiečių karinis žurnalistas Edas Oflis net 25 metus vykdė savo tyrimą ir padarė išvadą, kad „Skorpioną sunaikino rusų povandeninis laivas. Žurnalisto nuomone, tai buvo „kerštas“ už rusų povandeninio laivo K-129 žūtį, kurį Ramiajame vandenyne taranavo amerikiečių povandeninis laivas. Po šių įvykių JAV ir TSRS vadovybės susitarė laikyti paslaptyje savo povandeninių laivų žūtį, viską suverčiant avarijoms.

Tai kas iš tikrųjų nutiko? 1968 metų gegužės 17 dieną „Skorpionas“, užbaigęs trijų mėnesių trukmės plaukiojimą Viduržemio jūroje JAV 6-ojo laivyno sudėtyje, plaukė į Norfolką, kai gavo šifruotą viceadmirolo Arnoldo Šado, vadovaujančio Atlanto vandenyne esantiems povandeniniams laivams, šifruotą įsakymą. Povandeninio laivo vadui buvo įsakyta visu greičiu plaukti link Kanarų salų ir stebėti rusų laivų junginį, manevruojantį Atlanto rytinėje dalyje. Amerikiečių žvalgyba nustatė, kad šių manevrų metu du moksliniai tyrimo laivai ir povandeninių laivų gelbėjimo laivas tyrė garso efektus vandenyno aplinkoje. Be to, yra atsargos viceadmirolo Filipo Bešanio, kuris tuo metu tarnavo štabe ir buvo atsakingas už povandeninio karo programas bei turėjo priėjimą prie pačių slapčiausių žvalgybinių duomenų, interviu. Jo metu jis pasakė: atsakingi asmenys Pentagone buvo informuoti apie tai, kad rusai išbandė karinių laivų ir povandeninių laivų autonomiškumo palaikymo būdus, nesant galimybėms užsukti į užsienio valstybių uostus. Suprantama, amerikiečiai negalėjo likti nuošalyje nuo savo pagrindinio priešininko veiksmų, todėl ir pasiuntė povandeninį laivą į Atlanto rytinę dalį.

Tik jie net negalėjo numanyti, kad apie šią ypač slaptą užduotį taps žinoma rusams. Rusų žvalgybos agentas JAV KJL Džonas Volkeris perdavė kodus, todėl rusai galėjo kontroliuoti radijo pranešimus tarp „Skorpiono“ ir Norfolko, įskaitant šifruotus pranešimus, siunčiamus žvalgybinės operacijos vykdymo metu. Rusų laivai labai greitai aptiko amerikiečių povandeninį laivą ir ne tik jį sekė, bet ir, tikėtina, atakavo. Labiausiai tikėtina, kad tai padarė rusų atominis povandeninis laivas, kuris buvo junginyje.

Edas Oflis, pristatydamas savo knygą Vašingtono priemiestyje Feirfakse, pareiškė:

- 1968 metų gegužės 22 dieną įvyko labai trumpas ir labai slaptas susirėmimas tarp amerikiečių ir rusų povandeninių pajėgų. Gali būti, kad konfrontacija tarp „Skorpiono“ ir rusų „Echo-2“ klasės povandeninio laivo galėjo kilti kaip izoliuotas vietinės reikšmės konfliktas, kuris tapo nebekontroliuojamas.

Žurnalistas rusų povandeninio laivo veiksmus vertina kaip keršto aktą už K-129 povandeninio laivo žūtį. Pagal vieną versiją šis rusų raketinis dyzelinis povandeninis laivas, kurį vėliau per slaptą operaciją į paviršių iškėlė amerikiečiai, nuskendo 1968 metų kovo 8 dieną karinio budėjimo Ramiajame vandenyne metu, kai susidūrė su amerikiečių povandeniniu laivu USS „Swordfish“ (SSN-579). Tuo metu rusų povandeninio laivyno į atsargą išėję karininkai į žurnalistų klausimus apie Oflio versiją atsakė taip: „Autorius - sąmokslo teorijos šalininkas, norintis išgarsėti, remdamasis seniai įvykusiomis tragedijomis. Apie rusų ir amerikiečių povandeninių laivų žūtis galima kalbėti tik tariamai“.

Planet Today News dokumentika. II pasaulinis karas. Povandeninis pragaras

Kad ir kaip buvo iš tikrųjų, po to, kai „Skorpionas“ atsidūrė Atlanto vandenyno dugne, abi šalys pasiekė precedento neturintį susitarimą laikyti paslaptyje tiesą apie K-129 ir „Skorpionas“ povandeninių laivų žūtį.

Planet Today News dokumentika. Mokslas apie ginklus. Povandeniniai laivai