Ultragarso Tyrimas. Ar jis tikrai saugus?

Ultragarsas nėščiosioms visada buvo laikomas saugiu tyrimo metodu. Tačiau kinų mokslininkai ištyrė, kad taip gali ir nebūti.

Tai turi matyti kiekvienas ginekologas, ir tai nori išvysti kiekviena būsima motina -laukiamo kūdikio nuotrauką, kuri detaliai parodo mažytes rankutes, rankų ir kojų pirštelius. Gydytojui tai kai kas daugiau nei šansas įamžinti kažką mielo - tai galimybė įsitikinti, kad mažylis sveikas, kad jo vidaus organai ir audiniai funkcionuoja gerai (medicinos naujienos su paranormal.lt).

Siekiant gauti organų ir kraujagyslių vaizdą per ultragarso tyrimą naudojamos ultragarso bangos, kurių dažnis tūkstančius kartų viršija lygį, kuris laikomas kenkiančiu klausai. Kadangi motinos gimdoje vaiko klausos organai vystosi tik maždaug 24-tą savaitę, būsimi tėvai įtikinami, kad ultragarso tyrimas nekenksmingas ir kad tai tikrai mažiau pavojinga už rentgeną, kai naudojama elektromagnetinė spinduliuotė.

Iki šios vietos tai galėtų būti tiesa, tačiau tai nepadaro prenatalinio (iki gimdymo) ultragarso tyrimo visiškai saugaus, o įrodymai, kurie pasirodė visai neseniai, liudija, kad jis tikrai gali būti nelabai saugus.

Privatus susirašinėjimas tarp Didžiosios Britanijos sveikatos ministerijos ir AIMS, būsimų mamų interesų gynėjų grupės, kuri siekė geresnio rūpinimosi nėščiosiomis, atskleidė, kad įprastiniai ultragarso tyrimai, kurie 1978 metais buvo įdiegti visose Didžiosios Britanijos valstybinėse ligoninėse, kaip bendras ankstyvosios diagnostikos metodas, niekada nebuvo kruopščiai patikrinti dėl jų saugumo. Po 4 metų tuometinis sveikatos ministras gydytojas Gerardas Vaughanas rašė, kad „dėl etinių priežasčių nebegalima“ atlikti
nepriklausomų tyrimų su žmonėmis, nes pernelyg daug moterų jau patikrinta šiuo metodu.

O Kinijoje buvo daromi tyrimai su žmonėmis - su aborto vaikais, kuriuos moterims tekdavo darytis dėl šalyje valdančios politikos „viena šeima, vienas vaikas“. 50 tyrimų, kuriuos surado medicinos tyrėjas Jimis Westas, demonstruoja, kad didžiulis karštis, kokį kelia ultragarsas, keičia vaiko smegenų struktūrą.

Naujienos iš Kinijos

Sveikai moteriai Vakaruose ultragarso tyrimas paprastai nėštumo metu daromas 2 kartus. Arba dažniau, jei ji turi sveikatos problemų, pvz., aukštą kraujospūdį ar cukrinį diabetą, arba kai per pradinį ultragarso turimą aptinkamos laukiamo kūdikio patologijos. Savo ruožtu Kinijoje, kur su žmonėmis šiuo klausimu atlikta tikrai daug tyrimų ir jie rodo potencialų šio tyrimo metodo kenksmingumą, specialistams, kurie daro ultragarso tyrimus, nepatariama taikyti jų kaip pirmo poreikio diagnostikos metodo. Ir jokiu būdu nedaryti jo per pirmą trimestrą, kai Vakarų šalyse daugumai nėščiųjų atliekama pirma tokia ankstyvoji diagnostika.

Buvęs Nandzingo universiteto Akustikos instituto (Institute of Acoustics at Nanjing University) profesorius dr. Ruo҆us Fengas rekomendavo daryti ultragarso tyrimą tik tuomet, kai esama sveikatos problemų (nėštumas juk nėra „sveikatos problema“), nurodydamas, kad reikėtų uždrausti ultragarso naudojimą komerciniais ar švietimo tikslais, kai būsima mama nori nuotraukos prisiminimui.

Pasak prof. dr. R. Fengo, net tada, kai ultragarso tyrimas būtinas, reikia naudoti žemiausią lygį. Su tuo kadaise sutiko ir JAV maisto ir vaistų tarnyba (angl. FDA). 1985 metais ji išleido gaires dėl spinduliuotės intensyvumo per ultragarso tyrimus, tačiau po 7 metų padidino leistiną lygį 15 kartų.

1982 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) išplatino įspėjimą, kad ultragarsas gali sukurti „galingas smogiamąsias bangas, kurios yra daug greitesnės už garsą“, o „temperatūra pilvo ertmėje gali padidėti iki kelių tūkstančių laipsnių“, - toks biologinis fenomenas vyksta, kai ultragarso bangos sukelia skysčių vibraciją.

Prieš įdiegiant tyrimą ultragarsu kaip rutininį nėščiųjų ankstyvosios diagnostikos metodą, jo saugumas niekada nebuvo kruopščiai patikrintas.

Kaip tai veikia embrioną? 2002 metais FDA tyrėjai jau buvo sunerimę. Nors apskritai ultragarsas buvo laikomas saugiu metodu, „būta pranešimų apie ryšį tarp prenataliniu laikotarpiu atlikto ultragarso tyrimo ir <...> nepakankamos raidos, uždelstos kalbėsenos raidos, disleksijos ir kairiarankystės“.1

Kinų tyrėjai tvirtina, kad taip yra todėl, kad ultragarso sukeltas staigus temperatūros pakilimas gali paveikti būsimo vaiko nervų sistemos funkcijas ir struktūrą. Jei temperatūra gimdoje padidėja 5,6 C°, toks staigus temperatūros padidėjimas gali „paveikti elgesį ir pažintines funkcijas, pvz., atmintį ir gebėjimą mokytis“, - nurodo tyrėjai iš Monašo universiteto Australijoje (Monash University). Dar didesnį nerimą kelia tai, kad tokį poveikį tyrėjai konstatavo jau prieš daugiau nei 25 metus, kai ultragarsas dar nebuvo toks galingas.

Kaitinimas

Tai neturėtų būti jokia naujiena. Ultragarsas buvo sukurtas kaip terapija, o ne diagnostikos metodas, kai tyrėjai konstatavo, kad karštis, kokį šis sukelia, veikia gyvūnų audinius. Praeito amžiaus trečiąjį dešimtmetį atlikti tyrimai liudija, kad visas būrys žuvų žuvo, kai buvo veikiamas intensyvaus ultragarso.

Beje, ultragarsas naudojamas taip pat pramonėje, medžiagoms skaidyti ir maišyti, plienui virinti. Vis dėlto septintojo dešimtmečio viduryje jį pradėta taikyti būsimoms motinoms vaisiaus patikrai.

Dauguma tyrimų dėl ultragarso atlikta buvusioje TSRS, ir jie niekada nebuvo išversti. Prieš diegiant ultragarso tyrimą Didžiojoje Britanijoje, šalies medicinos tyrimų taryba apsvarstė poreikį atlikti nepriklausomą tyrimą dėl galimo šio metodo pavojingumo, tačiau nusprendė to nedaryti. O iki 1982 metų technologija jau buvo per plačiai paplitusi, kaip laiške AIMS nurodė G. Vaughanas: „Ultragarso technologija taikoma taip plačiai, kad dėl etinių priežasčių jau nebegalima atlikti kontroliuoto tyrimo.“

Nepaisydama kilusio nerimo, Didžiosios Britanijos Karališkoji akušerijos kolegija (Royal College of Obstetrics) po 3 metų publikavo apžvalgą, kurioje atmetė bet kokius įtarimus dėl ultragarso tyrimo saugumo, vis dėlto ekspertai šią apžvalgą vertino neigiamai ir padarė išvadą, kad ji „neatitinka akademinių standartų, kurių ši mokslinė komisija turėtų laikytis“. Kitaip tariant, tai nebuvo kokybiškas leidinys.3

Nuo tada mokslininkai yra atlikę daug bandymų su gyvūnais ir įspėję, kad ultragarsas gali paveikti smegenų raidą, sukelti atminties sutrikimų ir antisocialinį elgesį, tačiau į šiuos įspėjimus neatsižvelgiama, nes, kaip žinia, ne visada tokių tyrimų rezultatai būna taikytini taip pat žmonėms.

Medicinos tyrėjas J. Westas taip pat nebuvo įsitikinęs. Jei kuris nors iš tyrėjų būtų taikęs ankstyvosios diagnostikos
technologijų elektroforezę, kuri, pasinaudodama elektros srove, konstatuoja ultragarso padarytus DNR pažeidimus, tuomet būtų daug aiškiau, ar šios technologijos pavojingos, ar ne.

Tyrimai nuvedė J. Westą į Kiniją, kur mokslininkai reguliariai naudoja elektroforezę. Jis rado vieną kinų tyrimą, kuris nurodė į kitus, ir galiausiai buvo galima surinkti 50 tyrimų dėl ultragarso poveikio žmonėms. Tyrimai, kuriuose iš viso dalyvavo 2 700 nėščių moterų, sutikusių darytis abortą pagal Kinijos gimstamumo planavimo politiką, buvo vykdyti 23 metus, iki 2011-ųjų metų.

Per pirmą tyrimą, kuris J. Westą nuvedė prie kitų, buvo konstatuota, kad po vos 10 minučių trukusio žemo dažnio ultragarso tyrimo jau buvo pažeista per aborto išimto negimusio vaiko audinių DNR.4 Nors pažeidimų buvo matyti tik aborto audinių ėminiuose ir todėl neįmanoma išsiaiškinti, kokių pasekmių jie sukeltų vaikui, toliau besivystančiam motinos gimdoje, J. Westas mano, kad tai galėtų sukelti vaikams vėžį, pvz., leukemiją, ir naujagimių geltą.5

Tai tik prielaida, tačiau stebina tai, kad nedaroma nepriklausomų tyrimų, per kuriuos būtų ilgą laiką stebima vaikų, kurie buvo ar nebuvo tiriami ankstyvosios diagnostikos metodais prieš gimimą, sveikata ir raida, ir kurie leistų sužinoti, kaipgi yra iš tiesų. Esama kelių argumentų, neleidžiančių atlikti tokių tyrimų: jie galėtų būti neetiški, o bet kuriuo atveju ultragarsas esti saugus - dvi nuomonės, sudarančios užburtą ratą.

Vyraujančią nuomonę išsakė du tyrėjai, padarę išvadą, kad „reliatyvus ultragarso saugumas nustatytas remiantis tuo, kad jis naudojamas jau keliasdešimt metų. Galima sakyti, kad žmonės yra atsparūs ultragarso biologinėms pasekmėms.

Jei esame įsitikinę, kad ultragarsas -saugu, tuomet bet kokia vaikui kilusi žala (pvz., autizmas, elgesio problemos, raidos sutrikimai) turi turėti kokią nors kitą priežastį. Bet to niekada nesužinosime, jei neieškosime.

Bryanas Flubbardas

Ultragarsas ir jo istorija

Ultragarsas buvo sukurtas praeito amžiaus trečiąjį ir ketvirtąjį dešimtmečiais kaip terapija nuo kai kurių ligų, pradedant Parkinsono liga, baigiant vėžiu.

JAV Ilinojaus universiteto [The University of Illinois) profesorius VViIliamas Fry'us buvo vienas iš pirmųjų, pasinaudojusiu ultragarsu tam, kad sunaikintų dalį smegenų, taip palengvinant Parkinsono ligos simptomus. Bent jau taip jam atrodė. Šeštąjį dešimtmetį ultragarsas buvo naudojamas pacientams, sergantiems artritu ir Menjero liga, galinčia sukelti klausos sutrikimų ir galvos svaigimą, gydyti.

Bet kai kurie asmenys manė, jog ultragarsas esti stebuklinga priemonė nuo visų ligų, pradedant skrandžio opa, baigiant egzema, bronchų astma, šlapimo nelaikymu ir hemorojumi, nors tai buvo labiau pageidavimai ar įsivaizdavimai, kurie neturėjo mokslinio pagrindo.

Penktąjį dešimtmetį pirmą kartą buvo pradėta kalbėti apie ultragarsą kaip diagnostikos metodą, ir jau 1958 metais mokslininkai Lunde, Švedijoje, tyre jo taikymą nėštumo pradžiai stebėti. Metodas buvo pripažintas saugiu, kai tyrėjai jį išbandė nėščioms žiurkėms, kurios atlaikė šiuos eksperimentus be pasekmių.

Panašūs tyrimai buvo daromi Tarybų Sąjungoje, Rusijoje, o jau septintąjį dešimtmetį ultragarsas diagnostikos tikslais buvo naudojamas JAV, Europoje ir Japonijoje. Kad atitiktų naujausius reikalavimus, buvo sukurti nauji skeneriai, naudojant A-mode ir B-mode technologijas, duodančias aiškesnį ir šviesesnį vaizdą.

1982 metais, maždaug tuo laiku, kai ultragarsą buvo pradėta taikyti vaikų klinikose, PSO išplatino įspėjimą. Pranešime sakoma, kad ultragarsas gali sukurti „galingas smogiamąsias bangas, kurios yra greitesnes už garsą".

Ultragarsas sukuria garso bangos slėgį, kuris tūkstančius kartų viršija klausos skausmo slenkstį.

Ultragarsas naudojamas ne tik ginekologijoje vaisiaus patikrai, bet ir pramonėje.

Neklauskite mūsų!

JAV yra vienintele šalis, kurioje nustatyti oficialūs ultragarso intensyvumo standartai. Tiesa, FDA, kuri nustato minėtus standartus, padare šį tyrimą ne tokį saugų, kai 1992 metais 15 kartų padidino leistiną normą.

Deja, kad ir kokia būtų norma, per gydytojų, akušerių ir ultragarso specialistų apklausą konstatuota, kad vos vienas trečdalis šių specialistų žinojo, kokia yra leistina norma. Dar mažiau nei trečdalis žinojo, kur ekrane rasti atitinkamų nuorodų, ir tik 22 proc. (apie penktadalį specialistų) žinojo, kaip reguliuojamas ultragarso intensyvumas įrenginyje, kuriuo jie naudodavosi kasdien. Ultrasound Obstet Cynecol, 2005; 25:211-4

Tarptautinis žurnalas „Ko gydytojai tau nepasako“. Medžiaga parengta pagal straipsnį „ Ultragarso Tyrimas. Ar jis tikrai saugus?“ Ko gydytojai tau nepasako.

Parengta pagal:

1. Epidemiology, 2002; 13 priedas 3:19-22
2. Ultrosound Med Biol, 2017; 43:553-60
3. Br J Obstet Cynaecol, 1985, 92:434-6
4. Biol Reprod, 2002; 67:580-3 West, J. 50 Human Studies, in Utero, Conducted in Modern China, Indicate Extreme Risk for Prenatal Ultrasound: A New Bibliography Leidykla Harvoa, 2015
5. Anesthesiology, 2011; 115:1109-24