Vaikų leukemija: problema ne infekcija, o jos nebuvimas

„Problema ne infekcijoje, o jos nebuvime“ – taip britų specialistai iš vėžio tyrimo instituto paaiškina padažnėjusius vaikų susirgimo ūmine limfoblastine leukemija atvejus Jungtinėje karalystėje. Tai piktybinis kraujo darybos susirgimas, pasireiškiantis nekontroliuojamu nebrandžių kraujo ląstelių dauginimusi ir kaulų smegenų, limfmazgių, blužnies ir kitų organų pažeidimu, diagnozuojamas vienam iš dviejų tūkstančių vaikų.

©BBC

Kaip paaiškino tyrimo grupės vadovas profesorius Mel Greaves, dauguma susirgimo leukemija atvejų yra susiję su genetiniu polinkiu ir sterilia aplinka. Jis pavadino tai „progreso paradoksu“, pabrėžęs, jog ūminė limfoblastinė leukemija labiau būdinga visuomenėms su aukštu gerovės lygmeniu. Juose vaikai turi mažesnę riziką susirgti, dėl ko jų imuninė sistema negauna reikalingos „treniruotės“.

Dirt = good
“ALL as a paradox of progress in developed societies contingent upon a mismatch between the historical or evolutionary programming of the immune system and contemporary lifestyles that restrain opportunities for early-life microbial exposures.” https://t.co/edN9JluTE9

— James L. Wynn, MD (@Wynn_JL) May 22, 2018

Tyrimo autoriai pažymi, jog kur kas didesnį polinkį susirgti turi vaikai, kurie pirmus gyvenimo metus gyveno steriliomis sąlygomis, kurių tėvai vengė kontakto su jų bendraamžiais ir viešų vietų, tada, kai tie, kurie lankė lopšelius, suserga šia liga gerokai rečiau.

Specialist @ICR_London urges parents to worry less about minor infections and encourage infants to play together more to reduce risk of most common childhood cancer, acute lymphoblastic leukaemia, with 500 cases a year now being diagnosed https://t.co/WEd8A22XSc

— PennClinNeg (@penn_clinneg) May 22, 2018