Žmogus-drugys - kino fantazija

2002 metų sausio mėnesį ekranuose pasirodė amerikiečių režisieriaus Marko Pelingtono mistinis trileris su detektyvo elementais „Žmogus – drugys“. Filme pasakota istorija tikrai nėra gryna fantazija. Filmas remiasi realiais įvykiais, kurie tęsiasi iki šių dienų.

Košmarai Point Pleasant mieste

Filmo siužetas pasakoja, kad filmo herojai - reporteris Džonas Kleinas ir jo žmona Merė - planuoja pirkti naują namą. Jie apžiūri vieną iš namų ir, važiuodami namo, patenka į eismo avariją. Per avariją Merė pamato paslaptingą būtybę. Netrukus moteris miršta nuo smegenų vėžio, o su Džonu ima dėtis keisti dalykai.

Filmo scenarijus sukurtas pagal 1975 metais pasirodžiusią Džono Kylo knygą “Žmogaus-drugio pranašystės”. Knygos autorius tiria fenomeną, nutikusį Point Pleasant mieste (JAV, Vakarų Virdžinijos valstija).

Ankstų 1966 metų lapkričio 25 dienos rytą 25-erių metų Klarksbergo gyventojas Tomas Juri netoli Point Pleasant miesto susidūrė su būtybe, kuri buvo panaši į milžinišką drugį. Anot jaunuolio, paslaptingo vabzdžio kūno ilgis buvo maždaug du metrai. Veidas priminė žmogaus veidą, bet akys buvo didelės, apvalios, gražios, žibėjo it žarijos. “Drugys” persekiojo Tomo automobilį, sukdamas ratus virš jo ore. Tomas padidino greitį, bet būtybė neatsiliko. Sparnuotą pabaisą matė ir kiti liudininkai.

1967 metų sausio mėnesį tokia ponia Makdaniel stebėjo, kaip žmogus-drugys skrido virš medžių. Jos akyse ta būtybė netikėtai smigo žemyn, apsuko ratą virš artimiausio restorano ir pradingo.

Iki 1967 metų pabaigos pasirodė šimtai pranešimų apie matytą žmogų-drugį. O 1967 metų gruodžio 15 dieną Point Pleasant mieste nutiko tragedija: sugriuvo Sidabrinis tiltas per Ohajo upę. Žuvo 46 žmonės. Per avariją šalia tilto neva buvo pastebėtas žmogus-drugys. Įdomu, kad po to pranešimų apie šios būtybės pasirodymus Point Pleasant mieste nebebuvo.

Džonas Kylas savo knygoje kelia versiją, kad žmogus-drugys kilęs iš anapusinio pasaulio ir pasirodo Point Pleasant gyventojams, kad įspėtų apie katastrofas.

Po filmo “Žmogus-drugys” Point Pleasant mieste net buvo pastatyta šio monstro statula. Taip norėta pritraukti daugiau turistų. Mieste vyksta ir festivaliui, skirti “žmogui-drugiui”.

“Betmenų” vizitai

Panašias būtybes matė ne tik Point Pleasant miesto gyventojai. “Skraidantys monstrai” ne kartą pasirodė ir Italijoje. Pirmą kartą keistas žmogus su sparnais buvo pastebėtas 1945 metų vasarą virš Taranto uosto. Kitas panašus pranešimas atėjo iš Bobbio (Piačenzos provincija) 1971 metų rugpjūčio 19 dieną.

Po to tokius skraidūnus matė įvairiose Italijos vietose. Pavyzdžiui, 1992 metų gruodžio 16 dieną studentė iš Parmos Manuelė B. matė, kaip dangumi skrido kažkokia būtybė, kurios oda buvo tamsiai žalia, raukšlėta, akys raudonos, šviečiančios kaip automobilio žibintai... Ji judėjo labai lėtai ir net, galima sakyti, nerangiai, kartkartėmis sustingdavo vietoje. Mergina tvirtino, kad skraidūno judesiai buvo kažkokie monotoniškai mechaniški, kaip roboto. O 2001 metais italų laikraštyje “La Nazione” pasirodė pranešimas, kad Karocco miestelyje, už 150 kilometrų į pietvakarius nuo Bolonijos, praskrido juodai apsirengęs žmogus. Liudininkai pasakojo, kad jis buvo panašus į Betmeną iš komiksų...

Mirtis švyturyje

1992 metų gegužės mėnesį amerikiečių bulvarinis laikraštis “Weekly World News” išspausdino pranešimą apie milžinišką drugį, sudegusį tų pačių metų pradžioje jūros švyturio netoli Norvegijos Budės miesto šviesoje.

Švyturio prižiūrėtojas Karlas Fridensenas iš pradžių milžinišką vabzdį, išnirusį iš tamsos, palaikė lėktuvu: išskėstų sparnų plotis buvo apie 10 metrų. Būtybė įsirėžė į švyturio viršūnę. Tuo metu apačioje buvęs Fridensenas užlipo į viršų ir pamatė, kad naktinis svečias, sudaužęs galingą Frenelio linzės stiklą, nukrito tiesiai ant įkaitusių elektrodų. Apdegę likučiai priminė kadrus iš siaubo filmo. Be to, nuo jų sklido bjauri smarvė. Straipsnyje buvo rašoma, kad tai, kas liko iš to bjaurybės, buvo perduota į laboratoriją. Grupė mokslininkų entomologų atliko tyrimus ir priėjo išvados, kad liekanos priklauso nežinomam drugių būrio atstovui. Tyrėjai iškėlė versiją, kad tai milžiniškas drugelis iš Pietų Amerikos džiunglių. Ten yra dar daug rajonų, kurių fauna neištyrinėta. Straipsnio autorių nuomone, tas monstras galėjo atsirasti iš paralelinio pasaulio. Tiesa, dauguma skaitytojų šią informaciją palaikė tiesiog laikraštine antimi, kurias dažnai publikuoja geltonoji spauda.

Į vykiai Čikagoje

Ir štai, atrodo, žmogus-drugys sugrįžo! Apie tai papasakojo paranormalių reiškinių tyrinėtojas iš Čikagos Manuelis Navaretas.

2017 metų rugsėjo 12 dieną, maždaug 10 valandą vakaro, liudininkė, norėjusi likti nežinoma, grįžo iš darbo namo. Ėjo ji Milardo gatve Little Village gatvės link. Staiga mergina priekyje, taip jai pasirodė, pamatė labai aukštą žmogų. Truputį vėliau ji pastebėjo, kad nepažįstamasis turėjo didžiulius juodus sparnus ir ryškiai šviečiančias oranžines akis.

Mergina pamanė, kad tai gali būti milžiniška pelėda, bet kuo arčiau ji ėjo, tuo aiškiau darėsi, kad tai žmogaus pavidalo būtybė. Anot merginos, pabaisa buvo kiek daugiau negu dviejų metrų ūgio. Liudininkė pasakojo: “Jis tiesiog stovėjo, žiūrėjo į mane kokias penkias minutes ir leido keistus čirškiančius garsus. O aš tuo metu ėjau tiesiai link jo, ir man atrodė, kad tai tiesiog velnias. Pradėjau tyliai melstis. Eiti nesustojau, nes atrodė, kad jei sustosiu, sustingsiu iš baimės. Kai tarp mūsų liko kokie 6,5 metro, jis staiga garsiai sucypė, tarsi būtų bandęs mane dėl kažko įspėti, bet kitą akimirką pašoko ir nuskrido”.

Šiaip ne taip pasiekusi namus, mergina papasakojo apie nutikimą savo artimiesiems. Močiutė pareiškė, kad tai arba pats velnias, arba į pelėda panaši būtybė iš Lotynų Amerikos folkloro.

Tokius padarus Čikagoje ir jos apylinkėse kartais matydavo ir anksčiau. Pavyzdžiui, 2017 metų pavasarį žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie susitikimus su monstru, kuris pagal aprašymą labai panašūs į padarą iš Point Pleasant miesto. Ta pati liudininkė papasakojo Navaretui, kad Little Village gatvės rajone, kur ji gyvena, sklando legendos apie tokį Un Diablo Negro - “Juodąjį velnią”.

Neseniai Žmogus-drugys pasirodė Piotrowski parke Čikagoje. Štai ką papasakojo vienas liudininkas: “Vakare su draugu Džonu sėdėjome automobilyje. Staiga kažkas atsitrenkė į bagažinę. Mums pasirodė keista, nes jei iš paskos būtų važiavusi mašina, ji būtų žibintais apšvietusi mūsų automobilį. Na, būtume bent variklio garsą girdėję. O dabar atrodė, kad kažkas slapčia prisėlino ir tyčia trenkė į mūsų automobilį. Džonas pyktelėjo, jau norėjo lipti lauk pažiūrėti, kas nutiko, tik staiga... kažkas didžiulis iš viršaus nusileido ant bagažinės, ir taip stipriai, kad automobilis net sujudėjo. Jau kitą akimirką supratome, kokia būtybė atakavo mus - tai buvo žmogus-drugys! Tie sparnai kaip šikšnosparnio, raudonos akys ir fantastinis monstro dydis (ne mažiau kaip 2,5 metro aukščio) iškart priminė mums pasakojimus apie paslaptingąjį kriptidą (gyvūnas, kuris galėtų egzistuoti, bet mokslas to dar neįrodė)”.

Liudininkas pranešė, kad monstras tiesiog brovėsi į automobilio saloną, bandydamas išdaužti užpakalinį stiklą. Bet kai vairuotojas žibintuvėliu pašvietė monstrui tiesiai į akis, tas išleido kažkokį baisų garsą, nušoko nuo bagažinės ir dingo.

Mitas ar realybė?

Iš kur atsiranda tokios būtybės? Versijų, kaip visada, daug. Pavyzdžiui, ufologų nuomone, “žmonės-drugiai” yra nežemiškos civilizacijos atstovai. Kriptozoologai yra įsitikinę, kad tai skraidantys skujuočiai, per stebuklą išlikę Žemėje. Buvo iškelta ir hipotezė, kad žmogus-drugys yra kažkokių slaptų karinių eksperimentų rezultatas.

Pasak folkloro specialisto Jano Haroldo Brunvaldo, liudininkų pasakojimuose būna daug sutapimų su legendomis ir padavimais apie panašius monstrus. Tų padavimų ar legendų galima perskaityti, tarkim, vaikiškose knygelėse. Tyrinėtojas mano, kad triukšmas dėl žmogaus-drugio galėjo turėti kažkokį realų vienetinį epizodinį pagrindą, kuris išprovokavo žmonių baimę ir net masines haliucinacijas. Taigi siaubą kelianti būtybė - tai tik žmogaus vaizduotės vaisius...

Bet gali būti, kad viskas prasidėjo nuo mistifikacijos. Pavyzdžiui, kažkas kažką apmulkino, o paskui pasklinda pasakojimai apie pabaisas, kuriomis iš tikrųjų galėjo lėktuvai ar dideli paukščiai. Kalbant apie degančias akis, tai galėjo būti tik šviesos atspindžiai.