2019 m. per pasaulį ritosi ekstremalūs orų reiškiniai: neramina ir 2020-ieji

Karščio bangos, sausros, potvyniai, gaisrai ir taifūnai:  klimato kaitos sukelti ekstremalūs orų reiškiniai 2019 metais smogė kiekvienam žemynui, milijonus žmonių privertė palikti namus ir pridarė milijardinių nuostolių.

Su klimato kaita susiję ekstremalūs orai šiais metais kainavo daugiau nei 107,4 milijardus svarų sterlingų, pražudė 4572 žmones ir šimtus tūkstančių gyventojų privertė palikti savo namus, praneša dailymail.co.uk.

Penkiolika destruktyviausių atvejų, kurių kiekvienas pridarė nuostolių už daugiau nei 760 milijonų svarų, buvo identifikuoti „Christian Aid“ ataskaitoje.

Ši ataskaita paskelbta žmonijai toliau judant į užmarštį, JT nustačius kad anglies dioksido emisijos toliau kyla, o dvi savaites trukęs klimato susitikimas Madride baigėsi nepasiekus jokio susitarimo.

Klimato kaitos aktyvistai šiais metais paralyžiavo didžiųjų pasaulio miestų transporto tinklus, o visa tai daryta siekiant atkreipti dėmesį į šią problemą.

Paauglė iš Švedijos Greta Thunberg šiemet vadovavo  per pasaulį besiritusiems jaunimo protestams, nukreiptiems prieš vyriausybes ir pasaulio lyderius.

Ataskaitoje nustatyta, kad Kalifornijos gaisrai, kurie regione liepsnojo nuo spalio iki lapkričio mėnesio, buvo pati brangiausia stichinė nelaimė, kuri po aštuonis metus trukusios sausros „išrašė“ 19 milijardų svarų sąskaitą.

Po jų seka Japonijos taifūnas „Hagibis“, kainavęs 11 milijardus svarų, bei potvyniai JAV Vidurio vakaruose ir Pietuose, kurie pridarė nuostolių už 9,6 milijardus svarų.

Paskelbtoji ataskaita taip pat nustatė, kad šiais metais ekstremalios orų sąlygos daugiausia aukų pareikalavo šiaurinėje Indijoje, kur potvyniai pražudė 1900 žmonių.

Skaičiuojama, kad Pietų Afrikoje kovo mėnesį siautęs ciklonas „Idai“ pražudė 1300 žmonių, tuo tarpu uraganas „Dorian“ Šiaurės Amerikoje pareikalavo 673 žmonių gyvybių.

Šių metų gegužę 3,4 milijonai žmonių buvo priversti palikti savo namus Indijoje ir Bangladeše, kur siautė ciklonas „Fani“.

Ekstremalių orų reiškinių šiais metais neišvengė ir Jungtinė Karalystė, kuriai ankstyvą kovo mėnesį smogė audra „Eberhard“, taip pat siaubusi Belgiją ir Nyderlandus bei vėliau judėjusi per Vokietiją, Lenkiją, Čekiją ir Ukrainą.

Skaičiuojama, kad Europoje audros pridaryti nuostoliai siekia daugiau nei 1,3 milijardus svarų.

Prognozuojama, kad ekstremalių orų reiškinių pridaromų nuostolių kaina augs ir artėjančiais metais. Analizė numato, kad dėl kylančių oro temperatūrų Europai smogs kelios smarkios audros.

Viltis kitais metais?

Kitais metais Jungtinėje Karalystėje, Glazge, vyks klimato kaitos konferencijos, kur susiburs pasaulio lyderiai ir tuomet į juos bus nukreiptos viso pasaulio akys bei spaudimas, kad būtų imamasi būtinų veiksmų kovai su klimato krize.

Siekiant išvengti blogiausių globalaus šiltėjimo pasekmių daugelis pasaulio valstybių pasirašė Paryžiaus Klimato kaitos susitarimą, kuriuo įsipareigojo apriboti temperatūros kilimą ties 1,5°C ar 2°C.

„Christian Aid“ organizacijos globalaus klimato grupės vadovė ir ataskaitos bendraautorė Dr. Kat Kramer, sakė: „2020 bus labai svarbūs metai kalbant apie tai, kaip pasaulis reaguos į vis gilėjančią klimato krizę.“

Moteris teigė, kad Glazge vyks didžiausias susitikimas nuo Paryžiaus susitarimo pasirašymo prieš penkerius metus, kur valstybės privalės įsipareigoti toliau apriboti savo emisijas, kad būtų įgyvendintas 1,5°C apribojimas, ir padidintas skurdesnių valstybių, kenčiančių nuo ataskaitoje aprašomų padarinių, finansavimas.“

2019 m. per pasaulį ritosi superaudros, ekstremalus karštis, pražūtingi gaisrai

Profesorius Michael Mann iš Pensilvanijos valstijos universiteto, sakė: „2019 metais aplink pasaulį mes matėme žymiai galingesnių ekstremalių orų reiškinių nei anksčiau, tarp kurių ir gaisrai Amazonėje bei Arktyje, pragaištingi ir vienalaikiai krūmynų gaisrai Kalifornijoje bei Australijoje (čia jie vis dar tęsiasi), žiemos karščio bangos ir pražūtingos superaudros.“

„Šiuo metu mums kiekvieną dieną yra primenama neveiksnumo klimato atžvilgiu kaina, o tai daroma klimato kaitos sukeltų ekstremalių meteorologinių reiškinių pavidalu“, – teigė profesorius M. Mann.

Penkiolika ekstremaliausių klimato kaitos paskatintų orų reiškinių, įvykusių per 2019 metus:

Sausis: Argentina ir Urugvajus, potvyniai –  1,92 milijardai svarų nuostolių, penki žuvę;

Sausis–vasaris: Australija, potvyniai – 1,46 milijardai svarų nuostolių, trys žuvę;

Kovas: Europa, audra „Eberhard“ – 769 milijonai – 1,3milijardai svarų nuostolių , keturi žuvę;

Kovas: Pietinė Afrika, ciklonas „Idai“ – 1,53 milijardai svarų nuostolių, 1300 žuvusiųjų;

Kovas–birželis: JAV vidurio vakarai, pietūs, potvyniai – 9,61 milijardai svarų nuostolių, trys žuvę;

Kovas–balandis: Iranas, Potvyniai – 6,38 milijardai svarų nuostolių, 78 žuvę;

Gegužė: Indija ir Bangladešas, ciklonas „Fani“ – 6,2 milijardai svarų nuostolių, 89 žuvusieji;

Birželis–rugpjūtis: Kinija, potvyniai –  6,2 milijardai svarų nuostolių, 300 žuvusių;

Birželis–spalis: Šiaurinė Indija, potvyniai – 7,69 milijardai svarų nuostolių, 1900 žuvusiųjų;

Rugpjūtis: Kinija, taifūnas „Lekima“ – 7,69 milijardai svarų nuostolių, 101 žuvusieji;

Rugsėjis–spalis: Japonija, taifūnai „Faxai“ – 3,8–6,9 milijardai svarų nuostolių, 3 žuvusieji ir „Hagibis“ – 11,5 milijardai svarų nuostolių, 98 žuvę;

Rugsėjis: Šiaurės Amerika, uraganas „Dorian“ – 8,77 milijardai svarų nuostolių, 673 žuvę;

Rugsėjis: Ispanija, potvyniai – 1,84 milijardai svarų nuostolių, septyni žuvę;

Rugsėjis: Teksasas, JAV, audra „Imelda“ – 6,2 milijardai svarų nuostolių, penki žuvusieji;

Spalis–lapkritis: Kalifornija, JAV, gaisrai – 193,2 milijardai svarų nuostolių, trys žuvę.

Gismeteo.lt