Teigiama, kad hipnoze galima įveikti net vėžį: mokslininkai ant stalo deda faktus

Hipnozė skirta palengvinti gimdymo skausmams, gydyti žarnyno ligoms ir naikinti vėžinėms ląstelėms. Visame pasaulyje alternatyviosios medicinos šalininkai jau šimtus metų bando šią terapiją integruoti įprastose ligoninėse. Nors hipnozės metu nuskenavus smegenis buvo pastebėta, jog ji paveikia tam tikras sritis, ne visi žmonės gali būti užhipnotizuojami.

Hipnozė yra psichinė būsena, kai žmogus susikoncentruoja ties vienu dalyku nekreipdamas dėmesio į jį supančią aplinką. Kartojamos instrukcijos ir ramus hipnotizuotojo tonas gali daryti įtaką skirtingoms smegenų sritims, todėl hipnotizuojamas asmuo staiga ima elgtis ir galvoti neįprastai.

Transo būsena trunka apie 30 minučių, tačiau dažnai prireikia papildomų 20 minučių ruošiant pacientą seansui. 28 proc. žmonių yra nejautrūs hipnozei. Priežastis, kodėl vieni lengviau užhipnotizuojami nei kiti, dar nežinoma.

1843 m. neurologas iš Škotijos Jamesas Braidas įvedė hipnozės sąvoką. Ši praktika taip pavadinta graikų miego dievo Hypnos garbei. J. Braidas paneigė tuo metu vyravusį įsitikinimą, kad hipnozės būsena pasiekiama pasitelkiant magnetines jėgas.

Įprastai pacientas konsultuojasi su hipnotizuotoju kartą per savaitę. Dažnai toks gydymo būdas yra taikomas kartu su savihipnoze, kai asmuo namuose klausosi hipnotizuotojo balso įrašo.

Hipnozė yra senesnė, nei manote. Vokiečių gydytojas Franzas Mesmeris 1784 m. pirmasis supažindino su hipnoze, padėjusia jo pacientams išgyti. Praėjus 50 metų anglų gydytojas Johnas Ellitosonas Londone įkūrė kliniką, kurioje hipnoze gydė tiek psichinių, tiek fizinių bėdų turinčius pacientus. Kalkutos (Indija) ligoninėje 1845 m. hipnotizuotojai pradėjo taikyti anestezę, taip padėdami chirurgams sėkmingai atlikti 300 sudėtingų ir tūkstančius paprastesnių operacijų.

Nuo tada visame pasaulyje gydytojai ėmė eksperimentuoti naudodami hipnozę. Daugelyje šalių toks alternatyvus gydymo metodas nesulaukia valdžios pritarimo, tačiau tūkstančiuose klinikų dirbantys hipnotizuotojai vis tiek jį siūlo.

Ar hipnozė gali pakeisti vaistus?

Dermatologui ir vėl nepavyko pašalinti trijų karpų nuo 55 metų vyro rankos. Trejus metus trukusi šaldymo ir šarminės rūgšties terapija buvo neveiksminga, tad pacientas nusprendė išbandyti hipnozę.

Hipnotizuojamas vyras perėjo į lengvą, miegą primenančią transo būseną. Tada jam buvo liepta įsivaizduoti, kaip per savaitę jo oda išgyja. Praėjus septynioms dienoms dingo pirmoji karpa. Tai šiek tiek nuvylė hipnotizuotoją, tačiau pacientas paaiškino bijojęs, jog dideli norai gali neišsipildyti, todėl įsivaizdavęs karpas išnykstant ne visas kartu, o po vieną.

Hipnotizuotojas vardu Chema Nieto 2009 m. paskelbė šią sėkmingą istoriją moksliniame žurnale, taip patvirtindamas jau šimtus metų vyraujantį įsitikinimą, kad hipnozė yra patikima alternatyva tradiciniams gydymo metodams. Nors tokia transo būsena malšina gimdymo skausmus, sumažina nerimą ir net padeda rūkaliams atsisakyti cigarečių, ne visi žmonės tiki jos gydomuoju poveikiu.

Dauguma mokslinių tyrimų, kuriuose nagrinėjama hipnozė, buvo labai prastai atlikti, todėl gauti rezultatai nepatikimi. Dažniausiai šie eksperimentai tėra pavieniai sėkmingi atvejai, kurių niekas nebandė paneigti, arba pati hipnozė buvo atliekama turint per mažai tiriamųjų, todėl iš to negalima daryti tvirtų išvadų. Kitais atvejais mokslininkai apibendrindami rezultatus neįtraukia pacientų, kurie dėl įvairių priežasčių pasitraukė iš eksperimento, todėl išvadose vyrauja daugiausia teigiami rezultatai. O tai iškreipia statistinius duomenis.

Hipnozė apgauna smegenis

Hipnozė taip pavadinta graikų miego dievo Hypnos garbei. 1843 m. šį terminą pirmą kartą pavartojo škotų neurologas Jamesas Braidas. Jis paneigė tuo metu vyravusį įsitikinimą, jog hipnozės būsena atsiranda dėl nepaaiškinamų magnetinių jėgų. J. Braidas parodė, kad tokia būsena pasiekiama smarkiai sutelkiant dėmesį ir taip paveikiant nervų sistemą. Tai patvirtino Kanadoje esančio McGillio universiteto neurologo Amiro Razo tyrimai. Jis analizavo smegenyse kylančius konfliktus, kai hipnotizuotojas naudoja įvairius metodus, siekdamas priversti žmones pažvelgti į save ir aplinką jiems neįprastu kampu.

Tokie konfliktai nuolat vyksta ir neužhipnotizuotų žmonių smegenyse. Pavyzdžiui, laikomės dietos, tačiau pamatę gardaus torto gabalėlį norime jį suvalgyti. Tuo metu priverčiame smegenis rinktis iš dviejų alternatyvų, taip sukeldami konfliktą. Anot A. Razo ir kitų mokslininkų, labai panašus reiškinys vyksta tuomet, kai hipnotizuotojas priverčia savanorį patikėti, jog jis yra Elvis Presley ir prieš auditoriją sudainuoti „Love me tender“. Iš esmės, užhipnotizuotas žmogus žino, kad jis nėra Elvis ir nemoka dainuoti, tačiau savęs supratimas iškreipiamas hipnotizuotojui atkakliai tvirtinant, kad yra kitaip. Įprastai smegenys greitai prisitaikytų prie realybės ir žmogus atsisakytų dainuoti prieš šimtinę auditoriją, tačiau kartojami teiginiai ir aiškios instrukcijos šią idėją paverčia tokia patrauklia, jog smegenys pasiduoda hipnotizuotojo įtakai.

Hipnozė pašalino konfliktą

2005 m. A. Razas atliko didelio masto tyrimą, naudodamas klasikinį Strupo efekto psichologinį eksperimentą. Jo metu tiriamieji turėjo įvardyti, kokios spalvos yra parašyto žodžio raidės, kai pats žodis reiškė kitą spalvą. Žodis RAUDONA gali būti parašytas žaliomis raidėmis, taip sukeliant konfliktą tarp regėjimo centro, kuris registruoja vieną spalvą, ir smegenų centro, kuriame fiksuojamas parašytas kitos spalvos pavadinimas. Taip smegenys yra priverstos pasirinkti: tikėti matoma spalva ar perskaitytu žodžiu. Toks konfliktas smarkiai sulėtina skaitymo greitį.

Po šio eksperimento tiriamiesiems buvo sukelta lengva transo būsena, kurios metu mokslininkai įteigė, kad lape jie mato nežinoma kalba parašytus žodžius. Vadinasi, skaitomiems žodžiams nebūtų priskiriama jokia reikšmė, todėl tiriamieji susikoncentruotų tik į raidžių spalvą. Užhipnotizavus tiriamuosius, kai jie laikinai nemokėjo perskaityti žodžių, konflikto tarp dviejų smegenų centrų nebeliko. Vėliau keletas tyrimų patvirtino, kad hipnozė daro įtaką ir kitoms smegenų sritims. Todėl galima manyti, jog ji gali sumažinti nerimą ar palengvinti skausmus, kurių priežastis slypi smegenyse.

Gali sumažinti skausmus

Nepaisant kelių hipnozės eksperimentų, nėra kitų mokslinių įrodymų, kad hipnotizuotojas gali išgydyti pacientus geriau nei gydytojas. Dirgliosios žarnos sindromas yra viena iš ligų, kuriai gydyti mokslininkai taikė hipnozę ir tyrė jos poveikį. Nors atrodo, kad ji yra tiesiogiai susijusi tik su žarnynu, pacientai dažniausiai gydomi antidepresantais, nes manoma, jog smegenys atsakingos tiek už ligos atsiradimą, tiek už paciento gebėjimą susidoroti su jos simptomais. Gydytojas Alexanderis Fordas nusprendė atidžiau išnagrinėti anksčiau atliktus penkis tyrimus, kurių metu buvo tikrinamas hipnozės poveikis pilvo skausmams. 2018 m. atlikta metaanalizė atskleidė, kad hipnozė sumažino skausmus 26 proc., o antidepresantai 34 proc. pacientų. Iš viso šiuose penkiuose eksperimentuose dalyvavo 183 tiriamieji, o tai per mažas skaičius, kad būtų galima daryti kokias nors tyrimo išvadas. Nepaisant to, A. Fordas nusprendė, kad hipnozė gali būti tinkama alternatyva vaistams.

Toks pat abejotinas ir ribotas teigiamas hipnozės poveikis aprašytas Anglijoje esančio Jorko universiteto mokslininkės Hannah’os Ainsworth 2009 m. atliktoje metaanalizėje. Kaip ir A. Fordas, ji išnagrinėjo penkis anksčiau atliktus tyrimus, aprašančius teigiamą hipnozės poveikį. Tačiau mažas tiriamųjų skaičius (214) taip pat verčia abejoti tyrimų rezultatais.

2013 m. danų atliktame tyrime dalyvavo ne mažiau nei 1 222 pirmagimio besilaukiančių moterų. Akušerė Anette Werner tikrino, ar savihipnozė gali sušvelninti gimdymo skausmus. Būsimos mamos namie turėjo klausytis garso įrašų, kuriuose malonus balsas bandė jas įtikinti gimdymo metu būti stiprias ir pasitikėti savimi. Visgi rezultatai parodė, jog hipnozė nesumažino moterų poreikio numalšinti skausmą epidūrine nejautra. Kita vertus, ji padėjo moterims jaustis geriau ir sumažino nerimą.

2016 m. aptartas tyrimas, kuriame dalyvavo 2 954 moterys. Gauti rezultatai, kad vienintelis hipnozės privalumas gimdymo metu buvo tai, jog būsimų mamų poreikis vartoti kitus skausmą malšinančius vaistams, neskaitant epidūrinės nejautros, sumažėjo perpus. Visgi šiuose eksperimentuose dalyvavo per mažai tiriamųjų, todėl sunku daryti tvirtas išvadas. Pagrindinis šių tyrimų trūkumas yra tas, kad nenurodyta, ar išvados padarytos remiantis visų tyrime dalyvavusių moterų rezultatais, ar kai kurios iš tyrimo dalyvių dėl tam tikrų priežasčių iš eksperimento pasitraukė jam dar nesibaigus. Būtent toks dalyvių pasitraukimas yra silpnoji visų medicinos tyrimų, ypač hipnozę tiriančių eksperimentų, vieta.

Hipnozei jautresni smalsūs žmonės

2000 m. atlikęs tyrimus psichiatrijos profesorius Vilfredo De Pascalis nustatė, jog iš 356 eksperimento dalyvių 28 proc. buvo neįmanoma užhipnotizuoti, o 10 proc. tirtų žmonių buvo ypač jautrūs hipnozei. Kiti mokslininkai taip pat gavo labai panašius rezultatus. Vis dar nėra aišku, kodėl žmonės į hipnozę reaguoja skirtingai. Kai kurių teigimu, didelę įtaką daro paveldimumas, kiti mokslininkai įžvelgia sąsają tarp hipnozės poveikio ir kitų asmenybės bruožų, tokių kaip smalsumas ir jautrumas. Bet kokiu atveju tai reiškia, jog tirdami hipnozės poveikį mokslininkai turi įvertinti tai, jog maždaug 25 proc. eksperimente dalyvaujančių žmonių nebus imlūs hipnozei. Jei tyrėjai darydami išvadas neįvertina pastarojo procento, yra rizika, jog jų rezultatuose bus lyginami du skirtingi gydymo metodai, taikyti visiškai skirtingoms tiriamųjų grupėms. Kai kuriais atvejais mokslininkai patikrina tiriamojo jautrumą hipnozei iš anksto, dar neprasidėjus eksperimentui. Atsirinkti tik pačius jautriausius žmones moksliniu požiūriu nėra teisinga, nes tuomet kontrolinė ir hipnozės grupės tampa per daug skirtingos ir nepalyginamos, o tai gali daryti įtaką jų reakcijai į gydymą. Kol kas dar niekam nepavyko įrodyti, jog hipnozė galėtų būti taikoma kaip alternatyvus gydymo metodas. Tačiau mokslininkai nėra nusiteikę visai skeptiškai, nes hipnozė neabejotinai daro poveikį smegenims. Ypač tiems 10 proc. žmonių, kurie dėl nežinomų priežasčių, yra itin imlūs hipnozei.