Jei vėžio bakterijų teorija teisinga, tada pirma, ką reikėtų daryti su vėžiu sergančiaisiais, - pakeisti chemoterapijos vaistus antibiotikais. Ši teorija buvo pademonstruota skrandžio vėžio atveju, kai šį sukėlė Helicobacter pylori bakterija. Per tyrimą su 544 asmenimis, patyrusiais skrandžio vėžio operaciją, antibiotikai padėjo dviem trečdaliais sumažinti pakartotinio vėžio riziką. Pusei pacientų duodavo lansoprazolio, amoksicilino ir klaritromicino (tai antibiotikai), bet kitai pusei teikė standartinę priežiūrą be H.pylori skirtų vaistų.
Po 3 metų vėžiu vėl sirgo 9 žmonės iš antibiotikų grupės ir 24 - iš placebo grupės.(1)
Panašia kryptimi darbuojasi Australijos biomedicinos prof, dr. T. Marshallas. Jis sukūrė programą, kurią pats vadina Maršalo protokolu. Jį sudaro penki skirtingi antibiotikai mažomis dozėmis, skirti įvairiomis lėtinėmis ligomis, kurias, pasak jo, sukėlė bakterijos, sergantiems pacientams gydyti. T. Marshallas konkrečiai nemini vėžio (galbūt dėl teisinių sumetimų), bet pabrėžia, kad jo gydymo metodas tinkamas nuo reumatoidinio artrito, sklerodermijos, vilkligės, cukrinio diabeto ir kitų ligų. Per vieną tyrimą apie Maršalo protokolą dauguma jo dalyvių pranešdavo apie savo būklės pagerėjimą.(2)
Dar prieštaringesnė yra Kanadoje gyvenančio prancūzų biologo Gastono Naessenso sukurta formulė, kurią jis pavadino 714-X. Šis injekuojamas preparatas sudarytas iš kamparo, azoto, amonio druskų, natrio chlorido ir etanolio. Jis skirtas žmonėms gydyti nuo mikroskopinių organizmų, kuriuos C. Naessensas identifikavo ir pavadino somatidais. Panašiai kaip vėžio bakterijų teoretikai, C. Naessensas mano, kad somatidai yra pleomorfiški - jie gali keisti formą ir cikliškai keistis net 16 kartų, jei asmens imuninė sistema nusilpusi.
Natūropatė Hulda Clark (1928-2009) manė, kad vėžį sukelia prie plokščiųjų kirmėlių priklausantis parazitas Fasciolopsis buski, nuo kurio galima išsivaduoti valgant trijų prieskoninių augalų derinį: juodojo riešutmedžio lukštų, pelynų ir gvazdikėlių. Apie tai ji rašė kaip apie gydymo priemonę, padedančią visiems vėžiu sergantiesiems. Vėliau H. Clark pakeitė šį derinį kitu savo sukurtu preparatu, kurį pavadino „zaperiu" (angl. zapper) ir kuris, pasak jos, galįs sunaikinti vėžį per kelias minutes. Konkrečios plokščiosios kirmėlės Vakarų šalyse niekada nepavyko identifikuoti. Ji aptikta tik vienu atveju Indijos subkontinento dalyje.
Beje, H. Clark mirė nuo dauginės mielomos - leukocitų vėžio, kuris sintetina antikūnus.
Nuorodos:
- Lancet, 2008; 372:392-7
- 6-ojo tarptautinio autoimuniteto kongreso protokolai, Portas, Portugalija, 2008-09-11
Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose! Prisijunkite prie mūsų paskyroje, kad nepraleistumėte įdomių dalykų!
