Nesugaunamieji ir neatpažinti (NPO) kvakeriai

Kai kas tvirtina, kad idėja apie povandeninės civilizacijos egzistavimą tinka tik fantastiniams romanams. Tačiau nemažai faktų verčia manyti, kad vandenynų gelmės tikrai slepia kažkokį paslaptingą, akivaizdžiai protingą gyvenimą...

Siluetas bangose

Ankstų 1902 metų spalio 28 dienos rytą britų prekybinis laivas “Fort Salisbury” plaukė per Gvinėjos įlanką netoli Vakarų Afrikos krantų. Jūra buvo rami, danguje - nė debesėlio, todėl komanda iškart pastebėjo dvi raudonas ugnis, pasirodžiusias iš vandens už kelių šimtų jardų nuo laivo. Pažiūrėjęs per žiūronus į ugnis, budėtojas pamatė, kad jos sklinda nuo didžiulio juodo objekto, primenančio apverstą valtį. Bijodamas susidūrimo, budėtojas iškart pranešė apie objektą vairininkui ir kapitonui D. Raimeriui, kuris iškart nuskubėjo ant denio. Jūreiviai stebėjo neaiškų “laivą” maždaug ketvirtį valandos, kol jis visai dingo po vandeniu (Ateiviai, NSO - paranormal.lt).

Vėliau laivo žurnale kapitonas užrašė: “Nežinomo laivo vaizdas buvo bauginantis... Jis buvo nuo 500 iki 600 pėdų ilgio, padengtas blizgančiais, panašiais į metalinius, žvynais, o laivagalyje ir laivo priekyje švietė ryškios šviesos. Jis nuolat judėjo, pasinerdamas į vandenį ir išnirdamas vėl, vanduo burbuliavo aplink. Net ir panirus jam į vandenį, mes aiškiai matėme siluetą bangose...” Vėliau Raimerį bandė įtikinti, kad jis matė apsivertusį laivą ir palaikė jį kažkuo nesuprantamu, tačiau patyręs jūreivis kategoriškai tai paneigė. Be to, buvo išsiaiškinta, kad tuo metu prie vakarinių Afrikos krantų joks laivas nepatyrė katastrofos.

Dar mažiau tikėtina, kad “Fort Salisbury” susidūrė su kažkokiu jūros gyviu, nes pagal išmatavimus (maždaug 180 metrų ilgio) nežinomas objektas gerokai lenkė patį didžiausią gyvūną planetoje - mėlynąjį banginį. Ir galiausiai - jūrų gyvūnai juk neskleidžia šviesų!

Neabejotinai tai buvo kažkoks dirbtinis objektas, galbūt, povandeninė valtis ar kažkas panašaus. Bet 1902 metais dar nė viena šalis neturėjo technologijų gaminti tokias dideles povandenines valtis.

Nuo tų laikų praėjo daugiau kaip 100 metų, bet į klausimą, su kokiu gi reiškiniu įlankoje susidūrė kapitonas Raimeris ir jo komanda, niekas suprantamai ir neatsakė...

Povandeniniai “fantomai”

Paaiškėjo, kad kažką panašaus jūrose matydavo ir gerokai anksčiau, dar iki įvykių su laivu “Fort Salisbury”. 1825 metais Karibų jūros bangose anglų eskadros akyse beveik valandą “šokinėjo” dideli raudoni kamuoliai; 1845 metų birželio 18 dieną prekybinio laivo “Akteon” ekipažas virš vandens pastebėjo tris ryškius diskus, tarpusavyje susijusius šviečiančiais “lynais”; 1879 metais Persijos įlankoje buvo pastebėtas povandeninis objektas, nuo kurio vertikaliai aukštyn kilo stiprios šviesos spindulys, net siekęs debesis.

Po Antrojo pasaulinio karo kai kas manė, kad nežinomi plaukiojantys objektai (NPO) - tai nenuskandinti Trečiojo Reicho povandeniniai laivai. Skeptikai prieštaravo: povandeniniam laivui reikalingas dyzelinis kuras, maistas ekipažui, remontas ir kt. Vadinasi, laivai kažkur aplink turi turėti nuolatines bazes. Povandeninių “fantomų” charakteristikos - greitis, manevringumas, panirimo gylis - nepasiekiamos net ir patiems geriausiems vokiečių povandeniniams laivams.

Apskritai XX amžiuje, ypač antroje jo pusėje, žymiai padaugėjo pranešimų apie NPO, matyt, dėl radarų ir priešlaivinių technologijų išsivystymo. Vienas iš pirmųjų “kovinių” susidūrimų su tokiu neatpažintu objektu įvyko 1960 metų sausio mėn. Tada Argentinos laivyno sargybinis laivas savo teritoriniuose vandenyse su hi-drolokatoriais aptiko du didžiulius neįprastos formos povandeninius laivus. Vienas gulėjo ant dugno, o kitas suko ratus aplink jį. Skubiai atvykusi kovos su povandeniniais laivais grupė numetė ant jūrinės sienos “pažeidėjų” daugybę giluminių bombų. Tačiau ar-gentiniečiai buvo apstulbę. Rezultatas buvo tik toks, kad abu povandeniniai laivai išplaukė į paviršių ir ėmė tolti neįtikėtinu greičiu. Negalėdami pavyti, laivai ėmė šaudyti iš artilerijos pabūklų. Povandeniniai laivai kaip mat pradingo gelmėse. Tai, ką jūreiviai po to pamatė hidrolokatorių ekranuose, išvis neįmanoma paaiškinti: povandeninių laivų padaugėjo dvigubai, o dar vėliau jų pasidarė šeši!

NATO ekspertai kategoriškai atmetė Argentinos kaltinimus savo adresu: jokia pasaulio valstybė neturi galimybių pastatyti povandeninius laivus su tokiomis charakteristikomis. O netrukus, vasario ir gegužės mėnesiais, panašūs (arba tie patys) povandeniniai laivai buvo pastebėti Atlanto vandenyne, paskui Viduržemio jūroje.

NPO varo į spastus

Iš daugybės susidūrimų su NPO atvejų ypatingai išsiskiria vienas atvejis, nutikęs ne su šiaip kokiu nors pramoginiu ar žvejybiniu laivu, o su galingu kariniu laivynu, aprūpintu pačia moderniausia tų laikų karine technika. 1963 metais Atlanto vandenyne, prie Puerto Riko krantų, JAV karinis jūrų laivynas dalyvavo mokymuose, kaip ieškoti ir persekioti tariamo priešininko povandeninius laivus. Tačiau beveik iškart nuo manevrų pradžios praktiškai visų laivų hidroakustinių stočių operatoriai užfiksavo visai ne mokomųjų tikslų signalus. Manevrų rajone iš tikrųjų buvo nežinomas povandeninis laivas! Nedelsiant buvo pradėtas persekiojimas. Bet jau po valandos paaiškėjo, kad persekiotojai visiškai negali pasiekti keisto povandeninio laivo: jis plaukė tokiu greičiu, kad pribloškė hidro-akustikus, - maždaug 150 mazgų (arba 250 kilometrų per valandą). O naujausių atominių povandeninių laivų greitis buvo tik 45 mazgai. Situacija dar labiau susipainiojo, kai paaiškėjo, kad paslaptingas objektas gali lengvai panirti į maždaug šešių kilometrų gylį. Tai gerokai viršijo povandeninių laivų panirimo rekordą. Persekiojimas buvo nutrauktas.

Nuo 1970 metų NPO ėmė erzinti skandinavus. Patruliniai ir priešlaiviniai neutralios Švedijos laivai ne kartą užfiksavo “priešų povandeninius laivus” netoli Stokholmo. Norvegai, ieškodami tų pačių “povandeninių laivų”, naršė savo šcherus ir fjordus. 1972 metų rudenį norvegų jūreiviai net užblokavo vieną tokį “povandeninį laivą” Sogne fjorde ir paleido į jį gilumines bombas, bandydami priversti iškilti į paviršių. Tačiau netikėtai į pagalbą povandeniniam pažeidėjui atskrido kažkokie “juodi malūnsparniai” be atpažinimo ženklų, ir visa norvegų laivų technika iškart sugedo. Dėl to NPO išsprūdo iš spąstų.

Povandeninių bazių beieškant

Nuo 1960 metų išauga NPO aktyvumas prie Kalifornijos krantų. Kai kurie tyrinėtojai kelia versiją, kad čia gali būti povandeninė paslaptingų objektų bazė. Dar XX amžiaus viduryje laivų, įplaukiančių į San Francisko įlanką ir išplaukiančių iš jos, hidrolokatoriai fiksuodavo kažkokį povandeninį “kalną”, kuris tai pasirodydavo prietaisų ekranuose, tai pradingdavo iš jų. Operatoriai tą “kalną” pavadino “rifu-fantomu”. Dar vieną tokį “fantomą” pastebėjo JAV karinio jūrų laivyno tyrimų laivas “Mauri” už 400 mylių nuo Kalifornijos krantų. Tai patvirtino ir kiti laivai. Tačiau prisiartinti prie paslaptingo objekto niekaip nepavyko: jis vis pradingdavo!

1997 metais australų karinis laivas apžiūrinėjo Belingshauzeno įdaubą prie Antarktidos. Batiskafo kino kamera ant dugno užfiksavo du ovalo formos darinius, kurie skleidė intensyvią vidinę šviesą. Okeanologijos instituto mokslininkai ištyrė juostelę ir padarė vienareikšmišką išvadą: šie statiniai gali būti tik dirbtinės kilmės.

Kalbant apie galimą NPO bazių egzistavimą, negalima nepaminėti dviejų keistų piramidžių, su hidro-lokatoriais rastų Atlanto dugne, Bermudų salų rajone. 1991 metais jas atrado okeanografas daktaras Verlagas Mejeris. Objektų aukštis - maždaug 300 metrų. Tai du kartus daugiau, negu garsiųjų Egipto piramidžių aukštis.

Bahamuose surengtoje spaudos konferencijoje Mejeris parodė du nuo piramidžių fundamento atskeltus fragmentus, kurie pagal savo sudėtį buvo panašūs į stiklą. Jis taip pat parodė žemėlapius su tiksliomis piramidžių koordinatėmis ir piešinius su jų vaizdais. Specialistai iškėlė versiją, kad piramides, kurių pastatymo technologija šiuolaikiniam mokslui yra nežinoma, pastatė atlantai gilioje senovėje. Tačiau išsamesnių tyrimų, apie kuriuos pasaulis sužinojo gana neseniai, rezultatai pribloškė: pasirodo, Bermudų piramidžių amžius yra ... vos 50 metų!

Kas gi vyksta vandenyno gelmėse? Versijų nėra daug. O hipotezės apie nežinomus giliavandenius gyvūnus, mikroorganizmų kolonijas ir užsienio šalių povandeninius laivus neatlaiko nė mažiausios kritikos.