Alzheimerio liga. Saugokite smegenis nuo cukraus!

Pasak naujausių tyrimų, Alzheimerio liga - tai intensyvaus cukraus vartojimo sukeltas trečiojo tipo cukrinis diabetas.

Naujausiu tyrimų rezultatai rodo, kad Alzheimerio liga iš esmės yra smegenų cukrinis diabetas. Kai kurie tyrėjai net tvirtina, jog abi ligos tokios stebinamai panašios, kad Alzheimerio ligą reikėtų vadinti trečiojo tipo cukriniu diabetu. Taip būtų galima paaiškinti faktą, kodėl apie 70 proc. asmenų, kurie serga antrojo tipo cukriniu diabetu (o tai šokiruojantis skaičius!), formuojasi ir Alzheimerio liga. Nustatyta, kad iš visų žmonių, kurie turi šių degeneracinių smegenų sutrikimų, tik 10 proc. neserga cukriniu diabetu.

Demencijos rizika didėja su amžiumi, ir su ja susiduria apie 5 proc. asmenų, vyresnių nei 65 metai. Nuo senatvinės silpnaprotystės daug dažniau kenčia moterys. Šiuo metu būtent ši liga yra dažniausia mirties priežastis - nuo jos miršta 3 kartus daugiau moterų nei nuo krūties vėžio.

Simptomus, susijusius su laipsnišku smegenų funkcijų silpnėjimu, pavyzdžiui, atminties netekimu ir sunkiu koncentravimusi, dažnai laiko viena liga ir vadina vienu žodžiu - demencija, tačiau esama dviejų pagrindinių ligos formų, kurios turi visiškai skirtingas priežastis: t. y. Alzheimerio liga (kuria sergama dažniausiai) ir vaskulinė demencija.

Manoma, kad Alzheimerio ligą sukelia mažo neurotoksiško baltymo (beta amiloido) kaupimasis smegenyse, todėl dalis smegenų nervų ląstelių nustoja funkcionuoti, netenka jungčių su kitomis ląstelėmis ir žūva. Alzheimerio ligą apibūdina dvi smegenų anomalijos - amiloidų
plokštelės ir neorofibrilių pažeidimai.

Savo ruožtu vaskulinė demencija - kognityviniai sutrikimai, kurių priežastis yra smegenų kraujagyslių pažeidimai.

Kasos vaidmuo

Dabar įrodyta, kad insuliną sintetina ne vien kasa. Smegenys turi savo insulino tiekėją, tai hormonas, kuris užtikrina smegenų ląstelių gyvybingumą. Maža insulino koncentracija smegenyse sukelia smegenų ląstelių degeneraciją, o pakankama jo koncentracija užtikrina ląstelių išlikimą ir visavertį funkcionavimą.

Nejautrumas insulinui, t.y. nesugebėjimas tinkamai perdirbti insuliną, gali nebūtinai paliesti visą organizmą, bet tik konkrečiai smegenis.

Ištyrę visus prieinamus įrodymus apie ryšį tarp Alzheimerio ligos ir antrojo tipo cukrinio diabeto, du JAV Brauno universiteto medicinos koledžo (Brown Medical School) ir Rod Ailando ligoninės (Rhode Island Hospital) patologai įrodė, kad visose smegenų srityse, kurias paliečia Alzheimerio liga (frontalinėse zonose, hipokampe ir hipotalame), insulino koncentracija yra mažesnė, o smegenėlėse, kurių Alzheimerio liga neveikia, tokie pokyčiai nekonstatuoti.

Sveikose smegenyse baltymas beta amiloidas atlieka teigiamą vaidmenį - kovoja su mikrobais, transportuoja cholesterolį ir saugo nuo oksidacinio streso. Beta amiloidas tampa problema tik tada, kai pradeda nusėsti.

Pasak naujausių teorijų, priežastis, dėl kurios amiloidas gali pradėti formuoti nuosėdas ir gumuliukus, gali būti susijusi kaip tik su insulinu ir tuo, kaip šis veikia smegenyse.

Dar prieš keletą metų buvo manoma, kad insulinas tiesiog reguliuoja cukraus koncentraciją kraujyje, tačiau dabar aiškiai įrodyta, kad jis turi ir kelias kitas funkcijas. Insulinas veikia neuromediatorius ir smegenyse esančias medžiagas, pavyzdžiui, acetilcholiną, kuris reikalingas mokymosi procese bei atminties funkcijoms užtikrinti. Insulinas palaiko ir neuronų gebėjimą funkcionuoti, ypač tose smegenų dalyse, kurias Alzheimerio liga paliečia stipriausiai, - hipokampe ir kaktos skiltyse.

Insulinas itin svarbus ir tų kraujagyslių augimo procesui, kurios padeda aprūpinti smegenis deguonimi ir gliukoze, be to, jis skatina plastiškumą, leidžiantį smegenų neuronams per visą žmogaus gyvenimą formuoti naujas jungtis.

Vis daugėja įrodymų, patvirtinančių ryšį tarp antrojo tipo cukrinio diabeto, kuriam būdingas sutrikęs kasos insulino reguliavimas, ir Alzheimerio ligos. Bandymai su žiurkėmis, kurios sirgo antrojo tipo cukriniu diabetu, parodė, kad ligai progresuojant gyvūnų smegenų funkcijos staigiai blogėjo. Didelė insulino koncentracija kraujyje blokavo fermentus, kurie ardo amiloidą, tad šis galėjo nusėsti bet kuriuose audiniuose ar organuose. Amiloidas formuoja toksiškus gumulėlius (nuosėdas), kurie trukdo neurologinėms funkcijoms.

Kiti tyrimai liudija, kad tarp cukriniu diabetu sergančių gyvūnų į Alzheimerio ligą panašūs pokyčiai smegenyse vyksta vienu metu su beta amiloido nuosėdų kiekio augimu. Tai rodo, kad nejautrumas insulinui, t. y. nesugebėjimas tinkamai perdirbti insuliną, gali nebūtinai paliesti visą organizmą, bet tik konkrečiai smegenis - šį faktą įrodė smegenų skrodimų rezultatai.

Gliukozės poveikis smegenims įrodo, kaip svarbu nustoti ar bent radikaliai sumažinti vartoti tokius produktus, kuriuose daug cukraus.

Per vieną tokį tyrimą mokslininkai naudojosi neseniai mirusių žmonių smegenų ląstelėmis (kai kuriems buvo diagnozuota Alzheimerio liga) ir pamerkė jas į insuliną. Tų asmenų smegenų audiniai, kurie nesirgo Alzheimerio liga, į insuliną reagavo aktyviai (smegenų impulsai išlieka dar kelias valandas po mirties), o tų, kurie sirgo šia liga, smegenų ląstelės (ypač hipokampe, kuris yra mokymosi ir pažintinės funkcijos centras) tokiu aktyvumu nepasižymėjo.

JAV Pensilvanijos universiteto (The University of Pennsylvania) tyrėjai padarė išvadą, kad žmonėms, kurie serga Alzheimerio liga, būdingas nejautrumas insulinui smegenyse.

Be to, pasirodė tyrimai, kurių autoriai kelia hipotezę, kad nejautrumas insulinui organizme sužadina procesus, galinčius paskatinti Alzheimerio ligos formavimąsi ir paaštrinti jos eigą. Vis dėlto reikia pripažinti, kad esama ir tyrimų, per kuriuos gauti visiškai priešingi įrodymai. JAV Kanzaso universiteto medicinos centro (The University of Kansas Medical Center) tyrėjai padarė išvadą, kad antrojo tipo cukrinio diabeto gydymas vaistais, kurie mažina cukraus koncentraciją kraujyje (pioglitazonu ir metforminu), tuo pat metu didinant raumenų, riebalų ir kepenų gebėjimą reaguoti į insuliną, gali pagerinti smegenų veiklą ir sulėtinti Alzheimerio liga sergančių pacientų kognityvinių gebėjimų prastėjimą.

Tačiau tie patys tyrėjai pripažįsta, kad amilinas (peptidas, kuris sintetinamas kasoje) formuoja beta amiloido gumulėlius, sukeldamas kasos beta ląstelių pažeidimus (kaip ir cukrinis diabetas), taip pat nusėda smegenyse, kaip ir tarp Alzheimerio liga ar vaskuline demencija sergančių asmenų.

Faktas, kad žmonėms, kurie serga antrojo tipo cukriniu diabetu, kyla apie 50-65 proc. didesnė rizika susirgti Alzheimerio liga, yra visuotinai žinomas. Tai verčia manyti, kad galbūt įmanoma, taikant tuos pačius metodus ir priemones, tiek sustabdyti, tiek sulėtinti abiejų ligų progresavimą, nes jas abi iš esmės sukelia vieni ir tie patys veiksniai: per daug cukraus maiste.

Vis dėlto Alzheimerio liga formuojasi ne tik todėl, kad žmogus turi insulino reguliavimo problemų. Esama nuomonės, kad svarbų vaidmenį atlieka ir uždegiminiai procesai. Uždegimas gali pakeisti kraujo srautą smegenyse, paveikti širdies aprūpinimą krauju ir pabloginti jau uždegimo ir beta amiloidų paliestų smegenų zonų būklę, skatindamas neuronų senėjimą ir paspartindamas natūralų, su senatve susijusį, neuronų skaičiaus mažėjimą.

Be to, dėl visų šių veiksnių išsiskiria streso hormonas kortizolis, dar labiau padidinantis uždegimą. Tai savo ruožtu gali pabloginti smegenų veiklą ir atmintį.

Panašiai kaip miego hormonas melatoninas, kortizolis taip pat veikia paros ritmu. Iš ryto jo koncentracija didesnė, o tai leidžia mums pradėti dienos darbus, savo ruožtu naktį kortizolio koncentracija sumažėja. Melatonino koncentracija būna didesnė naktį, o rytais - gerokai sumažėjusi. Esama paprasto ryšio: kai kortizolio koncentracija didelė, melatonino - maža.

Pastebėta, kad žmonėms, kurie serga Alzheimerio liga, būdingas vadinamasis saulėlydžio efektas, t. y. Įdienos pabaigą simptomai paaštrėja. Beta amiloido sintetinimo procesas taip pat vyksta paros ritmu - dieną jis intensyvesnis, o naktį lėtesnis. Net tarp gyvūnų, kuriems neleidžiama deramai išsimiegoti, beta amiloido koncentracija padidėjo 25 proc. Tai skatina manyti, kad miego ir budrumo ciklas taip pat atlieka tam tikrą vaidmenį Alzheimerio ligos raidoje būtent dėl melatonino ir (arba) kortizolio veiklos, nes kortizolio koncentracija vienareikšmiškai yra susijusi su cukraus koncentracija kraujyje. Vis dėlto tam, kad smegenyse prasidėtų žaloj antys pokyčiai, žmogus neprivalo turėti cukraus metabolizmo sutrikimų (tai vadinama prediabetine būkle) ar sirgti antrojo tipo cukriniu diabetu. Per vieną tyrimą mokslininkai tikrino, kaip žmones veikia maistas, kurio glikeminis indeksas (GI) aukštas ar žemas. Atitinkamai viena tyrimo dalyvių grupė gaudavo maisto, kurio GI aukštas, o kita -kurio GI žemas. Kuo aukštesnis GI, tuo greičiau maistas organizme virsta cukrumi. Tarp žmonių, kurie valgydavo aukšto GI produktus, jau po 4 savaičių nugaros smegenų skystyje buvo didesnė beta amiloido koncentracija nei tiems tyrimo dalyviams, kurie vartodavo žemo GI produktus.

Vadinasi, net tada, jei cukrinio diabeto nėra, esminis demencijos rizikos veiksnys yra didesnė gliukozės koncentracija kraujyje, o ji didėja, jei vartojama per daug maisto, kuriame yra cukraus.

Staigus gliukozės poveikis smegenims įrodo, kaip svarbu nustoti ar bent radikaliai sumažinti vartoti tokius produktus, kuriuose daug cukraus ir rafinuotų angliavandenių (pavyzdžiui, balta duona, batonas ir kvietinių miltų makaronai). Palaikykite sveiką cukraus koncentraciją kraujyje ir sumažinkite tų produktų vartojimą, kuriuose yra slapto cukraus, ar visai išbraukite juos iš savo valgiaraščio!

5 dienų cukraus detoksikacijos programa

Norėdami padėti sumažinti cukraus vartojimą ir palengvinti išsivadavimą nuo šios saldžios priklausomybės, galite išbandyti 5 dienų cukraus detoksikacijos programą.

Jei mintis, kad pamažu teks mažinti cukraus vartojimą, jums atrodo neįgyvendinama, galbūt reikia elgtis daug radikaliau. Kai kuriems žmonėms lengviau iškart visiškai atsisakyti cukraus.

Jei norite iš esmės pagerinti sveikatą ir savijautą, tai puikus būdas, kaip gydyti organizmą. Metodas numato 5 dienas visiškai išbraukti iš raciono visus produktus, kurie papildyti cukrumi ir (arba) dirbtiniais saldikliais, vaisius ir produktus, kuriuose esama krakmolo. Tai galimybė permąstyti, ko ir kaip iš tikrųjų valgote, be to, šitaip tam tikru mastu perprogramuosite savo metabolizmą ir gomurio įpročius, leisite sau pajausti ne tik saldumą, bet ir kitus maisto produktų skonių niuansus.

Jei laikysitės programos reikalavimų, tikrai pajusite, kad imate kontroliuoti cukraus priklausomybę. Greičiausia, pagerės jūsų miegas, kadangi stabilizuosis ir cukraus koncentracija, ir hormonų balansas, ir stresas. Oda atrodys gaivesnė ir švaresnė, išnyks veido patinimas, o akys sublizgės. Visas organizmas, tiesiogine to žodžio prasme, su palengvėjimu atsikvėps, nes pagaliau pajėgs sumažinti uždegimą. Jums padėkos ne tik kūnas, bet ir smegenys.

Rekomenduojami produktai

Žalios daržovės: šioje detoksikacijos programoje jūsų mėgstamiausia spalva turi tapti žalia. Drąsiai įtraukite į valgiaraštį visas žalias daržoves: Pekino kopūstus, gūžinius kopūstus, lapinius kopūstus, brokolinius kopūstus, cukinijas, aguročius, lapines salotas, gražgarstes, žalias paprikas, cukrinių žirnių ankštis, pupas, jūržoles, žirnius, pupas, cukrinius žirnius.

Baltos daržovės: žiediniai kopūstai, česnakai, svogūnai, porai, salierai, smidrai, pankoliai.

Violetinės daržovės: baklažanai, violetiniai brokoliniai kopūstai, raudonieji kopūstai.

Kokybiški baltymai: žuvis, ekologiškai augintų vištų kiaušiniai, jūrų gėrybės, riešutai, sėklos, pupos, sojų varškė (tofu).

Avokadai.

Sėklos ir riešutai (visų rūšių): įskaitant riešutų sviestą (naminės gamybos ar be cukraus) ir riešutų pieną (be cukraus ar saldiklių).

Daigintos sėklos ir daigai.

Bolivinės balandos: nors jos gaminamos taip pat, kaip ryžiai, iš tikrųjų jos yra sėklos, o ne grūdai, ir iš esmės tai-grynas baltymas.

Grikiai: grikiai taip pat iš tikrųjų yra sėklos (galima vartoti ir grikių miltus).

Misas: fermentuota sojų pasta.

Vaistažolių arbatos (dilgėlių, mėtų ir kt.) išskyrus vaisines arbatas.

Prieskoniai ir prieskoniniai augalai.

Alyvuogės ir kapariai.

Obuolių actas, alyvuogių ir semenų aliejai (salotų užpilams).

Produktai, kurių vartoti nereikėtų

Daržovės, kuriose esama krakmolo: morkose, pastarnokuose, valgomuosiuose batatuose ir bulvėse esama daugiau angliavandenių (natūralių cukrų) nei leidžiamose valgyti daržovėse, kuriose nėra krakmolo.

Pieno produktai: daugumoje pieno produktų yra laktozės (pieno cukraus), o geriau bus išbraukti iš valgiaraščio bet kuriuos cukrus.

Vaisiai: jei labai norisi vaisių, rinkitės uogas, kuriose mažiau cukraus. Pomidorai ir grybai taip pat padės paįvairinti užkandžių asortimentą.

Kas iš tikrųjų slepiasi po „natūralių cukrų" iškaba

Daugelis vadinamųjų natūralių cukraus alternatyvų neturi nieko bendro su natūralumu. Štai gerų, blogų ir kenksmingų alternatyvių saldiklių vertinimas (nykštys aukštyn ar žemyn). Kada tik galite, tenkinkitės pačių produktų natūraliu saldumu, atsisakydami cukraus ar dirbtinių saldiklių. Naudokitės razinomis, burokėliais, datulėmis, figomis ir bananais kaip pačios gamtos sukurtais saldikliais!

Fruktozė

Fruktozę galima įsigyti kaip labai rafinuotus, baltus miltelius, kuriuose nebėra jokių vaisiuose esančių vitaminų ar ląstelienos. Fruktozė nevers išsiskirti insulino taip, kaip tai daro sacharozė ir gliukozė, o pateks tiesiai į kepenis (taip pat kaip etilo alkoholis), sukeldama kūno svorio didėjimą ir riebalų kaupimąsi ant juosmens. Fruktozė trukdo hormonų sintezės procesą, kuris susijęs su bado ir sotumo (pilnumo) pojūčiais, todėl didina apetitą. Be to, fruktozė virsta į nesveikus riebalus (vadinamąjį blogąjį cholesterolį ir trigliceridus).

Vertinimas: natūrali fruktozė, kurios esama vaisiuose, yra nekenksminga, tačiau to jokiu būdu negalima sakyti apie baltus miltelius, kuriais papildoma daugelis maisto produktų.

Agavų nektaras

Natūralus saldiklis, gaunamas iš Meksikoje augančių agavinių šeimos augalų šaknų (to paties augalo, iš kurio gaminama ir tekila).

Iš esmės tai rafinuota fruktozė, gaunama per procesą, panašų į tą, kai kukurūzų krakmolas paverčiamas didelės fruktozės koncentracijos kukurūzų sirupu. Įrodyta, kad jis kenksmingas sveikatai. Jei agavų nektaras gaminamas tradiciškai (augalo sultis lėtai verdant), jis tampa labai brangus.

Vertinimas: šio saldiklio sudėtyje gali būti beveik 90 proc. fruktozės, nes atskirti komerciškai ir tradiciškai pagamintus produktus neįmanoma.

Medus

Saldiklis, susidedantis daugiausia iš gliukozės ir fruktozės (kai kuriose medaus rūšyse būna net 40 proc. fruktozės), kuris greitai absorbuojamas į kraują. Jei ant pakuotės nurodyta, kad tai įvairių medaus rūšių mišinys ar „keliose šalyse gautų rūšių mišinys", gali būti, kad produktas yra šildytas iki 71 0C temperatūros, sunaikinant visus natūralius vitaminus. Žiemą kai kurie bitininkai vietoj natūralaus žiedų nektaro duoda bitėms vandens, kuris saldintas baltuoju cukrumi, ar didelės fruktozės koncentracijos kukurūzų sirupo.

Vertinimas: tai paprastas cukrus, staigiai paveikiantis gliukozės koncentraciją kraujyje. Jei jo labai norisi, rinkitės ekologišką medų ir vartokite po truputį.

Melasa

Melasa atsiranda per 3 pakopų procesą, kuriame iš cukranendrių / cukrinių runkelių gaunamas cukrus, ir iš esmės yra šio proceso šalutinis produktas, turintis labai stiprų skonį. Melasoje yra mažiausiai cukraus ir daugiausia vitaminų bei mineralinių medžiagų, įskaitant vitaminą B6, kalį, magnį ir manganą. Pusę melasos sudėtyje esančių cukrų sudaro fruktozė ir gliukozė vienodomis dalimis, o kitą pusę - sacharozė.

Vertinimas: melasoje gali būti labai daug pesticidų ir kitų cheminių medžiagų, kurios naudojamos auginant ir perdirbant cukranendres bei cukrinius runkelius.

Ksilitolis

Ksilitolį galima įsigyti baltų miltelių pavidalu. Jis laikomas natūralia medžiaga, nes jo esama, pavyzdžiui, cukranendrėse ir kukurūzų burbuolėse, tačiau jam reikalingas rafinavimas. Ksilitolyje mažai kalorijų, jis nestimuliuoja insulino sintetinimo, todėl jį rekomenduoja vartoti diabetikams. Be to, mažina dantų ėduonį, bet kaip cukraus spiritas (poliolis) fermentuojasi žarnyne, sukeldamas viduriavimą ir pilvo pūtimą.

Vertinimas: neigiamai veikia žarnyno mikroflorą ir yra per daug apdorotas, kad jį būtų galima laikyti natūraliu produktu.

Sorbitas

Cukraus spiritas, kurį paprastai gamina iš kukurūzų sirupo ir kurio natūraliai esama kaulavaisiuose, pavyzdžiui, slyvose ir džiovintose slyvose. Dažnai naudojamas diabetikams skirtuose maisto produktuose, nes nestimuliuoja insulino sintetinimo ar daro tai minimaliai. Itin stipriai apdorotas, reikalaujantis hidrinimo produktas. Kaip ir ksilitolis, neigiamai veikia žarnyno mikroflorą.

Vertinimas: itin stipriai apdorotas produktas, neigiamai veikiantis virškinimo sistemą.

Garintos cukranendrių sultys

Šis naujesnis daugelio „natūralių" produktų ingredientas yra cukraus sirupas, gautas iš iš dalies rafinuoto cukraus. Toks cukrus iš esmės nesiskiria nuo paprasto cukraus. Visai kitoks produktas yra nerafinuotos cukranendrių sultys, kurios gaunamos smulkinant cukranendres rankomis ar elektriniu prietaisu. Iš tokių sulčių galima pasigaminti gėrimą, papildant jas citrina ar imbieru.

Vertinimas: tas pats perdirbtas cukrus, tik kitu pavadinimu (pavyzdžiui, JAV maisto ir vaistų tarnyba (angl. FDA) įspėja, kad vartotojai dažnai klaidinami nesąžiningai manipuliuojant šio produkto etiketėmis).

Klevų sirupas

Gaminamas iš klevų sulos. Jame yra 34 sveikatai naudingi junginiai, pasižymintys antioksiduojamuoju ir uždegimo slopinamuoju poveikiu, be to, gausu cinko ir mangano, net 15 kartų daugiau kalcio nei meduje. Paprastai rekomenduojamas asmenims, sergantiems dirgliosios žarnos sindromu, nes kelia mažiausiai virškinimo problemų. Daugiausia klevų sirupe yra sacharozės, o labai mažai-fruktozės ir gliukozės.

Vertinimas: geras natūralus saldiklis pyragams ir kitiems konditeriniams gaminiams; vis dėlto, jei tik turite galimybę, rinkitės ekologišką produktą.

Miežių salyklo sirupas (ekstraktas)

Nerafinuotas, natūralus saldiklis, gaunamas iš susmulkintų, džiovintų ir virtų miežių daigų salyklo. Tai geras kelių mineralinių medžiagų ir vitaminų šaltinis, kuriame praktiškai nėra nei fruktozės, nei sacharozės.

Vertinimas: jei norite įsigyti natūralaus saldiklio, tai geras pasirinkimas. Salyklo skonis nebus tinkamas visiems receptams, bet, pavyzdžiui, įvairiuose sėklų ir grūdų batonėliuose šis sirupas puikiai tiks.

Rudųjų ryžių (salyklo) sirupas

Natūralus saldiklis, kuriame esame maltotriozės, maltozės ir gliukozės. Pigiausios šio produkto versijos gaminamos iš virtų rudųjų ryžių, papildant juos fermentais, kurie paverčia krakmolą į cukrų; kiti gamintojai naudoja daigintus grūdus, kurie išskiria fermentus suskaidydami grūdus į maltozę ir kitus cukrus. Rinkitės ekologiškai gamintą produktą, nes tada didesnė tikimybė, kad jis pagamintas iš daigintų grūdų.

Vertinimas: sveikas saldiklis, kuriame nėra fruktozės. Keičia pagamintų produktų struktūrą, todėl naudokite jo tokiems gaminiams, kurių nesugadins traški luobelė, o pyragus, sėklų batonėlius ar savo gamybos pusryčių dribsnius papildykite juo nedideliu kiekiu.

Stevija

Augalas Stevia rebaudiana, iš kurio gaunamas stevijų ekstraktas, auga Pietų Amerikoje. Šiame regione saldiklis vartojamas jau šimtus metų. 2011-aisiais steviją leido vartoti ir Europos Sąjungoje. Stevijų ekstraktas yra kone 300 kartų saldesnis už paprastą cukrų (sacharozę), tačiau pasižymi kartoku poskoniu. Venkite gaminių, kurie nėra šimtaprocentinė stevija, nes kai kuriuose iš jų esama dekstrozės ir kvapiklių. Kadangi stevija nesiabsorbuoja per žarnas, ji nesuformuos kūno antsvorio, tačiau šis saldiklis tarsi gundo organizmą norėti tam tikro skaičiaus kalorijų saldumynų pavidalu, todėl gali padidinti apetitą, taigi, kūno svoris padidės.

Vertinimas: vartokite saikingai ir tik 100 proc. gryną produktą.

Neapdorotų nendrių cukrus

Neapdorotose cukranendrėse yra vitaminų A, B ir C, kalcio, chromo, cinko, magnio ir antioksidantų polifenolių. Cukranendrių perdirbimo procese iš cukraus išspaustoje melasoje išlieka visos maisto medžiagos, nes ši nerafinuojama ir neapdorojama dideliame karštyje.

Vertinimas: natūrali, nerafinuota, visavertė cukraus forma, kuri lėčiau absorbuojama kraujyje, bet gali būti tikrai sudėtinga rasti šio produkto parduotuvėse.

Palmių cukrus

Gaminamas iš vėduoklinių palmyrų žiedų sulčių. Sultys verdamos, gaunant sirupą, kuris po to kristalizuojamas. Tai tradicinės ajurvedos virtuvės sudėtinė dalis, kurioje esama B grupės vitaminų (įskaitant B12). Palmių cukrus pasižymi žemu glikeminiu indeksu (40), todėl tinkamas diabetikams.

Vertinimas: geras natūralus saldiklis ir cukraus alternatyva, kuria galima naudotis gaminant valgius ir gėrimus.

Kokosų (palmių) cukrus

Dar žinomas kaip kokosų nektaras ar žiedų sirupas. Gaminamas iš kokosų žiedų pumpurų sulčių, kurios per minimalaus kaitinimo procesą paverstos į sirupą. Šiame produkte gausu B grupės vitaminų, magnio, kalcio, kalio, cinko, jame esama 17 aminorūgščių, trumpųjų grandinių riebalų rūgščių, polifenolių, antioksidantų ir inulino. Šis prebiotikas aprūpina maisto medžiagomis gerąsias žarnyno bakterijas. Tiesa, nuomonės apie šio produkto gamybos proceso poveikį gamtai ir apie tai, ar sulčių gaminimas nedaro neigiamo poveikio kokosų auginimo sričiai, yra prieštaringos.

Vertinimas: laikoma, kad savo skoniu kokosų (palmių) cukrus primena rudąjį cukrų ir yra geras baltojo cukraus pakaitalas, tačiau, jei galite, rinkitės ekologiškai augintą produktą.

Valgomųjų verpstinų sirupas

Šis sirupas (angl. YACON) gaunamas iš valgomųjų verpstinų šaknų (Smallanthus sonchifolius). Tai astrinių šeimos augalas. Sirupas turi obuolių ir kriaušių skonio, jame gausu vitaminų, mineralinių medžiagų ir prebiotikų (fruktooligosachari-dų), kurie aprūpina maisto medžiagomis gerąsias žarnyno bakterijas. Tradiciškai sirupas gaminamas garinant (procese nepapildomas chemikalais), taip pat, kaip klevų sirupas. Dėl žemo glikeminio indekso jis tinkamas ir diabetikams.

Vertinimas: sirupą galima vartoti vietoj skystų saldiklių (pavyzdžiui, medaus), taip pat gaminant konditerinius gaminius, bet rinkitės ekologišką produktą. Dėl didelės fruktooligosacharidų koncentracijos gali būti netinkamas asmenims, sergantiems dirgliosios žarnos sindromu.

Šaltiniai:

1. J Diabetes Sci Technol, 2008; 2:1101-13; J Alzheimers Dis, 2005; 7:45-61

2. Front Endocrinol (Lausanne), 2015; 6:175

3. J Alzheimers Dis, 2012; 32:291-305

4 J Clin Invest, 2012; 122:1316-38

5 J Alzheimers Dis, 2012; 30 (priedas 2):S217-29

6. Curr Neurol Neurosci Rep, 2012; 12:520-7

7. Biochim Biophys Acta, 2014; 1842:1340-9

8. Am J Psychiatry, 2001; 158:704-11

9. Science, 2009; 326:1005-7

10. Arch Neurol, 2011; 68:743-52

11. N Engl J Med, 2013; 369:540-8

Medžiaga parengta pagal Marylin Glenville knygą „Natūralios cukraus alternatyvos" (Natūral Alternatives to Sugar, leidykla Lifestyles Press, 2016).

"Ko gydytojai  tau nepasako"