Anomalija Baltijos jūroje: Baltijos NSO

Paslaptingas objektas, aptiktas Baltijos jūros dugne, pradžiugino daug specialistų. Įspūdingą radinį ėmė tyrinėti visi - nuo profesionalių istorikų iki įvairiausio kalibro ufologų.

Keliamos įvairiausios hipotezės apie tai, kas yra šis objektas, tačiau nė viena hipotezė dar nesugebėjo to paaiškinti.

Baltijos NSO (Baltic UFO) arba Baltijos anomalija (Baltic anomaly) - taip pasaulinės informacinės agentūros vadina keistą apskritą objektą, šalia kurio dar neseniai dirbo švedų okeanografų ekspedicija, kuriai vadovavo Piteris Lindbergas ir Denisas Asbergas. Suprasti, kas konkrečiai randasi 87 metrų gylyje, iki šiol nepavyksta. Tačiau prielaidos, kurias daro ekspertai, peržiūrėję povandeninio filmavimo medžiagą, yra pačios keisčiausios. Viena iš paskutinių hipotezių - aptiktas Antrojo pasaulinio karo laikų slaptas ginklas, kuriuo vokiečiai kovojo prieš sovietų ir britų povandeninius laivus.

Tačiau kodėl tokia objekto forma - kaip „skraidančios lėkštės"? Priminsime, kad paslaptingąjį objektą Baltijos jūroje 2011-ųjų metų vasarą aptiko švedai, kurie dabar jį ir tiria. Apie 60 m skersmens objektas buvo pastebėtas, tiriant jūros dugną sonaru.

- Per 18 savo profesionalios veiklos metų nesu matęs nieko panašaus, - tąkart nusistebėjo Lindbergas. Iš tiesų, objektas stebina savo taisyklinga geometrine forma, jis panašus į kosminį laivą iš filmo „Žvaigždžių karai" ar į kažkokį architektūrinį statinį, panašų į Stounhendžą. Kai kas teigia, kad jūros dugne guli viena vokiečių „skraidanti lėkštė", apie kurias gandai sklinda gana atkakliai.

Ekspedicija buvo organizuota 2012-ais metais. Pačios pirmosios iš arti padarytos objekto nuotraukos parodė, kad nepanašu, jog šis objektas būtų kada nors skridęs.

Panašu, kad tai ne „skraidanti lėkštė", o greičiau kažkoks statinys. Nuo Baltijos NSO į šoną eina įspausta dugne apie 300 m ilgio juosta ir grioveliai. Atrodytų, tarsi tai būtų avarinio stabdymo pėdsakas.

- Objektas primena grybo kepurę,

- pranešė vienas iš akvalangistų-tyrinėtojų Stefanas Hogebornas.

- Jis pakilęs virš dugno 4 m.

"Grybo“ viršuje - ovalo formos skylė, aplink ją - keisti „nudegimai": dariniai, panašūs į degimo šaltinius, padengti suodžiais.

Trys ekspedicijos, kuriose dalyvavo narai, tyrusios keistąjį objektą, pastebėjo tris ypatybes, kurių ir šiandien negalima paaiškinti.

Ilgi koridoriai su vertikaliomis sienomis, keisti kampiniai įdubimai, nenormalus radijo signalas virš objekto, atstumas tarp paties disko formos objekto ir kylančio jūros dugno, ant kurio jis guli, keistos temperatūros ir kompaso nuokrypiai, pavyzdžiuose esančios perkaitintos organinės medžiagos, jau nekalbant apie mažiausiai vieną apskritą skylę paviršiuje, vedančią į objektą, kuris šiandien vis dar yra neištirtas.

Pirmasis tiriamas daiktas buvo nuo objekto paviršiaus paimtas akmuo. Tyrimų rezultatai parodė, kad šis akmuo - tai bazaltas, turintis sudegusios organinės medžiagos pėdsakų. Šį mėginį tyrė Vaicmano institutas ir Tel Avivo universiteto Archeologijos institutas.

Mokslininkų ataskaitoje nurodoma, kad juos apstulbino aptikta medžiaga, kurią „greičiausiai, galima aptikti šiuolaikinėje statyboje arba, kaip šiuo atveju, įvykus laivo avarijai".

Profesionalus naras Stefanas Hogenbornas, tiriantis įvairias anomalijas, pasakoja, jog kai tik narai atsidurdavo virš šio nežinomo objekto, iš karto nustodavo veikti fotoaparatai ir palydoviniai telefonai. Pakakdavo tik šiek tiek nuplaukti tolyn nuo objekto -visa aparatūra vėl kuo puikiausiai veikė. Jis pasakojo: „Nustodavo veikti visi elektros prietaisai, tačiau pakakdavo nutolti apie 200 m bet kuria kryptimi, viskas vėl imdavo veikti“.

Švedų tyrėjai pažymi, kad link objekto veda 300 m tarsi suarto kelio.

Tačiau kaip šis objektas iš viso čionai pateko - nežinoma.

Naras Piteris Lindbergas pasakoja, kad jis komandoje yra pats didžiausias skeptikas, kalbant apie pačias įvairiausias teorijas, tačiau ir jis niekaip negali paaiškinti šio objekto: „Aš buvau pasirengęs tam, kad mes aptiksime kažkokį didžiulį akmenį, suneštą purvo krūvą ar dar kažką panašaus, tačiau tai, ką pamatėme - niekas to nesitikėjo".

Denisas Asbergas, kitas komandos narys, yra įsitikinęs, kad jie aptiko kažką visiškai unikalaus.

„Gal tai meteoritas arba asteroidas, ar dar kažkas panašaus. Pavyzdžiui, tai gali būti nuskendęs šaltojo karo laikų povandeninis laivas. Negalima atmesti teiginio, kad tai yra NSO“, - jis kalba.

Komandai pavyko padaryti keletą nuotraukų, tačiau koks tai objektas ir kaip jis tenai atsidūrė, tiksliai niekas negali pasakyti.

Yra kitokia versija

Stokholmo universiteto geologijos profesorius Folkeris Briuhertas mano, kad tarp Suomijos ir Švedijos Botnijos įlankos dugne esantis objektas, greičiausiai, yra geologinės kilmės. Kaip teigia ekspertas, Baltijos jūra - tai ledyno slinkimo šia teritorija rezultatas. Ledynas ištirpo ir vėliau šioje vietoje atsirado jūra.

Profesorius ištyrinėjo grunto pavyzdžius, surinktus paslaptingojo objekto aptikimo vietoje, ir leidiniui „Life's Little Mysteries" papasakojo, kad jam perduoti pavyzdžiai pasirodė besą paprasčiausio bazalto gabalai - vulkaninės kilmės kalnų uoliena. Mokslininkas daro prielaidą, kad bazaltą į šią vietą kažkada atnešė ledynas, o po to, kai ledynas ištirpo, jis atsidūrė jūros dugne.

Kaip pasakoja profesorius, šiaurinė Baltijos dalis tikrai buvo patekusi į ledynų slinkimo zoną. Tad ir šie grunto pavyzdžiai, ir pats objektas, greičiausiai, dugne atsidūrė dėl ledyno tirpimo. Tai, kad objektas įgavo neįprastą formą, nėra nieko keisto. Didžiuliuose ledo masyvuos buvo uolų nuolaužos. Šie akmenys kartu su ledynais nukeliavo tūkstančius kilometrų ir nusėdo toje vietoje, kur juos užtiko Ledynmečio pabaiga. Neretai šios nuolaužos suformuodavo pačius keisčiausius darinius, netgi panašius į „skraidančias lėkštes".