Ateityje žmonės bus sveikesni?

Pasirodo, kai kuriose Lietuvos vietovėse būtų įmanoma net trečdaliu sumažinti mirtingumą nuo pagrindinių neinfekcinių ligų. Šiuo metu net 23 Lietuvos savivaldybėse standartizuotas 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumas dėl kraujotakos sistemos ligų viršija šio rodiklio Lietuvos vidurkį 20 proc. ir daugiau. Teigiama, kad ateityje mirtingumą šiose savivaldybėse nuo širdies ir kraujagyslių ligų įmanoma sumažinti nuo 158,91 atvejų/ 100 tūkst. gyv. (2012 m.) iki 105 atvejų/100 tūkst. gyv. (2023 m.). Insultų galėtų sumenkti nuo 30,03 atvejų/ 100 tūkst. gyv. (2012 m.) iki 24 atvejų/100 tūkst. gyv. (2023 m.).

Miestiečiai sveikata rūpinasi labiau

Kodėl kai kuriose mūsų šalies vietovėse žmonės daugiau serga nei visur kitur? Skaičiuojama, kad per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje padidėjo socialinė nelygybė. O tai nulėmė ir sveikatos skirtumų didėjimą tarp stabilias aukštas pajamas turinčių gyventojų ir tarp tų gyventojų, kurių pajamos yra nereguliarios ir mažos.

Nuo socialinių ir ekonominių asmens charakteristikų taip pat priklauso ir tiesioginę įtaką mirtingumui turinčių žalingų įpročių (pvz., alkoholio vartojimo ir rūkymo) paplitimas. Tarp žemesnio statuso gyventojų jis yra didesnis. Todėl didžiausi sveikatos ir jos priežiūros prieinamumo netolygumai pasireiškia tarp kaimo ir miesto bei rajonų ir didžiųjų miestų savivaldybių gyventojų. Pagrindinės priežastys, lemiančios didelį šių tikslinių gyventojų grupių sergamumą ir priešlaikinį mirtingumą, yra sąmoningumo rūpintis savo sveikata stoka.

Taip pat 2012 m. duomenys rodo, kad miestų savivaldybių gyventojai pas gydytojus lankėsi dažniau (10,2 apsilankymai vienam gyventojui) nei rajonų savivaldybių gyventojai (6,2 apsilankymo vienam gyventojui).

Sveikata – visose gyvenimo srityse

„Principas, kad reikėtų didesnį dėmesį kreipti į tuos regionus, kur didesnis mirtingumas, yra teisingas. Tiktai, kaip tai pasiekti, kad žmonės nesirgtų, čia jau kitas klausimas, – sako Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Punzius. – Deja, tos priemonės, kurios yra nukreiptos, dažniausiai, į medicininės pagalbos užtikrinimo pagerinimo priemones, jos mažai efektyvios. Nes medicina, teikiant gydymo – diagnostikos paslaugas, lemia tik 10 proc. sveikatos. Jeigu suserga pacientas, jam bus greičiau, geriau atlikta diagnostika, gydymas. Jis susirgęs, nenumirs ir išgyvens, bet ką daryti, kad jis neususirgtų? Mes, Nacionalinė sveikatos taryba, manome, kad jeigu tikrai norime kovoti su gyventojų mirtingumu, reikia organizuoti programas, mažinančias ligų atsiradimo rizikos faktorius“.

Anot pašnekovo, tarp šių, ligas sukeliančių faktorių yra žalingi įpročiai: alkoholizmas, tabakas, narkotikai, ir pan. Sveikata taip pat prikauso ir nuo gyvenimo būdo, kurio esminiai elementai būtų sveika mityba ir pakankamas fizinis aktyvumas.

„Tam, kad žmonės imtų sveikai gyventi, prie to turi prisidėti daugybė visuomenės sektorių: edukacinis, socialinės priežiūros valdymas, savivaldybių valdymas, transporto sistemos, aplinkos gerinimas, bendruomenių stiprinimas. Turi būti kompleksinis darbas ir kiekvienas sektorius turi padaryti darbą, kad didintų motyvaciją ir psicholgines nuostatas sveikai gyventi, kad žmonės susimąstytų. Deja, dabar nėra taip, kad kas visuomenės sveikatos požiūriu koordinuotų visas šias atskiras sritis, – kalba J. Punzius. – Beje, jeigu būtų imtasi kompleksinių priemonių, visuomenės sveikatos pagerėjimo galime tikėtis labai negreitai, geriausiai po 10 – 20 metų. Tačiau kai kurios protingos šalys, pvz. Skandinavijos šalys, Olandija, Vokietija, Didžioji Britanija jau anksčiau suprato, kad reikia lėšų skirti visose srityse sveikatinančiai aplinkai kurti. Jie rezultatus jau pradeda matyti dabar“.

Kur investuos?

Pagal 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova skurdu“ uždavinius šiame programavimo laikotarpyje bus investuojama 20,8 mln. eurų sergamumui ir pirmalaikiam mirtingumui nuo kraujotakos sistemos ligų mažinti. Taip pat 42 mln. eurų bus skirti mažinti sergamumui ir pirmalaikiam mirtingumui nuo galvos smegenų kraujotakos ligų.

„Nemaža dalis ES struktūrinių fondų lėšų sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo nuo kraujagyslių ligų mažinimo srityje bus nukreiptos į visuomenės sveikatą. Bus skatinama sveika gyvensena: sveika mityba, fizinio aktyvumo didinimas, rizikos veiksnių valdymas, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos ES paramos skyriaus vyr. specialistas Irvinas Kairys. – Taip pat skatinama laiku kreiptis į gydytojus. Informacija turėtų būti skleidžiama įvairiomis visuomenės informavimo priemonėmis bei vykdant mokymus visuomenei, per kvalifikacijos kėlimą sveikatos specialistams, tobulinant sveikatos priežiūros paslaugų reglamentavimą. Bus gerinamas ir bendradarbiavimas su kitomis įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir pan“.

Anot specialisto, taip pat – bus efektyvinamas pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimas. Numatoma investuoti ir į ambulatorinių specializuotų kardiologo paslaugų prieinamumo didinimą, pritraukiant specialistus į regionus, reglamentuojant ir organizuojant mobilias paslaugas bei diegiant inovatyvias technologijas universitetų ligoninėse.

Sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo nuo galvos smegenų kraujotakos ligų mažinimo srityje ES fondų lėšos bus skirtos analogiškai – visuomenės sveikatos priežiūros bei pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros efektyvumui didinti. Nuošaly nebus paliktas ir antrinio bei tretinio lygio stacionarinių medicininės reabilitacijos paslaugų kokybės gerinimas.

Investicijomis insulto gydymo centruose, o taip pat tarpinės pagalbos ligoninėse, bus siekiama pagerinti teikiamų paslaugų kokybę. Ne mažiau svarbus bus ir greitosios medicinos pagalbos ir pacientų transportavimo paslaugų prieinamumo gerinimas.