Biochemiko išvada: vanduo (H2O) mėsoje nusikaltimas

Pilti vandenį į benziną – nusikaltimas, pilti vandenį į alkoholį bare – nusikaltimas, o pilti vandenį į mėsą – Lietuvos valdžia nedraudžia. Kodėl pirkėjų akivaizdus apvaginėjimas Lietuvoje yra nebaudžiamas? Kodėl į mėsą krautuvių vagims leidžiama švirkšti H2O + „gavno“ ir mus tuo „gavno“ nuodyti? Ar ne todėl mes anksčiausiai Europoje mirštame, kad tą šlamštą priversti valgyti?

Prieš kokį dešimtmetį susibėgdavome išgerti kavos su tuometiniu NORFOS tinklo ūkvedžiu. Vieną kartą jis man pasakė: „einu į RIMI pirkti mėsos“. Palauk, sakau, negi tu negali tos mėsos nusipirkti NORFOJE? „Negaliu, – man paaiškino bičiulis“, – ir papasakojo, kad NORFOS savininkas nusipirko specialią įrangą, kurios pagalba į mėsą yra įšvirkščiamas vanduo. Sakė, kad vienintelė Rimi tuo metu dar nefušeriavo, todėl jis ten mėsą ir perkąs. Daug metų praėjo, daug tos už mėsos kainą parduodamos „gavno“ suvalgėme, milijonus parduotuvių tinklų savininkams vagims sukrovėme. Gal ir RIMI nuo kitų savo kolegų vagių jau neatsilieka, matomai, pažįstamo ūkvedžio ten aš neturiu.

Kiek galima pripompuoti į mėsą H2O + “gavno”?

Jautiena – iki 80%.

Kiauliena – iki 50%

Paukštiena – 40%

Vištos pompavimas

Užmušta ir nupešta višta patenka ant konvejerio, pirmiausiai jai automatas su nuo 17 iki 44 švirkštų įšvirkščia jai sojos ekstraktą su cheminiais priedais. Pirmiausiai įšvirkščiama iki 15% procentų nuo pirminio skerdenos svorio. Toliau skerdena patenka į vakuuminį masažuoklį, kuris vandens tirpalą su visais priedais tolygiai paskirsto po skerdienos audinius. Toliau mėsą šaldo ir išsiunčia vartotojams. Tokiu pačiu principu pripompuojamos ir atskiros vištos dalys, pavyzdžiui krūtinėlės arba šlaunelės. JAV vištų augintojai į žymesias „Bušo kojeles“pripompiuoja iki 40 % vandens tirpalo, tuo ir paaiškinamas ameroniškų vištų nenormaliai didelis svoris, svorio praradimas jas ruošiant, jų žema kaina.

Paprastai tai daroma su šaldoma produkcija, nors dabar krautuvininkai turi nusipirkę specialią įrangą ir nešaldytos mėsos pripompavimui vandens tirpalais. Šaldyta mėsa pripompuota beveik visa, o pripompuotą galima atskirti pagal nenormalų kojelių ir sparnelių storį. Jei vištos krūtinėlė storesnė nei piešto storio – reiškia ji pripompuota.

Panašios ir kiaulienos, jautienos ir avienos mėsos pripompavimo (pirkėjų apvaginėjimo) technologijos.

Be sojos ekstrakto mėsos pompavimui dar plačiai naudojamas karaginamas (Е 407) – gaunamas iš jūros dumblių.

Kokia dar “gavno” kartu su H2O į mėsą švirkščiama.

Е 450 (Dinatrio difosfatas,trinatrio difosfatas,tetranatrio difosfatas, dikalio difosfatas, tetrakalio difosfatas, kalcio rūgštusis difosfatas)

Е 451 (Pentanatrio trifosfatas, pentakalio trifosfatas)

Е 407 (Karageninas)

Е 621 (Mononatrio glutamatas)

Е 301 (Natrio askorbatas)

Е 415 (Ksantano derva)

Į gyvulių mėsą pompuojama visa šita cheminė „gavno“ ją stabilizuoja, emulguoja, konservuoja, aromatizuoja ir ir dar dievai žino ką daro. O žmogaus mėsą? Gal krautuvių ir mėsinių eskulapai, avicenos, hipokratai mato esminius skirtumus tarp kiaulienos ir žmogienos? Mano bubutė tuo gal ir patikėtų, bet aš tuo niekaip patikėti negaliu, nes nematau nei vieno, net paties menkiausio įrodymo, kad taip nėra, kad visi šitie „gavno“ nėra mums nuodas.

Biochemiko išvada

Kokia “gavno” valdžioje, tai tokia pati “gavno” ir mėsoje, kurią mes priversti iš vagių pirkti, valgyti, nuodytis.

Biomedicinos dr. Algimantas Lebionka