Gegužės mėnesio vitaminai

Sulaukėme pavasario šiltų dienų, kaitrios saulės ir dažnesnių išvykų į gamtą. Deja, neretai jaučiamės prastai; oda pablyškusi, plaukai - lūžinėja, kamuoja kažkoks nesuvokiamas nuovargis... avitaminozė...

Pavasarį neretai žmonės pradeda laikytis įvairių dietų, kiti ima vartoti daug vitaminų. Būtina atminti, kad pernelyg gausūs vitaminų kiekiai gali sukelti hipervitaminozę - būseną, kuri yra netgi žymiai pavojingesnė nei avitaminozė. Vartodami kompleksinių vitaminų, galima sutrikdyti savijautą, o negalavimų požymius pajusti ne iš karto.

• Jei vartosite pernelyg gausiai folio rūgšties, galite pakenkti inkstams.

• Gausūs vitamino D kiekiai iš kaulų audinių išplauna kalcį, todėl kaulai suminkštėja lygiai taip pat, kaip ir trūkstant šio vitamino.

• Neigiamą, pernelyg gausaus vitaminų vartojimo poveikį pajusite ne iš karto, nes vitaminai organizme kaupiasi palaipsniui.

Žmogus yra toks, ką jis valgo

Su šiuo teiginiu sunku ginčytis. Prancūzai, kurie yra garsūs gurmanai, teigia: „Jei ligų tėvas nėra žinomas, tai ligų motina visada ta pati - maistas".

• Mūsų laikais, kai bet kuri, net ir pati lengviausia liga dažnai gydoma tik vaistais, sunku patikėti, kad neretai sau galima padėti nežymiai pakeitus valgiaraštį. Be abejo, tokiais atvejais kraštutinumai nėra reikalingi. Nėra būtina staiga tapti vegetaru ar žaliavalgiu, nereikia atsisakyti pamėgtų skanėstų arba laikytis ypač griežtos dietos. Galima elgtis kur kas paprasčiau; valgiaraštį praturtinti natūraliais produktais, kurių pavasarį gausu bet kurioje sodyboje.

Organizmą vitaminais padeda aprūpinti natūralūs žalumynai. Jei patiekalus skaninsite natūraliais žalumynais, organizme pagerės medžiagų apykaita, normalizuosis kraujo sudėtis, sustiprės centrinė nervų sistema. Natūralūs žalumynai iš organizmo išvalo šlakus ir sustiprina imuninę sistemą, todėl nėra pavojingi jokie fiziniai ir psichiniai krūviai.

Natūralūs žalumynai

Kai užsimenama apie natūralius žalumynus, dažniausiai prisimename kiaulpienes ir dilgėles, nors valgomųjų žolių yra žymiai daugiau.

> Rūgtis takažolė

Polygortum aviculare

Džiovintas rūgtis takažoles galima vartoti kaip prieskonius bei su jomis ruošti vaistinių augalų mišinius gydomosioms arbatoms.

• Rūgties takažolės ir dilgėlių mišiniu (lygiomis dalimis) galima skaninti sriubas, mėsos ir žuvies patiekalus bei daržovių salotas. Rūgštyse takažolėse gausu naudingųjų me-

> Daržinė žliūgė

Stellaria media

Žliūgės yra ne vien tik piktžolės, bet ir vertinga gydomoji bei maistinė žolė. Žliūges galima panaudoti verdant sriubas, skaninti mėsos ir žuvies patiekalus. Žliūgės yra ir vertinga salotinė žaluma. Žliūgėse gausu organinių rūgščių, saponinų, vaško, rauginių medžiagų, daugelio grupių vitaminų, eterinių aliejų, lipidų, magnio, geležies ir vario.

> Siauralapė ožrožė

Chamaenerium angustifolium (Gaurometis)

Prieš 100 metų siauralapių ožrožių arbata buvo ypač populiari Anglijoje. Šviežią siauralapių ožrožių žalumą galima panaudoti ruošiant daržovių salotas. Siauralapėse ožrožėse gausu vitamino C, beta karotino, rauginių medžiagų, polisacharidų, angliavandenių, pektinų, įvairių rūgščių,
flavonoidų, geležies, mangano, vario, nikelio, titano, molibdeno, boro.

Verta atminti, kad vitamino C siauralapėse ožrožėse yra kelis kartus daugiau nei citrinose.

> Dirvinis asiūklis

Equisetum arvense (Ožkabarzdis)

Iš pirmo žvilgsnio dirviniai asiūkliai - apetito nesukeliantys augalai. Visgi jaunus dirvinio asiūklio ūglius galima panaudoti vietoje šparagų.

Pavasarinius jaunus dirvinio asiūklio ūglius galima vartoti šviežius arba juos lengvai apvirti, panaudoti verdant sriubas ir ruošiant įdarus pyragams.

Dirviniuose asiūkliuose yra flavonoidų, glikozidų, kartumynų, saponinų, įvairių organinių rūgščių, dervų, rauginių medžiagų, baltymų, riebalų, angliavandenių, eterinių ir riebiųjų aliejų, mineralinių druskų, vitamino C ir karotino.

> Didžioji dilgėlė

Urtica dioica

Dilgėlės sunkiai išnaikinamos piktžolės, bet ir vertingi maistiniai bei gydomieji augalai. Su dilgėlėmis patariama virti pavasarines sriubas, jomis skaninti daržovių salotas. Jei plaktuvu suplaktas dilgėles sumaišysite su kefyru, paruošite skanų ir naudingą gėrimą.

Dilgėlėse gausu vitaminų C, B2, B6 ir K, beta karotino (daugiau nei morkose), chlorofilo, glikozidų, rauginių medžiagų, baltymų, geležies, kalcio, magnio.

> Plačialapis gyslotis

Plantago major

Plačialapiai gysločiai vertingi ne tik gydomieji, bet ir maistiniai augalai. Plačialapių gysločių lapelius galima berti į salotas, jie gerai dera su bulvėmis, svogūnais, krienais, ridikėliais, agurkais, pomidorais, žuvimi ir mėsa. Plačialapius gysločius galima panaudoti verdant sriubas ir košes, kepant kotletus, omletus ir apkepus.

Plačialapių gysločių lapuose gausu gleivių, glikozidų, flavonoidų, karčiųjų ir rauginių medžiagų bei vitaminų C, K ir karotino.

> Paprastoji kiaulpienė

Taraxacum officinale

Kiaulpienės ne tik neišnaikinamos piktžolės, bet ir labai naudingi augalai. Kiaulpienėse gausu baltymų, cukraus, flavonoidų ir vitaminų.

Nei vienos rūšies daržovėse nėra tiek daug fosforo, kalcio ir geležies, kiek kiaulpienėse. Kiaulpienių šaknyse yra organinių rūgščių, mineralinių druskų, rauginių ir karčiųjų medžiagų bei eterinio aliejaus. Kiaulpienių lapus galima panaudoti ruošiant salotas, o iš kiaulpienių žiedų virti uogienę.

> Raudonasis dobilas

Trifolium pratense

Maistui tinka tiek dobilų žiedynai, tiek ir jauni jų lapeliai. Dobilų žiedus galima užvirti kaip arbatą, juos panaudoti verdant sriubas ir ruošiant antruosius patiekalus. Dobilų žalumą galima panaudoti ruošiant daržovių salotas. Dobiluose yra B grupės vitaminų, vitamino C, karotino, eterinių aliejų, alkaloidų, dervų, organinių rūgščių ir riebiųjų aliejų.

> Trikertė žvaginė

Capsella bursa pastoris

Trikerčių žvaginių žaluma nuo seno vartojama verdant sriubas. Trikertes žvagines ruošdavo žiemai. Jas džiovindavo, marinuodavo ir sūdydavo. Trikertės žvaginės priklauso kopūstinių augalų šeimai. Šiuose augaluose yra: vitaminų, organinių rūgščių, cholino, minorito ir vaisių rūgščių (obuolių, citrinų, vyno).

> Didžioji varnalėša

Arctium lappa

Didžiosios varnalėšos yra ne vien tik piktžolės, bet ir vertingi maistiniai augalai. Kinijoje ir Japonijoje auginamos didelės didžiųjų varnalėšų plantacijos. Susmulkintas ir apkeptas didžiosios varnalėšos šaknis galima vartoti kaip kavos pakaitalą, jų lapus panaudoti verdant sriubas, juos kepti ir net virti uogienę.

Didžiosios varnalėšos lapuose yra rauginių medžiagų, gleivių ir eterinių aliejų, šaknyse - polisacharido inulino, baltymų, eterinių ir riebiųjų aliejų, rauginių ir karčiųjų medžiagų bei organinių rūgščių.

> Vaistinė garšva

Aegopodium podagraria

Vaistinė garšva, deja, gerokai primiršta maistinė žaluma. Teigiama, jog ypač skanūs vienadieniai vaistinių garšvų ūgliai. Vaistines garšvas galima panaudoti verdant sriubas ir ruošiant padažus. Garšvas galima paruošti žiemai; jas džiovinti, sūdyti ir rauginti. Garšvose gausu vitamino C, karotino, baltymų ir mineralinių druskų.

PAVASARIO KULINARIJA

Salotos su kiaulpienėmis

100 g šviežių jaunų kiaulpienių lapų pamirkykite pasūdytame vandenyje, suberkite ant sieto, susmulkinkite, paskaninkite druska, grietine ir citrinos sultimis. Šias salotas galima paįvairinti įvairių rūšių daržovėmis: ridikėliais, agurkais, pomidorais ir t.t.

Žaliosios salotos su dilgėlėmis ir riešutais

200 g blanširuotų, susmulkintų dilgėlių sumaišykite su 3 valgomaisiais šaukštais susmulkintų graikinių riešutų branduolių, 1 arbatiniu šaukšteliu obuolių acto, petražolių žaluma ir svogūnų laiškais. Ruošdami salotas, galite panaudoti ne tik graikinius, bet ir kitų rūšių riešutus.

Salotos su siauralapėmis ožrožėmis

100 g jaunų siauralapių ožrožių ūglių 1-2 minutes blanširuokite verdančiame vandenyje, vandenį nupilkite, žalumą smulkiai supjaustykite. sumaišykite su svogūnų laiškais, 2 valgomaisiais šaukštais tarkuotų krienų, paskaninkite druska, pipirais, grietine ir citrinos sultimis.

Salotos su žliūgėmis

Susmulkinkite po saują šviežios žliūgių žalumos ir svogūnų laiškų.

Žalumą sumaišykite su 1-2 kietai virtais kiaušiniais ir grietine, paskaninkite druska. Šias salotas galima paruošti ir su rūgtimis takažolėmis.

Žalieji blynai

• 100 g rūgštynių; • 100 g dilgėlių; • 100 g kopūstų lapų; • 100 g burokėlių lapų; • 1 stiklinės miltų; •

2 stiklinių pieno; • 3 kiaušinių.

Verdančiu vandeniu nuplikytas dilgėles susmulkinkite su kitais žalumynais. Iš miltų, pieno ir kiaušinių paruoškite tešlą blynams, suberkite susmulkintą žalumą. Blynus iškepkite įkaitintame aliejuje.

Dar prieš 100 metų augalai, kuriuos dabar vadiname piktžolėmis, buvo įprastiniai maisto produktai ir maistinė žaluma.

Žaliasis kefyras

Plaktuvu suplakite bet kokius norimus žalumynus, sumaišykite su kefyru ir patiekite.

Patiekalas pusryčiams

Saują bet kurių žalumynų (išskyrus, aromatingų krapų blakinės kalendros ir salierų) suplakite plaktuvu, supilkite 1 apelsino ar mandarino sultis, suberkite susmulkintą bananą ir kivi vaisių. Šiuos produktus suplakite taip, kad susidarytų vienalytė masė. Vietoje banano galite panaudoti mango vaisių, vietoje kivio - kriaušę ar bet kurios rūšies uogas.

Pusryčiai bus maistingesni, jei patiekalą paįvairinsite ketvirtadaliu avokado vaisiaus.

> Kaip išsaugoti žalumą?

Geriausias būdas išlaikyti žalumynus per žiemą - juos užšaldyti. Jei žiemą turėsite pakankamai užšaldytos žalumos, avitaminozė Jums negrės.

• Jei šaldytos žalumos neturite kur laikyti, ją galima išdžiovinti, pavyzdžiui, orkaitėje.

Džiovinti žalumynus reikia pravėrus dureles, nekarštoje orkaitėje.

• Su žalumynais galima paruošti sriubas. Susmulkintus perplautus žalumynus sumaišykite su druska, paspausdami (turi išsiskirti sultys) sudėkite j stiklainius, laikykite šaldytuve arba rūsyje.