Kaip atsikratyti nereikalingų žmonių

Pasaulyje vis drąsiau sklando sterilizacijos idėja, kaip dirbtinai atsikratyti nereikalingų žmonių. Jau net politikai, verslininkai, monarchai nevengia kalbėti, jog Žemėje gyvena per daug žmonių ir, nesiimant specialių intervencijų, kaip spręsti šią demografinę problemą, gyventojų skaičius tik didės. Esą dėl žmonių pertekliaus žmoniją ištiks badas, gresia klimato atšilimas ir kitos globalinės katastrofos, todėl būtina imtis “pasaulinio genocido”.

Hilari KLINTON, JAV valstybės sekretorė:

Šiais metais JAV atnaujino reprodukcinės sveikatos sistemos finansavimą per JT Gyventojų fondą, laukiama naujo lėšų skyrimo. JAV Kongresas skyrė daugiau kaip 648 mln. JAV dolerių pagelbėti užsienio šalims. Jie naudojami šeimai planuoti ir reprodukcinės sistemos programoms visame pasaulyje.

Michailas GORBAČIOVAS, Buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas:

Turėtume aiškiau kalbėti apie seksualinį gyvenimą, kontracepciją, abortus, vertybes, kurios kontroliuoja gyventojų skaičių, nes ekologinė krizė, trumpai tariant, yra gyventojų skaičiaus sukelta krizė. Jei gyventojų skaičius sumažėtų 90 proc., nebeliktų tiek žmonių, kurie galėtų daryti didesnę žalą ekologijai.

Bilas GEITSAS, “Microsoft” įkūrėjas:

Šiuo metu pasaulyje gyvena 6,8 mlrd. žmonių. Jau artėjama prie 9 mlrd. Jei sėkmingai padirbėtume kurdami naujas vakcinas, tobulindami sveikatos priežiūrą, reprodukcines sveikatos paslaugas, galėtume sumažinti tą skaičių 10 ar 15 procentų.

Tedas TERNERIS, CNN įkūrėjas:

Idealiausia būtų, kad gyventų 250-300 mln. žmonių, 95 proc. mažiau, nei dabar yra.

Princas Filipas, Edinburgo hercogas:

Jei galėčiau reinkarnuotis, norėčiau grįžti į Žemę kaip virusas žudikas, kad sumažinčiau gyventojų skaičių.

Deividas ROKFELERIS, Amerikos turtuolis

Neigiama gyventojų skaičiaus augimo įtaka mūsų planetos ekologinėms sistemoms tampa pasibaisėtinai akivaizdi.

Džonas P.HOLDRENAS, Barako Obamos patarėjas mokslo ir technologijos klausimais

Galėtų būti lengviau įgyvendinti moterų, susilaukusių dviejų ar trijų vaikų, sterilizacijos programą, nors operacija yra sudėtingesnė nei vazektomija, taikoma sterilizuojant vyrus. Ilgalaikio veikimo sterilizacijos kapsulė, kurią būtų galima implantuoti po oda ir pašalinti, kai norima pastoti, atveria papildomas galimybes priverstinai reguliuojant vaisingumą. Tą kapsulę būtų galima implantuoti prasidėjus lytinei brandai ir pašalinti gavus oficialų leidimą gimdyti, kai gimdymų skaičius ribotas.

Ruta BEIDER GINSBERG, JAV Aukščiausiojo Teismo teisėja:

Manau, kad priimant abortų įstatymą buvo rūpinamasi gyventojų skaičiaus augimu, ypač tų gyventojų, kurių dabar nebenorėtume turėti per daug.

Piteris SINGERIS, Prinstono universiteto filosofas:

Kodėl negalėtume tapti paskutine karta žemėje? Jei visi sutiktume būti sterilizuoti, nereikėtų jokių aukų - galėtume švęsti savo išnykimą!

Polas ERLICHAS, Džordžo V.Bušo patarėjas mokslo klausimais:

Kiekvienas gimęs žmogus išderina aplinką ir pažeidžia mūsų planetos gyvybę palaikančius mechanizmus.

Jungtinių Tautų gyventojų fondo ataskaita “Žvelgiant į besikeičiantį pasaulį: moterys, gyventojų skaičius ir klimatas”

Kiekvienas žmogus yra susijęs su anglies dvideginiu, ypač turint galvoje visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų pusiausvyrą.

Žakas KUSTO, Prancūzijos ekologas, žymiausias pasaulio okeanografas:

Norėdami stabilizuoti gyventojų skaičių pasaulyje, per dieną turime sunaikinti 350 tūkst. žmonių.

Iš 2009 m. kovą vykusios Jungtinių Tautų Gyventojų padalinio politikos spaudos konferencijos

Ko reikėtų imtis, kad sumažėtų vaisingumas mažiausiai išsivysčiusiose šalyse?

Margaret SENDŽER, Šeimos planavimo federacijos įkūrėja:

Gimstamumo reguliavimas galiausiai išgrynins rasę.

Pirmasis iš “10 naujųjų Džordžijos priesakų”, iškaltų granito monumente Džordžijoje

Te gyventojų skaičius neviršija 500 mln. ir tebūna išlaikyta nuolatinė pusiausvyra su gamta.

Deividas BROERIS, Pirmasis gamtos apsaugos visuomeninės organizacijos “Sierra Club” vykdomasis direktorius:

Už gimdymą turėtų būti baudžiama kaip už nusikaltimą visuomenei, jei tėvai neturi Vyriausybės leidimo. Visi potencialūs tėvai privalėtų vartoti cheminius kontraceptinius preparatus, o Vyriausybė turėtų skirti priešnuodžius piliečiams, kuriuos pasirinko gimdyti vaikus.

Margaret SENDŽER, Šeimos planavimo federacijos įkūrėja:

Didžiausias gailestingumas, kurį šeima gali parodyti savo mažametei atžalai, - tai nužudyti ją.

Nina FEDOROF, H.Klinton patarėja:

Privalome ir toliau mažinti gyventojų skaičiaus augimą pasaulyje; planeta nebegali išmaitinti tiek daug žmonių.

Tomas FERGIUSONAS, Buvęs JAV valstybės departamento Gyventojų reikalų skyriaus pareigūnas:

Visi mūsų darbai turi vieną tikslą - sumažinti gyventojų skaičių. Jei vyriausybės nesielgs, kaip mes patariame, pasinaudodamos švariais metodais, sulauks tokios sumaišties kaip Salvadore, Irane ar Beirute. Gyventojų skaičius yra politinė problema. Kai gyventojų skaičius tampa nebekontroliuojamas, reikia autoritarinio režimo ar net fašizmo, kad jis sumažėtų...

Erikas R.PIANKA, Teksaso universiteto biologijos profesorius:

Mūsų planeta galėtų išmaitinti ne daugiau kaip pusę milijardo žmonių, jie galėtų gyventi ilgai ir sąlygiškai patogiai. Gyventojų skaičių būtina smarkiai ir kuo greičiau mažinti, kad sumažėtų žala aplinkai.

Džonas GILBODAS, Londono universiteto profesorius, šeimos planavimo specialistas:

Jei planetoje gimtų vienu vaiku mažiau, tai turėtų kur kas didesnės reikšmės nei visos kitos priemonės, kurių mes imamės, pavyzdžiui, išjungiame šviesas. Vienas papildomas vaikas prilygsta daugeliui skrydžių aplink pasaulį.

Deivas FORMANAS, Vienas iš aplinkosaugos organizacijos “Earth First” įkūrėjų:

Trys pagrindiniai mano tikslai būtų sumažinti gyventojų skaičių Žemėje iki 100 mln., sunaikinti pramonės infrastruktūrą ir pasirūpinti, kad visame pasaulyje vėl atsirastų dykumų, kuriose gyventų visos joms būdingų gyvūnų rūšys.

V.Radžvilas: “Į humanizmo rūbą įvilkti projektai turės ilgalaikius padarinius”

Jei pasaulio galingieji ryžtųsi dirbtinai mažinti žmonių skaičių, pirmiausia nukentėtų ne daugiau nei milijardus gyventojų turinčios Kinija, Indija, ne Jungtinės Amerikos Valstijos ir kitos didžiosios valstybės. Galbūt pirmiausiai nunyktų mažosios tautos, turinčios 3-4 milijonus gyventojų. Ar ne silpnųjų sąskaita būtų tobulinamas, gal net rasiškai gryninamas ir dirbtinai varžomas žmonių prieaugis?

- Gerbiamas filosofe, paradinį humanizmą neva propaguojančiuose Vakaruose vis garsiau skelbiamos idėjos, kad Žemėje esama nereikalingų žmonių. Kokia tokių idėjų kilmė?

- Vadinamoji atliekamų žmonių problema atsiranda modernioje epochoje. Antikoje ir viduramžiais jos nebuvo. Problemą bandyta spręsti įvairiais būdais. Ilgą laiką - pasitelkiant kolonizaciją. Tačiau XIX a. pabaigoje tokios galimybės jau buvo beveik išsemtos. Vėliau, XX a., spręsta dviem būdais: milžiniško masto karais ir įvairiai masiškai naikinant žmones, kaip tai darė totalitariniai režimai. Bet problema nedingo. Įvairūs pokyčiai ją dar padidino. Pasiekimai sveikatos apsaugos srityje faktiškai panaikino reguliatorių - natūralią atranką. Trečiasis pasaulis ėmė sparčiau augti, nes masiškai skiepijami vaikai. Be to, dėl technologijų vis mažiau reikalinga darbo jėga. Atsiranda nereikalingų žmonių. Idėjos akivaizdžiai populiarėja. Naujų būdų jas spręsti nėra. Gal karu, bet tai daugiau teorinė galimybė. Kitas modernus receptas - masinė žmonių sterilizacija.

- Bet ir senovės Spartoje buvo žudomi nereikalingi naujagimiai.

- Sparta - visai kita situacija. Buvo sprendžiamos ne ekonominės ir socialinės problemos, o žiauriai elgiamasi su tais ką tik gimusiais žmonėmis, kurie turėjo visiškai akivaizdžių defektų, todėl buvo nenaudingi. Nuostata žiauri, bet yra pamatinis skirtumas. Antikos pasaulis išskirdavo mažytį procentą likimo nuskriaustų žmonių, o dabar kalbama apie sąmoningą sveikų, normalių žmonių atsikratymą vien todėl, kad nesugebame šiems žmonėms surasti pasaulyje vietos. Reikia kalbėti apie industrinio žmonių naikinimo idėją. Tai mirties lagerių tąsa.

- Ir didžiausias pavojus, kad, priverstinai sterilizuojant, pirmiausiai išnyks mažos tautos. Tarkime, lietuviai.

- Manyčiau, formaliai žvelgiant, didesnis pavojus yra mažoms tautoms, bet nepamirškime svarbios aplinkybės. Sterilizaciją galima masiškai įgyvendinti tik tarptautiniu mastu. Svarbu, kokią paramą gautų ši idėja Jungtinių Tautų Organizacijoje, kituose tarptautiniuose dariniuose. Nemanau, kad mums, lietuviams, kas nors grėstų, kol esame suvereni valstybė. Bet klausimas rimtas - ar bus kada nors legitimuoti būdai atsikratyti nereikalingų žmonių. Sąmonę valdanti galia yra mokslas. Šitokios programos bus pateikiamos kaip tam tikro mokslo pažangos rezultatas, kad suteiktų programoms solidumo. Moraliniai padariniai bus eliminuoti.

- Jei moraliniai padariniai bus eliminuoti, vadinasi, galima be jokios moralės sterilizuoti ir lietuvius ar, tarkime, kokią nors mažą Afrikos tautelę.

- Situacija būtų sudėtinga. Svarbus veiksnys - kai iškyla tokios problemos, jas mėginama spręsti silpnesniųjų sąskaita. Europos šalys gana įtakingos. Tokių programų taikyti savo piliečiams nepradėtų. Bet spaudimas neabejotinai augs. Galima tik spėlioti, kad problema aštrės. Lietuva? Manyčiau, daug kas priklausys, kiek mūsų visuomenė sugebės atsiverti, suvokti tas problemas, pamatyti, kad jos tampa ideologinės ir politinės kovos reikalu. Mūsų požiūris - kad esame pasaulio užkampis ir tai, kas vyksta pasaulyje, neturi mūsų jaudinti. Bet visuomenė gali padaryti labai daug. Aplink mūsų šalį mažų šalių irgi netrūksta. Bet mūsų mąstymui būdingas didelis provincialumas, pasireiškiantis abejingumu idėjoms ir idėjų kovoms.

- Bet kodėl tokioms absurdiškoms idėjoms palaikyti pasitelkiamas mokslas?

- Mokslininko pozicija - tai mokslininko moralinės atsakomybės klausimas. Pasaulyje nuomonės labai išsiskiria. Mokslas turi tą savybę, kad moralės požiūriu abejotinus sprendimus labai moka pateikti įvilkęs į tariamo objektyvumo apvalkalą. Dalis mokslininkų netylės, o dalis dalyvaus programose. Bet kuo brandesnė visuomenė, tuo didesnė tikimybė, kad ir mokslininkai nedemonstruos moralinio abejingumo.

- Tačiau Lietuva dar skurdus kraštas. Gal būtų lengva suvilioti dalį mūsų šviesuolių, kad jie irgi pritartų žmonijos mažinimo programoms.

- Skurdo veiksnio pervertinti nereikia. Pagunda veikia ir klestinčių šalių mokslininkus. Šiame pasaulyje yra daug darbų, už kuriuos mokama labai dosniai. Viską lemia auklėjimas, moralinis klimatas.

- Jei kyla idėja žmones sterilizuoti, vadinasi, moralinis klimatas visai ataušęs. Kaip prognozuotumėte ateitį? Kada prasidės tas naujoviškas genocidas?

- Prognozės? Prognozuoti yra pavojinga. Manau, radikalios idėjos gali sulaukti didelio pasipriešinimo. Bet panašūs planai vis dėlto egzistuoja ir gana atvirai skelbiami. Net politikai pritaria. Dauguma politikų šias idėjas nuoširdžiai remia ir palaiko. Tas rodo, kad tai nėra marginalinės saujelės keistuolių idėjos. Tai jau yra darbotvarkėje. Ne vien amerikiečiai skiria didelį dėmesį. Idėjos populiarios visame Vakarų pasaulyje ir JAV, ir Europos Sąjungoje. Tai paplitęs mąstymo būdas: idėją iškėlė, bet dar nežino, nuo ko pradėti. Galima laukti įvairių netikėtumų. Bus plėtojamos pseudomokslinės rafinuotos idėjos.

- Ar galima tas žmonių mažinimo idėjas susieti su šiuo metu vis drąsiau propaguojama eutanazija?

- Eutanaziją, pastangas ją legitimuoti taip pat galima laikyti tam tikrais paruošimo darbais. Pripratinti prie minties, kad galima techniškai atsikratyti visuomenei jau nenaudingų žmonių. Tie projektai turės ilgalaikius padarinius, nors yra įvilkti į humanizmo rūbą.

- Pasaulis tarsi bėga nuo kančių, nuo mirčių, kad ateityje sėkmingiau pasiruoštų dirbtiniam savęs mažinimui ir naikinimui?

- XX a. sociologai pripažino, kad iš viešosios erdvės sparčiai šalinama tai, kas yra ribinės žmogaus patirtys. Kančia, liga, senatvė, mirtis tampa nematomos, o šito padariniai yra griaunantys. Naikinamas žmonių jautrumas tiems dalykams. Tarsi nebūtų šito blogio formų. Žmonės praranda atjautą ir kai juos pačius ištinka toks pats likimas, jie irgi lieka tokie patys neužjaučiami ir vieniši.

- Ir kai prireiks atjautos Žemės gyventojams, kuriuos ketinama sterilizuoti, niekas to reiškinio net nepastebės. Taip bus visi susvetimėję. Dėkoju už pokalbį.

Parengta pagal dienraštį "Respublika