Kenedis pernelyg daug sužinojo apie NSO

„JAV prezidentą Džoną Fidžeraldą Kenedį neramino tai, kad NSO pasirodė oro erdvėje virš Sovietų Sąjungos. Juk sovietai galėjo neteisingai interpretuoti šį reiškinį, palaikę tai amerikiečių agresija ir galvoti, kad tai yra kažkokia amerikiečių technikos naujovė.

Manau, kad tai viena iš priežasčių, kodėl Kenedis norėjo gauti tokią informaciją ir pašalinti NASA kontrolę šiai informacijai.

Gavęs šią informaciją, jis sovietams galėjo pasakyti: „Žiūrėkite, tai ne mes, tai ne mūsų provokacijos" (Viljamas Lesteris.„ Laisvės triumfas: Džonas Kenedis ir „Naujosios gairės").

Slapti laiškai

Džonas Fidžeraldas Kenedis žuvo nuo žudiko maniako Li Harvio Osvaldo paleistos kulkos 1963 m. lapkričio 22 d. ryte Dalase, Teksaso valstija. Iki šiol du iš trijų amerikiečių netiki oficialia versija ir įtaria kažkokį sąmokslą.

Vien tik trumpas visų hipotezių, susijusių su Kenedžio, arba DFK (kaip seniai jį vadina žurnalistai), mirtimi, sukurtų per pusę amžiaus, sudarytų gana neploną knygą. Neseniai pačią paslaptingiausią ir garsiausią praėjusio amžiaus žmogžudystę pabandė išsiaiškinti mokyklos mokytojas Viljamas Lesteris savo knygoje „Laisvės triumfas: Džonas Kenedis ir „Naujosios gairės".

Rašytojas tvirtina, kad CŽV, remiantis įstatymu „Apie informacijos laisvę" leido jam susipažinti su keliais dokumentais, tarp kurių buvo Kenedžio laiškai CŽV direktoriui ir NASA vadovybei. Juose prezidentas, likus visai nedaug laiko iki Dalaso tragedijos, pareikalavo pateikti jam visus slaptus dokumentus apie „paranormalius reiškinius ir NSO“.

Lesterio knyga eilinį kartą pakurstė sąmokslo teorijų šalininkų aistras dėl garsiojo „apdegusio raštelio" Šį dokumentą apdegusiais kraštais pirmą kartą 1999-ais metais parodė amerikiečių ufologas Timas Kuperis. Ufologas teigė, kad jį gavo iš anoniminio CŽV darbuotojo, kuris išgelbėjo dokumentą iš ugnies, kai 1974-ais metais buvo naikinami dokumentais su pasibaigusiu saugojimo laiku.

„Apdegusiame raštelyje", atseit, CŽV direktorius nežinomam adresatui rašo: „Kaip žinote, Ietininkas ėmė reikalauti pažymų apie mūsų veiklą, o to mes negalime leisti. Prašau pateikti savo nuomonę šiuo klausimu ne vėliau spalio mėnesio. Jūsų veiksmai šiuo klausimu labai svarbūs grupės išsaugojimui".

Kuperis mano, kad kalbama būtent apie Kenedį, kuris ėmė uždavinėti „nepatogius" klausimus. Tai ir tapo jo žūties priežastimi. Kuperio tyrimus pratęsė jo kolega Robertas Vudas. Jis atliko „apdegusio raštelio" popieriaus ir braižo „nepriklausomą grafologinę ekspertizę". Kaip teigia sąmokslo teorijos šalininkas, „dokumento autentiškumas nekelia abejonių".

Kuperio mitai

Lesteris, Kuperis ir Vudas savo tyrimuose remiasi dar vienu Kuperiu - Miltonu Viljamu. Sis „jūrų žvalgybininkas" perėjo į ufologiją, kai pamatė iš vandenyno gelmių startuojančią skraidančią lėkštę, kurios dydis žymiai viršijo „Midway" tipo lėktuvnešio dydį. Po to jis pateko į Vietnamą, kur „matė daugybę NSO". Miltonas taip pat teigė, kad Ramiojo vandenyno karinio jūrų laivyno štabo žvalgybos skyriuje jam nuolat į rankas patekdavo pranešimai apie „NSO aktyvumą".

Vėliau „jūrų žvalgybininkas" tvirtino, kad, padedamas savo buvusių kolegų, išsiaiškino visas Kenedžio nužudymo detales. Prezidentą pašalino CŽV, FTB penktasis skyrius ir karinio jūrų laivyno slaptoji žvalgybos tarnyba.

Pasirodo, mirtiną kulką į prezidento galvą iššovė „CŽV agentas priedangoje" vairuotojas Viljamas Grigas. Jis šovė iš kažkokio „elektroimpulsinio pistoleto" užnuodyta sprogstamąja kulka.

Kaip teigia ufologas žvalgybininkas, Kenedžiui buvo žinoma apie ypač slaptų projektų „Raudonoji šviesa" ir „Stebuklinga šalis", įeinančių į bendrą „Majestic" misiją, egzistavimą. Jų tikslas buvo „skraidančių dubenėlių" sukūrimas iš užgrobtų NSO ypač užkonspiruotoje bazėje „Zona 51".

Šiandien panašias „miesto legendas"
dauguma ufologų neigia, tačiau šio buvusio žvalgybininko į mitą panašiame pasakojime buvo kažkas tokio, kas patraukė JAV specialiųjų tarnybų dėmesį.

Bušas, nafta ir... narkotikai

Miltonas Kuperis, pasakodamas apie „mažųjų žaliųjų žmogeliukų" nepaprastus nuotykius Rosvelyje ir Zonoje 51, staiga daro iš kojų verčiančią išvadą. Pasirodo, Kenedis sužinojo ne tik apie kontaktus su ateiviais, bet ir didelio masto korupciją, kuriai vadovavo... Džordžas Bušas!

Buvęs žvalgybininkas rašė: „Tuose dokumentuose, kuriuos man teko skaityti, specialiai pabrėžiama, kad tuomet, kai Džordžas Bušas buvo naftos kompanijos „Sapata Oil" vadovu, jis kartu su CŽV organizavo pirmąją didelę narkotikų siuntą į JAV iš Pietų ir Centrinės Amerikos. Narkotikai žvejybinių laivų triumuose buvo atplukdomi į „Sapata Oil" naftos platformas, o iš gabenami į krantą".

Jeigu tai tikrai buvo tiesa ir prezidentas rengėsi apie tai informuoti Kongresą ir liaudį, tai atsiranda tikrai svari priežastis jį pašalinti.

Siame fone visiškai kitaip skamba kita garsi Kenedžio frazė, kai jis vienos spaudos konferencijos metu nusijuokė, žvelgdamas į žurnalistų padarytas NSO nuotraukas, o po to, staiga surimtėjęs, pasakė: „Aš norėčiau papasakoti tautai apie situaciją su NSO, tačiau mano rankos surištos".

Atvirai pasakius, informacija apie Bušo organizuotą narkotikų gabenimą verčia visiškai naujai pažvelgti į visus Miltono Kuperio teiginius. Pavyzdžiui, garsus ufologas Robertas Kolinsas tiesiogiai tvirtina, kad buvusio žvalgybininko „miesto legendų" kaleidoskopas specialiai provokavo sąmokslo teorijų šalininkus, nukreipiant juos nuo kažko labai svarbaus. Pavyzdžiui, tie patys „Majestic" misijos projektai galėjo slėpti išsišakojusias korupcines schemas, kurių pagalba buvo siurbiamos valstybės lėšos visokiems NSO stebėjimų projektams.

Ir Kuperis savo vaidmenį atliko puikiai. Apie tai liudija didelė straipsnių serija tarptautiniame „NSO žurnale", kurio redaktorius yra garsus sąmokslo teorijų šalininkas Donas Ekeromas. Savo straipsnius, skirtus buvusiam žvalgybininkui, jis išspausdino su rubrika
„Nepaprasti fantazuotojai". Ir niekur nė žodžiu neužsimenama apie korupcinę Kenedžio žūties versiją.

Tragiška „priedangos legendos" baigtis

Paskutinius savo gyvenimo metus Miltonas Kuperis nugyveno, slegiamas kažkokių kankinančių baimių. Kaip teigė kolegos ufologai, buvęs žvalgybininkas mažiausiai bijojo demaskuotų „žaliųjų žmogeliukų" ar „vyrų juodais rūbais" keršto. Tikrą siaubą jam kėlė kažkokie „vyriausybiniai agentai". Pasitraukęs gyventi į nuošalią rančą Arizonoje, jis savo baimę malšino viskiu ir netgi bandė sukurti savigynos būrius prieš... „JAV slaptąją vyriausybę". Vieną dieną jo namą apsupo policija, pasinaudodama pretekstu, kad savininkas „ginklu grasina vietiniams gyventojams". Kilusiame susišaudyme Kuperis buvo nukautas.

Amerikiečių žiniasklaida tarsi pagal kažkieno komandą buvusį žvalgybininką pavaizdavo maniaku ir prasigėrusiu alkoholiku, kuris neteko proto, susidomėjęs „lėkštėmis".

Tačiau buvo ir tokių, kurie prisiminė apie Kuperio tyrimo korupcijos dedamąsias ir ryžtingai priešinosi neatsakingam etikečių kabinėjimui. Tarp tų, kurie bandė apginti pomirtinę žvalgybininko garbę, buvo autoritetingas rašytojas ufologas Bobas Friselas ir profesorius Lourensas Merikas. Pastarasis savo knygoje „Pasiuntinio nužudymas: D.F. Kenedžio mirtis" prisimena mįslingą frazę, kurią ištarė prezidentas susitikimo su Kolumbijos universiteto studentais metu, likus 10-iai dienų iki žūties:

- Prezidento postas buvo naudojamas organizuoti sąmokslą prieš amerikiečių tautą. Prieš palikdamas šį postą privalau informuoti piliečius apie jų padėtį.

Dvaito Eizenhauerio prisipažimas

Profesorius Merikas rašo, kad Kenedis „NSO fenomenu" susidomėjo po susitikimo su savo pirmtaku prezidento poste Dvaitu Eizenhaueriu. Su buvusiu prezidentu susitikti jam patarė viceprezidentas Lindonas Džonsonas, kuris labai domėjosi JAV KOP ufologinio projekto „Mėlynoji paukštė" vykdymu.

Ką apie NSO žinojo Dvaitas Eizenhaueris ir ką rengėsi demaskuoti Kenedis?

Populiarus amerikiečių kriptologas Timotis Gudas, kuris vienu metu buvo vyriausybės konsultantu paranormalių reiškinių klausimais, mano, kad Džonsonas savo laiku sužaidė daug žingsnių į priekį apgalvotą politinę partiją. Susitikęs su Eizenhaueriu, jis buvusį prezidentą įtikino perduoti Kenedžiui kažkokią informaciją, kuri privertė pastarąjį pamiršti bet kokį atsargumą ir kreiptis į CŽV direktorių. Tik ar ši „duomenų porcija" buvo susijusi su NSO?

Naujojo Hempšyro valstijos kongresmenas Henris Makelrojus nelabai seniai vykusioje spaudos konferencijoje komentuodamas profesoriaus Meriko knygą pabrėžė, kad Eizenhaueris visada kategoriškai neigė ateivių egzistavimą. Plačiai žinomi jo žodžiai, pasakyti 1954 m. gruodžio 15 d. žurnalistams: „Skraidančios lėkštės egzistuoja tik liudininkų vaizduotėje".

Tuo pačiu metu Makelrojus teigia, kad jam pateko duomenys apie Kenedžio apsilankymą KOP Holomano bazėje Naujajame Meksike. Prezidentą labai nuliūdino šis vizitas, jis visą laiką pasipiktinęs kalbėjo: „Kokia piktinamai brangi butaforija!"

Kongresmenas mano, kad Kenedžiui kaip „Apollo" kosminio projekto „informacinė priedanga" buvo parodytas NSO maketų parkas, sukurtas pagal visokių „liudininkų" stebėjimus. Gal apie šią Pentagono ir CŽV vadovybės aferą ir rengėsi savo rinkėjams pranešti 34-asis JAV prezidentas?

Šiandien beveik visus daugiau ar mažiau patikimus NSO stebėjimo atvejus mokslas nesieja su ateivių civilizacijomis ir aiškina gamtiniais reiškiniais Žemės atmosferoje. Tačiau tas pats mokslas niekaip neneigia nežemiškojo proto egzistavimo galimybės. Juk keli žinomi NSO stebėjimo atvejų procentai vis dar laukia įtikinamo mokslinio paaiškinimo.