Sveikatos Patarimai | Liaudies Medicina:

Japonų mokslininkai atskleidė, kad polisacharidas fukoidano pavadinimu, randamas jūržolėse, naikina vėžines ląsteles. Anksčiau abejojusi tokiais tyrimais oficialioji medicina ima pripažinti Japonijos krantus skalaujančio vandens augalų gydomąsias savybes ir ragina neatsisakyti japonų virtuvės siūlomų patiekalų su jūržole.

Kopūstai gali sumažinti riziką susirgti vėžiu tiems žmonėms, kurie turi genetinį polinkį susirgti šia liga. Kryžmažiedžių daržovių valgymas dar liaudies medicinoje buvo siejamas su mažesne plaučių vėžio rizika, bet tik dabar tapo aišku, kas tai lemia.

Protingai, pasirodo, elgiasi žmonės, valgantys šokoladą rytais. Tai ne dar vienas mitas apie šį populiarų skanėstą, o medicininis faktas. Pasirodo, rytais – maždaug iki 11–12 valandos – medžiagų apykaita mūsų organizme yra sparčiausia. Vėliau šis procesas sulėtėja ir vakarop vos bepakruta. Kūnas pradeda deginti vis mažiau kalorijų, o ko nesudegina, „sandėliuoja“ kaip riebalinį audinį. Taigi į vakarą mes pradedame storėti…

Visi žinome pagrindines žaidimo taisykles: jeigu norime būti sveiki ir liekni, mūsų mityba privalo būti sveika, kokybiška ir svarbiausia – subalansuota. Bet tam, kai kurių specialistų įsitikinimu, smarkiai trukdo kai kurių produktų nesuderinamumas.

Jei organizmas nėra pratęs prie didelės ląstelienos koncentracijos, per vieną kartą reikėtų suvalgyti ne daugiau kaip 200 g juodųjų serbentų, kad neskaudėtų pilvo ir nepradėtumėte viduriuoti. Jei tokių simptomų neturite, juodųjų serbentų derliaus metu galite drąsiai valgyti po kelias saujas uogų kelis kartus per dieną.

Vilniaus universiteto Onkologijos institute jau 18 metų veikia Fitoterapijos laboratorija, padedanti gydytis sergantiesiems šia sunkia liga. Ar galima vėžį išgydyti vaistažolėmis? „Nesąmonė. Taip galvodamas žmogus save apgaudinėja. Čia būtinas radikalus gydymas“, - sako Onkologijos instituto Reabilitacijos skyriaus Fitoterapijos laboratorijos vedėjas Juozas Ruolia. Tačiau jis neabejoja, kad vaistažolės gali nemažai padėti.

Fitoterapija (gydymas vaistinėmis žolelėmis) kaip mokslas ir praktika jau seniai peržengė tą ribą, kada ji buvo užgožta sintetinių vaistų. Viena iš priežasčių, kodėl fitoterapija vėl pripažįstama - mokslininkų atlikti tyrimai su augalais nustatė augalų sudedamųjų dalių veiksmingumą. Tačiau kai kurie vaistiniai augalai turi dar daug neatpažintų medžiagų. Informacijos trūkumas apie nežinomus elementus, priklausomai nuo mokslininko požiūrio į natūraliąją mediciną, gali būti ir teigiamas, ir neigiamas dalykas.

Naminių vaistų receptus nuo peršalimo, kosėjimo, gerklės skausmo, skrandžio veiklos ir kitų organizmo sutrikimų naudojame karta iš kartos. Tačiau, vartodami vaistus ir šalia to gydydamiesi vaistažolėmis ar iš jų pagamintais preparatais, padarome daug klaidų, kurios gali įtakoti tam tikrus sveikatos sutrikimus, kai kurie iš jų gali būti labai rimti.

Jei moterys per dieną išgeria bent du puodukus kavos, joms rizika susirgti gimdos vėžiu yra mažesnė, rodo Švedijoje atliktas tyrimas. Kavos su kofeinu vartojimas gimdos vėžio tikimybę ypač sumažino antsvorio turinčioms ir nutukusioms moterims, pažymi viena tyrimo autorių Emilie Friberg iš Stokholomo Karolinska instituto, - skelbia Savigydos pramonės asociacija.

Prieskoninio augalo ilgosios ciberžolės šaknies ekstraktas gali naikinti vėžio ląsteles, teigia airių mokslininkai. Jau seniai manoma, kad veiklioji ciberžolės medžiaga kurkuminas turi gydomųjų savybių, ir ji bandoma kaip vaistas nuo artrito ir net silpnaprotystės, praneša

Tradicinė kinų medicina skaičiuoja tūkstančius metų nuo tada, kai kinų medikai padarė pirmuosius vėžio vystimosi brėžinius ant vėžlio kiauto ir vadinamųjų „Orakulo kaulų“. Manoma, kad jau 200 metais prieš Kristaus gimimą, Kinų gydytojai žinojo vėžio atsiradimo priežastis ir gydymo būdus, tačiau įdomiausia tai, kad vėžys, kaip ligos pavadinimas, neminimas jokiuose šaltiniuose. Kaip tuomet šią ligą apibūdino senovės kinų medicinos atstovai ir kaip siūlė ją gydyti?