Kaip išvengti vidurių užkietėjimo

Daugeliui turbūt pažįstama situacija: atrodo, ką bevalgytum, o, žiūrėk, tai rėmuo kamuoja, tai pilvą pučia. Tarytum jautiesi sveikas, tačiau gyvenimo kokybės nėra. Vis dėlto, pasak gydytojos dietologės Evelinos Cikanavičiūtės, jei tai nėra organinės patologijos, daugelį virškinamojo trakto sutrikimų galime kontroliuoti patys. Jūsų dėmesiui – gydytojos patarimai, kaip susidoroti su šiais nemaloniais pojūčiais.

Dažniau pasireiškia moterims

Pasak dietologės Evelinos Cikanavičiūtės, dažniausiai žmones vargina dirgliosios žarnos sindromo požymiai (pilvo pūtimas, pilvo srities ir spazminiai skausmai, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ir kt.), taip pat viršutinio virškinamojo trakto sutrikimai (rėmuo, padidėjęs rūgštingumas, skrandžio skausmas, nevirškinimo jausmas, retais atvejais pykinimas, vėmimas).

„Jei kalbame apie funkcinius sutrikimus, viršutinio virškinamojo trakto sutrikimai maždaug tolygiai pasiskirsto tarp lyčių, o štai dirgliosios žarnos sindromo požymius dažniau jaučia moterys, ypač jaunesnio amžiaus. Tai susiję ne tik su dieta, suvalgytu maistu, bet ir psichologine būkle, patiriamu stresu, o moterims – dar ir su hormonų pusiausvyra dėl menstruacijų ciklo“, – sako gydytoja.

Dieta – ne tik mityba

E. Cikanavičiūtė įspėja, kad jei yra nustatyta organinė patologija (storosios žarnos patologija, skrandžio, plonosios žarnos ligos, uždegimai, gastroezofaginis refliuksas ir pan.), dieta tampa gydymo dalis. Tačiau šiuo atveju kalbame ne apie ligas, o apie virškinimo sutrikimus, kuriuos lemia mūsų gyvenimo būdas.

„Dieta apskritai yra gyvenimo būdo korekcija. Ji apima ne tik maisto pasirinkimą ir valgymo režimą, bet ir dienos, pasyvaus ir aktyvaus poilsio režimą, žalingus įpročius (rūkymą, alkoholį), fizinį aktyvumą ar neaktyvumą, – įsitikinusi gydytoja. – Pirmiausia reikalingas maitinimosi režimas: valgyti laiku, nebadauti, pirmą kartą po atsibudimo pasimaitinti per vieną dvi valandas, daugiau maisto suvartoti per pietus, o ne vakare, prieš miegą, išlaikyti periodiškumą (tarp valgymų turėtų būti 2–4, arba vidutiniškai 3, valandos) ir sistemą (pusryčiai, užkandis, pietūs, užkandis, vakarienė), paskutinį kartą valgyti ne vėliau kaip dvi tris valandos iki miego“.

Kaip išvengti vidurių užkietėjimo

„Pirmiausia reikėtų kalbėti apie sistemingą maisto pasirinkimą, režimą, kad būtų kuo mažiau nesuplanuotų, atsitiktinių valgymų. Apskritai pats valgymas provokuoja tuštinimąsi kaip refleksą. Turbūt daugelis pastebėjo, kad pavalgę jie eina tuštintis. Tai yra visai normalu ir natūralu. Nereikia tikėtis, kad jei žmogus pusę dienos nevalgo, dings vidurių užkietėjimas“, – pastebi E. Cikanavičiūtė.

Jei dažnai kamuoja vidurių užkietėjimas, vadinasi, nepakankamai suvartojama skaidulingo ir šilto maisto, mažai geriama skysčių ir, nors atrodo neįtikėtinai, per mažai judama.

„Skaidulingas maistas – tai daržovės, vaisiai, grūdai ir kruopos. Ką reiškia pakankamai? Per dieną reikėtų suvalgyti ne mažiau kaip pusę kilogramo daržovių, 300 g vaisių ir bent kartą kruopų. Papildomai skaidulomis praturtinsime maistą, berdami linų sėmenų, kviečių sėlenų, ispaninio burnočio (kitaip žinomo chia) sėklų. Be to, vietoj rafinuotų miltų makaronų pasirinkdami pilnagrūdžius produktus, vietoj avižinių dribsnių – avižas, skaidulų gausime daugiau ir lengviau koreguosime vidurių užkietėjimą, – įsitikinusi dietologė. – Šį sutrikimą galima koreguoti ir geriant daugiau šiltų skysčių (per dieną ne mažiau kaip 1,5–2 l vandens ir arbatos be cukraus), vietoj vaisiaus kaip užkandį vartojant šviežiai spaustas sultis arba valgant daugiau gerųjų bakterijų turinčių produktų: rūgusio pieno, kefyro, pasukų, jogurto ar papildomai vartojant probiotikus“.

Režimas mažina pilvo pūtimą

Gydytoja tvirtina, kad konsultuojant pacientus pasitvirtino teorija: netvarkingas valgymas, chaotiškas maisto pasirinkimas, dažnas užkandžiavimas mažos mitybinės vertės užkandžiais (saldumynais, kepiniais, riebiais mėsos pusgaminiais), gazuoti gėrimai sukelia pilvo pūtimą, o atsiradus režimui ir kokybiškam maistui, šis negalavimas sumažėja arba dingsta.

„Seniai žinoma, kad šį sutrikimą sukelia kopūstai: ne tik paprasti, bet ir žiediniai, brokoliai, pekininiai, briuseliniai. Taip pat česnakai ir svogūnai, net porai, vaisiai: obuoliai, kriaušės, persikai, nektarinai, slyvos, džiovinti (ypač nemirkyti, kaip ir nemirkytos sėklos), – vardina E. Cikanavičiūtė. – Daug geriau toleruojami termiškai apdoroti vaisiai ir daržovės, pavyzdžiui, virti ar troškinti kopūstai, kepti obuoliai. Kuo labiau sunokę vaisiai, tuo mačiau pūs pilvą. Jei įmanoma, galima nulupti žievę – nuo pilvui tikrai bus lengviau“.

Kartais, pasak dietologės, pūtimą galima jausti dėl laktozės ar, net ir nesergant celiakija, gliuteno netoleravimo. Todėl patartina atsisakyti daug laktozės turinčių produktų (pieno, grietinėlės, kondensuoto pieno), taip pat kavos, medaus arba paeksperimentuoti – kurį laiką atsisakyti kvietinių, ruginių ir miežinių produktų.

Apsauga nuo rėmens

Jei kankina rėmuo ar padidėjęs rūgštingumas, dietologės E. Cikanavičiūtės nuomone, gali būti, kad valgome per daug šalto, o ne šilto maisto, per dažnai mėgaujamės viešojo maitinimo įstaigų siūlomais patiekalais, kurie daugiausia būna kaloringesni, riebesni, sūresni, kepti ir gausiai aplieti padažais, daug suvartojame kavos, alkoholinių gėrimų ar rūkome.

„Vienareikšmiškai pomidorai (žali, konservuoti, termiškai apdoroti ar padažas), taip pat česnakai, svogūnai kelia rūgštingumą ir rėmenį. Svarbu tai, kad tie produktai, kurie sukelia pilvo pūtimą, didindami slėgį pilve gali sukelti ir rėmenį, – pabrėžia gydytoja. – Šį negalavimą sukelia ir didelis maisto kiekis, ypač jei netrukus einama miegoti, prigulti, dirbti sunkius darbus ar sportuoti. Esant rėmeniui nerekomenduojama gerti vandens ir skysčių bent pusvalandį iki ir po valgio, taip pat valgio metu, patartina atsisakyti riebių, rūkytų, aštrių, konservuotų produktų ir patiekalų“.