Angina - vasaros ir rudens liga

Yra žinoma, kad angina dažniausiai susergame pavasarį ir rudenį. Tačiau pastebėta, kad ši liga gana dažna ir vasarą. Teigiama, jog viena anginos padažnėjimo priežasčių - komfortas. Tai ledinis šerkšnu padengtas mineralinis vanduo, įvairūs gaivieji gėrimai, šaltą orą pučiantys kondicionieriai.

Sveikatai pakenkia, kai iš lauko, kuriame nusistovėjęs vos ne 30°C karštis, patenkate į vėsią 18-20°C šilumos patalpą. Tokiais atvejais reikia turėti ypač stiprią imuninę sistemą, kad nesusirgti.

Ar tai - angina?

Jei pradėjo skaudėti gerklę ir sloguojate, tai dar nereiškia, jog susirgote angina. Susirgus klasikine angina nei kosulio, nei slogos nebūna.

Anginos nereiktų klaidingai įvardinti kaip tonzilito, faringito ar laringito. Angina - ūmi infekcinė liga, kuria susergama, kai gomurį, nosiaryklę ir liežuvio šaknį bei burnos plotus pažeidžia patogeninės bakterijos. Šios bakterijos gali visada būti žmogaus organizme, tačiau jį pažeisti tada, kai po peršalimo ar didžiulės fizinės įtampos imuninė sistema nusilpsta. Skirtingai nei anginos dažniausia faringito ir laringito priežastis yra virusai. Kartais klaidingai manoma, kad angina dažniausia suserga sergantys lėtiniu tonzilitu ar faringitu. Iš tikrųjų angina gali susirgti ir visiškai sveiki žmonės.

Kodėl yra svarbu anginą atskirti nuo tonzilito ir laringito?

Anginą labai svarbu atskirti nuo kitų panašių ligų todėl, nes jei anginos neatpažinsite, o gydysitės vien tik gerklę skalaudami įvairiais skysčiais, tai ši liga gali pavojingai įsisenėti ir tuomet neišvengsite šios ligos komplikacijų.

Jei susirgę viršutiniųjų kvėpavimo takų ligomis manysite, kad susirgote angina ir pradėsite be reikalo vartoti antibiotikų, tai susilpninsite imuninę sistemą, sunaikinsite naudingąją nosiaryklės mikroflorą. Be to, po kurio laiko nosiaryklėje ir gerklėje atsiras antibiotikams ir kitiems vaistams atsparių bakterijų.

Nereikia manyti, kad angina -įprastinis peršalimas. Angina - sunkesnė liga, pavojinga savo komplikacijomis.

Ar angina užkrečiama liga?

Kartais teigiama, jog užsikrėsti angina galima tik artimiau pabendravus su ligoniu, pavyzdžiui, jį pabučiavus į lūpas. Iš tikrųjų angina užsikrėsti žymiai paprasčiau, nes ši liga plinta oru ir vandens lašeliais. Tai reiškia, jog angina galima užsikrėsti ir kalbantis su ligoniu bei šalia jo stovint pernelyg arti. Su ligoniu negalima naudotis bendrais indais, rankšluosčiais, servetėlėmis, pagalvėlėmis ir kt. Jei namuose kažkas susirgo angina, ligonį būtinai izoliuokite atskirame kambaryje, o prižiūrėdami jį ant burnos užsidėkite kaukę ar bent marlės raištį.

Anginos gydymas

Klysta tie, kas mano, jog gydant anginą svarbiausia numalšinti gerklės skausmus. Be abejo, malšinti gerklės skausmus būtina, tačiau svarbu ir iš organizmo pašalinti toksines medžiagas geriant daugiau skysčių: saldžios arbatos su citrina, spanguolių gėrimų, šiltų vaisių sulčių ar kompotų. Vėliau reikia kreiptis į gydytoją.

Kreiptis į gydytoją reikia dėl įvairių priežasčių. Atminkite, kad panašiais su angina požymiais pasižymi ir difteritas. Šią ligą nustatyti būtina kiek galima greičiau. Šiuo metu nuo difterito ir šios ligos sukelto dusulio žmonės beveik nemiršta, nes yra veiksmingų vaistų. Tačiau difteritas yra pavojingas todėl, kad šios ligos toksinės medžiagos gana greitai pažeidžia širdį ir inkstus. Antra, gydytojas turi paskirti tinkamą gydymą. Anginos sukėlėjai dažniausiai būna: auksinis stafilokokas, epiderminis stafilokokas, rečiau - hemolizinis streptokokas ir grybinės infekcijos. Susirgus angina, gana dažnai tenka vartoti gydytojo paskirtus antibiotikus.

Susirgus angina, reikia išsamiau pasitikrinti sveikatą: išsitirti šlapimą ir kraują, atlikti kardiogramą, nes būtina įsitikinti, ar nesulaukėte ligos komplikacijų. Anginos komplikacijos gali būti: infekcinis miokarditas, endokarditas, pielonefritas, nefritas.

Anginos gydymas liaudies medicinos priemonėmis

Gerklės skalavimas vaistinių augalų nuovirais

• 3-4 valgomuosius šaukštus juoduogio šeivamedžio žiedų užpilkite 1 stikline verdančio vandens, ant silpnos ugnies kaitinkite 10 minučių, leiskite nusistovėti 15 minučių, nukoškite.

• 100 g džiovintų mėlynių uogų užpilkite 0,5 litro vandens, virinkite tol, kol pusė skysčio išgaruos, lengvai atvėsinkite, nukoškite.

• 1 valgomąjį šaukštą vaistinių medetkų žiedų užpilkite 1 stikline verdančio vandens, ant silpnos ugnies virinkite 10 minučių, lengvai atvėsinkite, nukoškite.

• 1 valgomąjį šaukštą vaistinių ramunėlių žiedų užpilkite 1 stikline verdančio vandens, ant silpnos ugnies virinkite 10 minučių, lengvai atvėsinkite, nukoškite.

Gerklės skalavimas vaistinių augalų antpilais

• 100 g trintų česnakų užpilkite 1/2 stiklinės šilto vandens, leiskite nusistovėti 4 valandas, nukoškite.

• 4 susmulkintus sausus ar šviežius plačialapio gysločio lapus užpilkite 1 stikline verdančio vandens, leiskite nusistovėti 20 minučių, nukoškite.

Naudingosios daržovių sultys

• Sergantiems angina naudinga 3-4 kartus per dieną vartoti po 1 arbatinį šaukštelį svogūnų sulčių.

• Sergantiems angina gerklę 3-4 karius per dieną naudinga skalauti ir burokėlių sultimis.

Gydymas arbatos grybu

Nuo seno sergantiems angina patariama 2 kartus per dieną gerti po stiklinaitę arbatos grybo gėrimo. Taip gydytis patariama 4-6 savaites.

Gydymas vilnoniu šaliku

Anginos pažeistai gerklei reikalinga šilumą todėl gerklę patariama apvynioti vilnoniu šaliku.

Šildomieji kompresai

Anginą gydyti padeda ir šildomieji kompresai. Ruošdami gydomuosius kompresus galite sumaišyti 2 dalis skysto medaus, 1 dalį alijošiaus sulčių ir 3 dalis degtinės. Ruošdami gydomuosius kompresus, aliejų galite sumaišyti su medumi.

! Paruoštais mišiniais sudrėkinkite lininės ar medvilninės medžiagos skiautę, kuria apvyniokite kaklą ir kompresą apšiltinkite vilnoniu šaliku. Šiuos kompresus ilgiau nei 1,5 valandos laikyti nepatariama. Tokiais kompresais galima gydytis 2 kartus per dieną.