Ligos | Mutacijos:

Istoriškai medicinos mokslas svarstė klausimą ar virusas yra gyvas. Iš pradžių jis buvo įvardintas kaip negyvas, bet paskui buvo sakoma, kad tai yra arba ypatingai sudėtinga molekulė, arba ypatingai paprastas mikroorganizmas ir yra dažniausiai nurodomas kaip parazitas, turintis gyvenimo ciklą.

Šioje analizėje nebuvo analizuojama vakcinų sudėtis, nacionalinis vakcinavimo procentas, kūdikių mirtingumo rodiklio skirtumai rasinėse grupėse, priešlaikiniai gimdymai, valstybių ataskaitų apie gyvus gimusius kūdikius skirtumai ar galimi ekologiniai skirtumai. Šiuos veiksnius trumpai pakomentuosime.

Kūdikių mirtingumas (KM) yra vienas iš svarbiausių vaikų sveikatos ir bendro šalies išsivystymo rodiklių. Švarus vanduo, daugiau mitybos galimybių, geresnės sanitarinės sąlygos ir lengvesnė prieiga prie sveikatos priežiūros sistemos labiausiai prisideda prie kūdikių mirtingumo mažinimo nešvariuose ir skurdžiuose pasaulio regionuose, kuriuose nepakanka maisto.1–3 Besivystančiose šalyse KM yra didelis, kadangi šios kūdikių išgyvenimui svarbiausios reikmės nėra patenkinamos arba jų užtikrinimas yra netolygiai paskirstytas. Besivystančiose šalyse taip pat labiau paplitusios infekcijos ir užkrečiamos ligos, nors padėtį galėtų pataisyti tinkama sanitarinė praktika ir tinkama mityba.

Vis daugiau mokslininkų linkę manyti, kad fluoravimas yra viena didžiausių apgaulių žmonijos istorijoje.

Tymų protrūkiai nuo dažno kartojimo jau tapo kone mantra politikų lūpose. Vos tik politikams prabilus apie vakcinacijos situaciją Lietuvoje dažniausiai vienas pirmųjų sakinių būna šis: „Šiandien Lietuvoje turime tymų protrūkį“. Pateikiami šios ligos padažnėjimą liudijantys skaičiai ir būtinai pridedama, kad tymų protrūkiai kyla dėl nepaskiepytų vaikų, kuriuos tėvai nepagrįstai atsisako skiepyti.

Originalų tekstą 2015 m. vasario 2 d. paskelbė Leslie Manookian (skiepijimą kritikuojančio filmo „The Greater Good prodiuserė ir scenarijaus autorė) VAŠINGTONAS, 2015 m. vasario 2 d. [ GlobeNewsWire ] Sveikatos priežiūros pareigūnai dėl neseniai Disneilende kilusio tymų protrūkio kaltina neskiepytus vaikus.

Jeilio (angl. Yale) medicinos mokyklos ir Pensilvanijos valstijos universiteto (angl. Penn State) medicinos koledžo tyrėjų grupė nustatė nerimą keliančią sąsają tarp skiepijimo laiko ir tam tikrų smegenų sutrikimų pasireiškimo vaikų pogrupyje.

Joks gripas, įskaitant ir kiaulių ar veršių, nėra užkrečiantis. Dėl tos pačios paprasčiausios priežasties, kad virusai – nėra gyvi organizmai. Užkrečiančios yra peršalimo ligos, nes jose labai aktyviai dalyvauja bakterijos. Kai į organizmą pakliūna toksinai, jie yra audinių sugeriami ir tampa nereikalingu organizmo balastu. Jeigu kas nors „suserga peršalimu“, mikroorganizmai suardo pažeistus audinius į balastą, o balasto organizmas atsikrato per nosį ir burną, kosint, čiaudint ir kitais visiems gerai žinomais simptomais.

Ar tokia jau paprasta gripo epidemiologija, kaip daromos išvados iš vykstančių pandemijų? Iš visų pavojingų pandeminių ligų šiandien daugiausiai mokslininkams žinoma apie gripą. Šiandien ne tik specialistai, bet jau ir žurnalistai daro prognozes: jei jau pasirodė virusas, sukeliantis paukščių mirtį, tai pasirodys „naujas virusas“, kuris, jau savaime aišku,“užmuš milijonus, nes tai bus jau mirtina paprastojo ir paukščių gripo atmaina“.

Liūdniausia tai, kad nusenę iškrypėliai iš vakarų MIP prisidengia rūpesčiu „vaikų likimu“… Visame pasaulyje garsaus National Geographic sausio numeris išeis su transgenderiu ant viršelio. Be to, kas charakteringa, ne ko nors, o vaiko. Kad apšviesti iš visų pusių šią problemą necionalinės geografijos šviesa…

Mokslininkai galbūt rado priežastį, kodėl autoimuninės ligos dažniau puola moteris. Autoimuninės ligos atsiranda, kai imuninė sistema, užuot gynusi organizmą, pradeda jį atakuoti. Vien JAV autoimuninėmis ligomis serga 7,5 % gyventojų. Tikslios priežastys, kodėl taip nutinka, nėra žinomos. Pasak gydytojų, dėlto gali būti kalti hormonai, o naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad nereikėtų atmesti genetinio faktoriaus.